Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovų A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. prašymu nušalinti visus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-368-1043/2023 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieškovų prašymas nušalinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-368-1043/2023 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovai nurodė, kad atsakovo medžioklės klubo „Senovė“ interesams šioje byloje atstovauja advokatas R. B., kuris nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas. Ieškovų vertinimu, per šį laikotarpį tarp atsakovo atstovo ir kitų Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų susiformavo artimi kolegiški santykiai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, vadovaujantis teismo sprendimų paieškos sistemos „Infolex“ duomenimis, atsakovo atstovas net 155 bylose buvo vienoje teisėjų kolegijoje su teisėja, paskirta nagrinėti šią bylą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovams kilo abejonių, ar Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai galės objektyviai ir nešališkai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vadovaujantis šia nuostata, dalyvaujančiam byloje asmeniui yra suteikta teisė pareikšti nušalinimą ir visam teismui tuo atveju, jeigu jam kyla abejonių dėl viso teismo nešališkumo. Tačiau tam, kad nuo bylos nagrinėjimo būtų nušalinti visi teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo. Siekiant nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą, turi būti išdėstyti argumentai ir pateikti duomenys, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme. Kitaip tariant, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo visą Kauno apygardos teismą. Grįsdami tokį prašymą, ieškovai nurodė, kad atsakovo interesams byloje atstovauja advokatas, kuris anksčiau ilgą laiką ėjo Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas. Tokios aplinkybės, ieškovų teigimu, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovo atstovą ir šio teismo teisėjus sieja artimi kolegiški santykiai, todėl civilinė byla negalės būtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėta šiame teisme. Vis dėlto su tokia ieškovų pozicija sutikti nėra pagrindo. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovų atstovas ėjo Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas kartu su kitais šiame teisme dirbančiais teisėjais, pažymėtina, kad atsakovo atstovas jau daugiau nei 1,5 metų nebedirba šiame teisme. Kauno apygardos teisme yra teisėjų, kurie nėra dirbę kartu su atsakovo atstovu arba ėjo šias pareigas kartu su juo tame pačiame teisme trumpą laikotarpį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas šiuo atveju nėra dalyvaujančiu byloje asmeniu, jis dalyvauja byloje kaip atsakovo atstovas, taigi, jis neturi asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, nėra objektyvaus pagrindo abejoti viso Kauno apygardos teismo nešališkumu, todėl ieškovų prašymas nušalinti šį teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo netenkinamas.

6. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis CPK 64–65 straipsniais, teisėjams yra nustatyta pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo atsiradus aplinkybėms, galinčioms sukelti abejonių dėl jų nešališkumo. Todėl tuo atveju, jeigu konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas vertintų, kad jis nėra nešališkas subjektyviąja prasme dėl jį ir atsakovo atstovą siejančių ilgalaikių kolegiškų ir draugiškų santykių, šis teisėjas pats turėtų spręsti klausimą dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovų A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. prašymo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-368-1043/2023 nagrinėjimo.