- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- Ik-1114-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00290-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei
- Advokatai
- Arūnas Zaleckis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės atstovui M. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Arūnui Zaleckiui ir N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. Š. (toliau – pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1-7), kurį patikslino ir papildė (I t., b. l. 58-59; II t., b. l. 1-5, 16-18) (toliau – skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2010-01-22 raštą Nr. 4R-131 (NK-175, 176, 177) „Dėl jūsų prašymo“ (toliau – sprendimas).
Skunde nurodė, kadangi medikai aplaidžiai ir nekompetentingumai suteikė jos velioniui vyrui medicininę pagalbą, todėl ji prašo kaltus asmenis patraukti atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka bei atlyginti jai padarytą fizinę ir moralinę žalą. Pareiškėjos nuomone, greitoji medicinos pagalba padarė du grubius pažeidimus, t. y. teikusi pagalbą slaugytoja buvo nepastabi arba nekompetentinga vertinant rimtą neurochirurginį simptomą (akių vyzdžių nevienodumą) anizokoriją, taip pat neadekvačiai parinkta brigados sudėtis, kuri neatitiko ligonio būklės sunkumo būklės laipsnio. Brigada, turinti visas reikalingas priemones, būtų bijojusi vežti ten, kur reikia pagal diagnozę, o ne kur arčiau. Be kita ko, pareiškėja įžvelgia ir kitas klaidas: pacientas (jos vyras) buvo neidentifikuotas, nepranešta policijai, nors visas kūnas nusėtas poodinėmis kraujosruvomis, esant žmogui komos būsenoje, nebuvo ieškota artimųjų, į ligoninę išsiuntė su klaidingai užrašytu namų adresu ir pan. Inspekcija neįvertino, kad visos trys gydymo įstaigos padarė grubių klaidų, teikdamos V. Š. medicininę pagalba. Taigi, tokiais veiksmais buvo pažeistas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos, o būtent šio įstatymo 2 str.5 p. Be kita ko, VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė pažeidė „Reanimacijos proceso valdymas“ veiksmo 2 p. Preliminarioje diagnozėje neatsispindi galima neurochirurginė diagnozė, nes neįvertinta anizokorija. Tyrimai atlikti tik nėra interpretacijos, todėl jokios naudos pacientui nebuvo. Ligonio perkėlimas be rūbų. Etapinė epikrizė: išsiųstas be atliktų tyrimų aprašo, su klaidingu adresu, o tai dar labiau suklaidino kolegas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Ši ligoninė taip pat pažeidė „Reanimacijos proceso valdymas“ veiksmo 6 p. Tyrimų vertinimas be interpretacijos, operacijos delsimas 24 val., ligonį perkėlė į kitą skyrių po trijų parų po taip pavėluotai atliktos tokios sunkios traumos operacijos, nenustačius karščiavimo priežasties. Minima ligoninė pažeidė ir „Neurochirurgijos skyriaus darbo organizavimas“ veiksmo 7 p. Auditorius neurochirurgas G. M. net nepastebėjo, kad teismo medicinos ekspertas R. savo išvadoje pateikia informaciją, prieštaraujančią klasikinei medicininei dogmai. Jis teigia, kad pareiškėjos vyras mirė dėl galvos smegenų kontūzijos su hematomomis, kurios lokalizuotos dešinėje smilkinio pamatinėje srityje. Taip pat teigia, kad traumos mechanizmas yra griuvimas atgal atsitrenkiant pakaušio sritimi galimai priepuolio metu. Tačiau pagal anksčiau paminėtą dogmą, galvos smegenys yra ne kas kita, kaip skystis inde, dėl skysčio inertiškumo judant, sutrenkus į indo sieną didžiausia sąveika tarp skysčio ir indo sienos viduje bus priešingoje smūgio pusėje. Tokiu būdu, krintant pakaušiu į grindinį-sužalojimai atsiras frontalinėje, t. y. kaktos smegenų srityje. Laiko, kad jos vyras susižalojo ne griūdamas atgal, kaip nori įtikinti Rybalko.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Pareiškėja prašė bylos nagrinėjimą atidėti iki rugsėjo mėnesio nes išvyksta reabilitacijai, tačiau nepateikė įrodymų, kad jai dėl sveikatos pablogėjimo būtų paskirta reabilitacija (II t., b. l. 28).
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 82-83) nurodė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi neturėdama tokios teisės. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra aiškiai išskiriami du subjektai, turintys teisę kreiptis į administracinį teismą dėl Inspekcijos sprendimo, t. y. pareiškėjas, kuris kreipėsi su skundu į Inspekciją dėl galimai jo pažeistų teisių, bei asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė. Be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja skunde nepagrindžia, kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidė Inspekcija, atlikusi tyrimus ir pateikusi jai šių tyrimų rezultatus. Tvirtino, kad atsakovė pagal pareiškėjos skundą atliko VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2009-08-20 jos vyrui V. Š. teiktų greitosios medicinos pagalbos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Greitosios medicinos pagalbos brigada buvo suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-11-06 įsakymu Nr. V-895 patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 16 ir 17 p. reikalavimais. Klinikinio atvejo vertinimą atliko ne tik Inspekcijos darbuotojai, bet ir medicinos specialistas gydytojas neurochirurgas, išvadoje nurodęs, kad bendruomenės slaugytoja J. P. paciento sveikatos būklę įvertino tinkamai. Akcentavo, kad greitosios medicinos pagalbos brigadai keliamas uždavinys pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ginčo atveju, visa tai ir buvo padaryta. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje 2009-08-20 pareiškėjos vyrui V. Š. teiktos neurologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Inspekcija įvertino pacientui teiktų paslaugų kokybę pagal šioje įstaigoje nustatytą Reanimacijos skyriuje tyrimo ir gydymo algoritmą. Be to, klinikinį atvejį papildomai įvertino medicinos specialistas gydytojas neurochirurgas, išvadoje nurodęs, kad į Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę pacientas buvo atvežtas sunkios būklės, t. y. į žodinį kontaktą nereagavo, paliepimų nevykdė, stebėtas psichomotorinis sujaudinimas, esant minėtai būklei, neurologinis įvertinimas buvo apsunkintas. Gydytoja N. G. tinkamai įvertino paciento sveikatos būklę, dėl įtariamo galvos smegenų sužalojimo nukreipė galvos kompiuterinės tomografijos tyrimui, gydytojas A. K. teisingai suformulavo klinikinę diagnozę. Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje pacientas buvo gydytas keturias valandas, jam buvo skirti medikamentai, stebėta sveikatos būklė ir laiku nukreiptas galvos kompiuterinės tomografijos tyrimui. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2009-08-20 – 2009-08-30 V. Š. teiktos neurochirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos. Medicinos specialistas gydytojas neurochirurgas, vertinęs V. Š. klinikinį atvejį, išvadoje nurodė, kad gydytojas G. T. laiku pastebėjo blogėjančią paciento sveikatos būklę, tinkamai ją įvertino ir laiku operavo, įvertinus pooperacinės galvos kompiuterinės tomografijos duomenis, operacija buvo atlikta tinkamai, po operacijos ir skirto gydymo paciento sveikatos būklė žymiai pagerėjo. Pacientui buvo skirtas adekvatus gydymas. Ginčo atveju, Inspekcija, be kita ko, atsižvelgė ir į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą ir į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje įvykusios Klinikinės-patologoanatominės konferencijos išvadą. Mano, kad pareiškėjos reikalavimai dėl mirties aplinkybių ir medikų aplaidumo bei jų patraukimo atsakomybėn, priteisiant jai žalą, taip pat prašymas atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, nėra susiję su nagrinėjama byla. Laiko, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą nutraukti kaip neteismingą administraciniams teismams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 51-52) nurodė, kad, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas kelia ginčą dėl civilinės gydymo įstaigų atsakomybės, todėl skundas yra teismingas bendros kompetencijos teismui. Be kita ko, sprendžia, kad pareiškėja taip pat kelia ginčą ir dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau atkreipia dėmesį, kad toks skundas yra nenagrinėtinas administraciniame teisme, todėl byla, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p., turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad atsakovės sprendimai yra skirti tik sveikatos priežiūros įtaigoms: sprendimuose nurodyti atliktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės rezultatai, pateiktos rekomendacijos įstaigos vadovui. Ginčo atveju, sprendimas nepažeidė jokių pareiškėjos teisių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse pripažino, kad Inspekcijos ataskaita ir sprendimas tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir efektyvumo. Pagal pobūdį, šie dokumentai galėtų būti įrodymu, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų gydymo paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės, yra teisinis pagrindas reikšti turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose, todėl administracinė byla nutrauktina. Pabrėžė, kad ABTĮ 89 str. nustatyti skundžiamo akto (ar jo dalies) neteisėtumo pagrindai, tačiau pareiškėja skunde nenurodė jokių sprendimo panaikinimo pagrindų: nenurodė nei procedūrinių sprendimo priėmimo pažeidimų, nei kokiems aukštesnės galios teisės aktams jis prieštarauja. Tiek 2010-01-21 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-7 (K-176), tiek 2010-01-21 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendime Nr. 4A-7(K-176), konstatuota, kad 2009-08-20 pacientui V. Š. VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 53-51) nurodė, kad kontrolės išvadose konstatuojama, kad 2009-08-20 – 2009-08-30 pacientui V. Š. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje neurochirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Laiko, kad pareiškėjos teiginiai, apie pacientui V. Š. teiktas nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų neteisingą įvertinimą sprendime, yra nepagrįsti. Pacientas V. Š. buvo pervežtas į ligoninę su Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliu iš VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės. Siuntimo diagnozė: epilepsinė būklė, siuntimo tikslas – atlikti galvos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą. Visais atvejais, kai pacientai atvežami iš įvykio vietos, yra informuojami atitinkami policijos komisariatai. Ginčo atveju, pacientas buvo pervežtas iš kitos gydymo įstaigos, todėl policijos komisariatas nebuvo informuotas. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje paciento būklę ir atliktų tyrimų duomenis vertino gydytojas neurochirurgas Z. R. ir nustatė diagnozę – daugybiniai smegenų sumušimo židiniai be vidurinių struktūrų dislokacijos. Hospitalizacijos metu indikacijų neurochirurginei operacijai nebuvo. Įvertinus pavojingas galvos smegenų kontuzinių židinių lokalizacijas, ligonis paguldytas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, paskiriant po 12 val. KT kontrolę. Buvo pradėtas konservatyvus gydymas, koreguoti krešėjimo rodikliai, perpilant trombocitų masę. Stebėta teigiama ligonio būklės dinamika, nors išryšėjo KT pokyčiai – formavosi intacerebrinė kraujosruva, atsirado nedidelė vidurinių struktūrų dislokacija. 2009-08-21 18.00 val. konstatuotos gyvybinės indikacijos operaciniam gydymui. Po operacijos gerėjanti ligonio būklė ir kontrolinės KT tyrimo duomenys (2009-08-22 19.00 val. įvertinta ryškiai teigiama dinamika) patvirtino, kad operacija atlikta laiku ir gerai. Pagerėjus ligonio būklei, kai simptomatika neatitiko reanimacijos profilio gydymo kriterijų, V. Š. buvo iškeltas tolimesniam gydymui į Neurochirurgijos skyrių. Dėl karščiavimo ligoniui buvo skiriami antibiotikai, nors pneumonijos diagnozė nebuvo partvirtinta nei rentgenologiškai, nei teismo medicininio tyrimo metu. Visą pooperacinį laikotarpį ligos istorijoje aprašyta klinikinė eiga: sąmonė visiškai nebuvo atsistačiusi (GKS 11-13 balų), tęsėsi karščiavimas (centrinės kilmės), ligonis liko nepilnai orientuotas (neramus, neadekvatus), o tai patvirtina sunkų galvos smegenų sužalojimą. Išliekanti neurologinė simptomatika galėtų rodyti potrauminius pokyčius smegenų kamiene. Padidėjusį CRB kiekį kraujyje kaip pat įtakojo po sužalojimo smegenyse vykstantys procesai (didžiausiais CRB pakilimas paprastai būna 4 parą po traumos, po to laipsniškai mažėja). 2009-08-30 nuo 17.00 val. stebimas progresuojantis ligonio būklės blogėjimas. Atlikus galvos KT, ūmių pakitimų ar smegenų kompresijos požymių nestebėta, buvo tęsiamas konservatyvus gydymas ir ligonio būklės stebėjimas. 20.40 val. ligoniui sutriko kvėpavimas, gydytojas neurochirurgas A. Š. nedelsiant pradėjo taikyti reanimacines priemones, gydytojo reanimatologo užfiksuota reanimacijos pradžia 20.42 val. Ligoninės gydytojų klinikinės konferencijos išvados: klinikinė ir teismo medicininė diagnozės sutapo, diagnostika ir gydymas buvo nustatyti ir suteikti laiku bei adekvatūs nustatytai patologijai, ligonio mirtį įtakojo sunki galvos trauma (pavojingos lokalizacijos galvos smegenų kontuzijos židiniai su intrakranijine hematoma), vėlyvi potrauminiai pakitimai smegenų kamiene buvo kvėpavimo sutrikimo ir mirties priežastimi.) Reanimacinės priemonės pradėtos taikyti laiku. Mano, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiksmais pareiškėjai jokios žalos nepadarė. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str., pareiškėja dėl žalos atlyginimo privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t, b. l. 31).
Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepimo į pareiškėjos J. Š. skundą nepateikė.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsakovės atstovo poziciją, kad ginčo atveju pareiškėjos teisės ir pareigos nebuvo pažeistos bei prašė bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti. Be kita ko, nurodė, kad ginčo atveju nebuvo pažeisti nė vieno teisės akto reikalavimai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2009-09-30 su skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje jos vyrui V. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (I t., b. l. 84).
Pareiškėja 2009-10-27 su skundo papildymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama įvertinti medikų veiksmus suteikiant jos vyrui asmens sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b. l. 85-87).
Tiek 2009-09-30 skundą, tiek 2009-10-27 skundo papildymą pareiškėja grindė tuo, kad VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje pareiškėjos vyrui V. Š. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. medikai buvo abejingi ir nekompetentingi.
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009-09-30 skundą ir 2009-10-27 jo papildymą, 2010-01-22 raštu Nr. 4R-131 (NK-175, 176, 177) „Dėl jūsų prašymo“, informavo pareiškėją dėl VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje pareiškėjos vyrui V. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (I t., b. l. 8) ir prie šio rašto pridėjo Inspekcijos 2010-01-21 ir 2010-01-22 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų Nr. 1A-6 (K-175), Nr. 1A-7 (K-176), Nr. 1A-8 (K-177) (toliau – Ataskaitos) bei 2010-01-21 ir 2010-01-22 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimų Nr. 4A-6 (K-175), 4A-7 (K-176), 4A-8 (K-177) (toliau – Sprendimai) kopijas (I t., b. l. 9, 10-12, 13-16, 65, 66, 67-68, 69, 70-71, 72).
Kaip matyti iš Ataskaitų, Inspekcija, atlikusi VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje pareiškėjos vyrui V. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, pateikė išvadas, kad 2009-08-20 pacientui V. Š. medicinos pagalbos sveikatos priežiūros paslaugos minėtose įstaigose buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.
Sprendimuose buvo nurodytos analogiškos Ataskaitose nurodytoms kontrolės išvados (3.1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.
Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
ABTĮ 22 str. 1 d. reglamentuojama, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime yra įtvirtinęs jurisprudencijos tęstinumo principą, reiškiantį, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Remiantis ABTĮ 13 str., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Remtis suformuota teismų praktika galima bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Taigi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį Asmens sveikatos priežiūros pasaugų kontrolės ataskaita gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-7-1140/2003, Nr. A-2-1217/2007, AS-63-104/2009).
Be kita ko, akcentuoja, kad Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių dėl teismingumo apžvalgoje (2006 m. liepos-gruodžio mėn., Administracinių teismų praktika Nr. 10) „Dėl paslaugų teikimo teisinių santykių“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas buvo teisingai pažymėjęs, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektu ji gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, o kilęs ginčas būtų viešojo administravimo srityje. Antra vertus, nagrinėjamoje byloje buvo skundžiami veiksmai, susiję su paslaugų teikimu, todėl tai negalėjo būti laikoma viešuoju administravimu. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (2006-10-09 nutartis).
Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomus tyrimus nenagrinėtinos administraciniuose teismuose.
Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos. Ginčo atveju, byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjai išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme (...).ABTĮ 42 str. 2 d. nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutraukus bylą anksčiau nurodytais motyvais, pareiškėjai, pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., grąžintinas jos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (I t., b. l. 60).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 105-106 str. ir 149 str.,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2010-02-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.