Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kuri yra atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.

buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2017 m. gruodžio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) , smurtaudamas šeimos nario – tėvo J. K. (J. K.) atžvilgiu, t.y. vieną kartą delnu suduodamas nukentėjusiajam į dešinį skruostą sukėlė nukentėjusiajam J. K. fizinį skausmą, šiais savo veiksmais V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo nepripažino. Paaiškino, kad tikslios įvykio dienos neprisimena, gali būti, buvo gruodžio 2 d. Tą vakarą jis buvo pas seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kurios namuose pasibaigė dujos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuėjo namo paimti dujų baliono, kadangi tėvas dujų baliono nedavė, su juo susiginčijo. Konfliktas vyko 15-20 minučių, tačiau tėvui jis netrenkė. Tėvas taip pat jam smūgių nesudavė. Kadangi ilgai negrįžo, sesuo, žinodama, kad tarp jo ir tėvo kyla konfliktai, atėjo pažiūrėti.

Teisiamajame posėdyje apklausus liudytoją L. K. ir kaltinamojo seserį R. K., kaltinamasis V. K. papildė savo duotus parodymus ir paaiškino, kad jam nesuprantama, kaip L. galėjo girdėti smūgį, jeigu nuo to kambario, kuriame ji buvo, iki kambario, kur buvo jis su tėvu, yra apie 13-15 metrų. Be to, L. kambaryje buvo garsiai įjungtas televizorius. Tėvas su L. vartodavo alkoholį, prisigalvodavo nebūtų dalykų. Ar tą vakarą tėvas buvo išgėręs, jam nežinoma. Jis pats po darbo buvo išgėręs 4 skardines alaus, tačiau policijos pareigūnai jo girtumo netikrino. Šio įvykio metu jokio peilio, apie kurį kalba R. K., nebuvo, ji painioja įvykius, įvykis su peiliu buvo, bet ne tą dieną, dėl įvykio su peiliu tėvas pareiškimo nerašė. Jie su seserimi nuolat lankydavosi tėvo namuose, kadangi reikėdavo prižiūrėti tvarką.

L. R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo 2 skyriuje vyriausiąja patrule. Įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Šeima probleminė. Pagarsinus 2017 m. gruodžio 2 d. tarnybinį pranešimą (6 – 7 b. l.) liudytoja parodė, kad daugiau paaiškinti ji nieko negali. Tai buvo eilinė situacija. Atvykus pagal iškvietimą namuose buvo J. K., L. K., neįgali K. motina. Alkoholio kvapas jautėsi tiek nuo J. K., tiek nuo L. K.. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal aplinkybes. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, jeigu tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sužalojimų nesimato.

L. V. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje 2 kuopos 4 padalinyje vyriausiuoju patruliu. K. adresu vykdavo nuolatiniai konfliktai, nuolat buvo kviečiami pareigūnai. Atvykus visi būdavo neblaivūs, su tėvu dar būdavo kažkokia moteris, tačiau kas ji tokia, tiksliai nežino. Su V. K. vieną kartą teko kontaktuoti, kai šis su kitu asmeniu nepasidalino dujų baliono. Gruodžio 2 d. įvykio tiksliai neprisimena. V. K. ranka tėvui sudavė per veidą, kiek pamena, jam J. K. pasakė, kad sužalojimus padarė sūnus. Jis (liudytojas) sužalojimų nematė. Namuose dar buvo moteris, gali būti, kad tai L., daugiau žmonių nebuvo. V. K. jau buvo pabėgęs. Buvo aiškinamasi, kur V.

Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vyru žiūrėdami televizorių užgirdo, kad kažkas atidarė jų namo lauko duris, nuo kurių raktą turi tik V. Vyras išvažiavęs vėžimėliu į koridorių pamatė, kad sūnus atsukinėja dujų balioną. V. buvo neblaivus. Janas tą dieną buvo negėręs. J. pasakius, kad baliono jis neduos, V. supyko. Būdama kambaryje ji girdėjo, kaip jie abu kalbasi pakeltu tonu. Paskui išgirdo smūgį, tokį kaip pliaukštelėjimą per veidą. Paties smūgio nematė, tik girdėjo garsą. Suprato, kad V. trenkė tėvui, kadangi ten daugiau nieko nebuvo. J. sūnui trenkti negalėjo, kadangi jis sėdėjo invalido vežimėlyje ir negalėjo pasiekti. Vėliau atbėgusi R., užbėgo pas ją į kambarį, paskui nubėgo pas V. ir J., kur jie visi barėsi. Tėvui nedavus baliono R. ir V. išėjo. Pats J. K. jai sakė, kad sūnus sudavė jam per veidą. A. J. veido tą pačią dieną sudavimo žymių nesimatė. Kitą dieną, atvažiavus policijos pareigūnams, ant veido buvo matyti padarytas sužalojimas. K. V. būdavo blaivus, tarp jų konfliktų nebūdavo, V. tapdavo agresyvus, kai išgerdavo.

L. R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, mirus močiutei ji su broliu nuėjo pas tėvą paimti dujų baliono. Tėvas buvo neblaivus. Matė, kaip tėvas nuo spintelės paėmė peilį, mosikavosi, galbūt norėjo sužaloti brolį, tada brolis trenkė tėvui per veidą. Tai buvo savigyna, kadangi tėvas prieš brolį šokinėjo su peiliu. Ne vieną kartą tėvas mušėsi. Apklausos metu ji tyrėjai sakė apie peilį. Apklausos protokolą pasirašė neskaičiusi. Nuo kambario, kuriame jie buvo, iki L. kambario yra 3 – 4 metrų atstumas. Tuo metu kambaryje buvo įjungtas televizorius. Buvo dar toks įvykis, kai ji, jos sugyventinis ir brolis, sėdėjo pas tėvą ir vartojo alkoholį, vėliau tėvas parašė pareiškimą, kad jis buvo sumuštas. Įvykio, susijusio su dujų baliono paėmimu, ji neprisimena.

Pareigūnės R. A. 2017 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 2 d., 22.03 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją J. K. sumušė sūnus. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad V. K. sudavė ranka į dešinį žandą savo tėvui J. K. ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš J. K. burnos sklinda alkoholio kvapas, asmuo pats prisipažino vartojęs alkoholį. Tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, jog ant nukentėjusiojo kūno yra matomi kokie nors padaryti sužalojimai. (6-7 b. l.)

2018 m. birželio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota 0,46 min. trukmės vaizdo įrašo apžiūra. Nurodyta, kad kambario viduryje prie stalo invalido vežimėlyje sėdi J. K., kuris teigia, jog jo sūnus atėjęs norėjo pasiimti dujų balioną, tačiau jis jo nedavė, po ko sūnus sudavė į veidą. Į pareigūno klausimą „ar sudavė ranka?“, J. K. atsako teigiamai. Į pareigūno klausimą „į kokią vietą buvo suduota?“, J. K. parodo dešine ranka sau į dešinį skruostą. J. K. nurodo vartojęs alkoholinius gėrimus – alų. (10-12 b.l.)

2018 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole užfiksuota 1,07 min. trukmės garso įrašo apžiūra. Garso įrašo duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviečiami policijos pareigūnai. Paskambinęs vyras, prisistatęs J. K. nurodė, kad pas jį į namus atėjęs sūnus norėjo atimti dujų balioną. Nedavus dujų baliono, sūnus trenkė jam per veidą. (16-18 b.l.)

2018 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. (19-22 b.l.)

2017 m. gruodžio 3 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) , V. K. ranka trenkė savo tėvui J. K. į dešinį žandą. Tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė savo tėvui J. K. fizinį skausmą. (23-25 b.l.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

Kaltinimas V. K. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo J. K. parodymais, bei liudytojų L. K. ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teigtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis V. K. savo tėvui J. K. 2017 m. gruodžio 2 d. vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme laikėsi nuoseklios pozicijos ir nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo teigimu, jis atėjęs pas tėvą norėjo paimti dujų balioną. Tėvui nesutikus to padaryti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau jokių smūgių tėvui jis nesudavė. Kaip teismo posėdyje nurodė kaltinamasis, tėvas vartojo alkoholį, o kai išgerdavo, pradėdavo kurti įvairias nebūtas istorijas. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad atėjus pas tėvą į namus pasiskolinti dujų baliono, tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas. Šio įvykio metu joks fizinis smurtas panaudotas nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie 2018 m. gruodžio 2 d., po konflikto buvo atvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) , negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, jog kaltinamasis V. K. šio įvykio metu savo tėvui trenkė ranka per veidą tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą. Apklausiama policijos pareigūnė R. A. visų 2018 m. gruodžio 2 d. įvykusio įvykio aplinkybių negalėjo prisiminti, teigė, kad tai - probleminė šeima ir tai buvo eilinis įvykis, kada visi šeimos nariai vartoja alkoholį, po to konfliktuoja. Pagarsinus policijos pareigūnės 2017 m. gruodžio 2 d. tarnybinį pranešimą, liudytoja patvirtino, jog ant nukentėjusiojo smurto žymių nesimatė. Liudytoja paaiškino, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal J. K. jai nurodytas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog tiek nuo J. K., tiek ir nuo L. K. sklido alkoholio kvapas. Policijos pareigūnas V. C. apklausiamas teisme nurodė, kad J. K. pats nurodė, kokius sužalojimus jam padarė sūnus, tačiau objektyviai šie sužalojimai matomi nebuvo.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas J. K., policijos pareigūnams teigiantis, kad pas jį į namus atėjęs sūnus norėjo paimti dujų balioną. Baliono nedavė, todėl sūnus sudavė jam per veidą. Sustabdytame vaizdo įrašo kadre (12 b. l.) užfiksuotas J. K., rodantis vietą, per kurią jam tariamai sudavė sūnus. J. K. policijos pareigūnams nurodė tą dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, – alų. Bendro pagalbos centro pateiktame garso įraše, užfiksuotas pokalbis tarp operatoriaus ir vyriškio, kuris vėliau prisistato kaip K. ir prašo, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvyktų policijos pareigūnai, kadangi sūnus sudavė jam per veidą. 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu J. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Gyventojų registro duomenimis J. K. 2018 m. gegužės 15 d. mirė. (b.l. 30)

Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų paties sudavimo fakto nematė, dėl ko negalėjo neginčytinai patvirtinti šio aplinkybės. Teismas kritiškai vertina liudytojų L. K. ir R. K. duotus parodymus. Jokiais objektyviais duomenimis nepaneigtas kaltinamojo teiginys, kad apklausiama liudytoja R. K. painiojo 2017 m. gruodžio 2 d. įvykusio įvykio aplinkybes su kitu, galimai jų šeimoje, buvusiu konfliktu. Teisme apklausiama liudytoja parodė, kad tą dieną tėvas buvo išgėręs ir paėmęs peilį mosikavosi prieš brolį, šis norėdamas apsiginti, tėvui trenkė per veidą. Liudytojos teigimu, jų namuose nuolat vykdavo konfliktai, todėl tiksliai prisiminti, ar šis konfliktas įvyko būtent 2017 m. gruodžio 2 d., ji negali. Liudytojos parodymai, duoti teisme, kelia pagrįstų abejonių dėl jų išsamumo, minčių dėstymo nuoseklumo bei objektyvumo, kadangi ši, duodama parodymus, iš esmės nurodė visiškai priešingas įvykio aplinkybes, nei buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, kur ji apklausiama parodė, jog atėjus pas tėvą į namus kilo konfliktas tarp jos ir L., kadangi pastaroji jos nenorėjo įleisti į namus. Pastebėjo, kad tėvas konfliktuoja su V., jie šaukė, rėkė, tada V. trenkė tėvui delnu per veidą. Jokių aplinkybių apie tai, kad tėvas būtų turėjęs peilį, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Vertinant tai, kad liudytojos duoti parodymai iš esmės skiriasi, teismas siekdamas nustatyti byloje tiesą šios liudytojos parodymais vadovautis negali. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. teigė, jog būdama kitame kambaryje, girdėjo, kaip įvykusio konflikto metu V. K. sudavė savo tėvui J. K.. Paties sudavimo fakto, liudytojos teigimu, ji nematė, tačiau būdama kitame kambaryje užgirdusi pliaukštelėjimą suprato, kad būtent V. K. sudavė savo tėvui. Tai, kad V. K. sudavė smūgį savo tėvui, liudytojos teigimu, jai vėliau patvirtino ir pats J. K.. Vertinant liudytojos L. K. pateiktus parodymus svarbu tai, kad liudytoja nematė, kaip V. K. smūgiavo savo tėvui, o tik girdėjo garsą, kurį liudytoja įvardijo kaip smūgio sudavimą - pliaukštelėjimą. Vertinant šias liudytojos nurodytas aplinkybes svarbu pažymėti tai, jog tarp tėvo ir sūnaus įvykusio konflikto metu liudytoja, būdama kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Iš kaltinamojo paaiškinimų bei byloje surinktos medžiagos matyti, kad kambarys, kuriame L. K. žiūrėjo televizorių bei virtuvė nėra šalia vienas kito, šios patalpos yra atskiros. Visos šios aplinkybės (garsiai įjungtas televizorius, tarp virtuvės ir kambario esantis atstumas), neleidžia vienareikšmiškai ir neginčytinai teigti, jog L. K. galėjo aiškiai girdėti smūgiavimą. Atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą ant J. K. veido jokių sužalojimų nepastebėjo, ką patvirtina 2018 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog smurto žymių nėra, kelia pagrįstas abejones dėl paties smūgio sudavimo fakto. Kadangi sudavus smūgį į veidą, kuris, vertinant L. K. nurodytas aplinkybes, jog būdama kitame kambaryje ir žiūrėdama televizorių, girdėjo pliaukštelėjimą, turėjo būti pakankamai stiprus ir po tokio smūgio turėjo likti paraudimas ar kitokia suduoto smūgio žymė. Šiuo atveju neužfiksavus nei paties sudavimo fakto, nei po suduoto smūgio likusios žymės, negalima tvirtinti, jog V. K. tarp tėvo ir jo kilusio žodinio konflikto metu sudavė tėvui J. K. į skruostą. Svarbu ir tai, kad liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus teigė, jog tą vakarą J. K. buvo blaivus, tačiau šią liudytojos nurodytą aplinkybę paneigia bylos medžiaga bei policijos pareigūnų parodymai, apie tai, jog tiek J. K., tiek L. buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Faktą, kad tą dieną gėrė alų, policijos pareigūnams nurodė ir pats J. K..

BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo V. K. kaltę, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo, nėra.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir V. K. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

2018 m. spalio 17 d. nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. V. K. (V. K.), neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. K. (V. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.