- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-1666-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02765-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. J.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1666-253/2015
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02765-2015-9)
2015 m. lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. K.. Šalys nuo 2013 metų lapkričio mėnesio kartu nebegyvena ir nuo nurodytos datos atsakovas neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. K. nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės; paskyrė ieškovę A. J. lėšų, skirtų dukters E. K. išlaikymui, tvarkytoja; sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo V. K. 54 Eur žyminio mokesčio ir 147,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą. Iš ieškovės pateikto išlaidų apskaičiavimo nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 289,62 Eur (1 000 Lt) per mėnesį. Teismas nustatė, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 57,98 Eur dydžio socialinė pašalpa, ieškovė taip pat išlaiko kitus du nepilnamečius vaikus. Atsakovas dirba, gauna vidutiniškai 390 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Teismas vertino, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Nors ieškovas prisideda prie savo tėvų išlaikymo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei, kuri be šalių dukters augina dar du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į tai, kad duomenų apie atsakovo turimas sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti, nėra, į šalių turtinę padėtį, bei į vaiko poreikius, amžių, sveikatos būklę, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino, iš atsakovo priteisiant 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2013 metų lapkričio mėnesio ir atsakovas nuo šio laikotarpio neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Nors atsakovas nurodė, kad iki 2013 metų lapkričio mėnesio jis nepilnametės dukters išlaikymui skyrė nemažas pinigų sumas, po to taip pat nereguliariai teikė išlaikymą, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas ne nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, o nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau teismas pažymėjo, kad nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo nepilnametės dukters E. K. išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės, nustatant šia suma uzufrukto teise disponuoti vaiko motiną A. J. bei priteista iš atsakovo valstybės naudai 54 Eur žyminio mokesčio ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters E. K. išlaikymui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-02-02 (nuo kreipimosi į teismą dienos, atitinkamai sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą) iki vaiko pilnametystės, nustatant šia suma uzufrukto teise disponuoti vaiko motiną A. J.. Atsakovas nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikui susidarė nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, nes pateikė įrodymus apie tai, kad ir po 2013-11-01 savo nepilnametės dukters išlaikymui per ieškovę perdavė 347,54 Eur bei 579,24 Eur, tačiau teismas šiomis sumomis nesumažino išlaikymo įsiskolinimo. Tos aplinkybės neneigė ir pati ieškovė. Nors ieškovė tvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2013‑11‑01, tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015-02-02. Atsakovo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-02-02. Atsižvelgiant į faktinę atsakovo turtinę padėtį, šiuo metu jis neturi galimybės mokėti savo nepilnamečiam vaikui teismo priteistas 150 Eur periodines išmokas, o sutiktų teikti ir galėtų mokėti po 75 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktas išlaidų vaiko išlaikymui apskaičiavimas nepagrįstas nenuginčijamais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad ėmėsi ir imasi visų įmanomų priemonių dirbti ir gauti pajamas, kad savo vaikui galėtų teikti pilnavertį išlaikymą. Abejoja, ar teismas tinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, ieškovė, būdama darbinga ir sveika, darbo neieško.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą. Ieškovės nuomone, teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius ir nustatė, kad atsakovas turi ir gali mokėti vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė A. J. ir atsakovas V. K. yra nepilnametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Atsakovas V. K. iš esmės neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto 150 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu ir prašo priimti naują sprendimą – iš atsakovo nepilnametės dukters E. K. išlaikymui priteisti po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties. Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė datą, nuo kurios priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi išlaikymas turėtų būti priteistas nuo 2015-02-02, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė šalių nepilnametės dukters E. K. išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį nuo 2013-11-01 iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Pažymėtina, kad išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Ieškovė vaiko išlaikymo išlaidas grindė pateiktu išlaidų apskaičiavimu. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovės nurodytos vaiko maistui skiriamos išlaidos yra per didelės ir nurodo, kad vaikas lanko darželį, kuriame gauna visos dienos visavertį maistą. Pažymėtina, kad tinkamo maitinimo užtikrinimas yra vienas iš būtinųjų minimalių kasdienių tenkintinų vaiko (fiziologinių) poreikių. Be to, ieškovės pateiktoje šalių dukters išlaikymo išlaidų detalizacijoje atsižvelgta į tai, kad vaikas lanko darželį, ir išlaidos pietums apskaičiuotos už tas dienas, kai vaikas į darželį neina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad išlaidos vaiko kasdieniam maitinimui užtikrinti yra neprotingos, nepagrįstos ar nebūtinos. Šalių nepilnametei dukrai nenustatyti specialūs poreikiai. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad E. K. gan dažnai serga peršalimo ligomis. Teismų praktikoje abiejų tėvų skirtinas vieno vaiko išlaikymo dydis, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, yra siejamas su orientaciniu kriterijumi – minimalios mėnesinės algos dydžiu. Skundžiamu sprendimu nustatant išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį iš esmės atsižvelgta ir į šį orientacinį kriterijų. Atsakovas apeliaciniu skundu nepilnametės dukters išlaikymui prašo iš jo priteisti po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo nepilnametės dukters būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia mažesnės sumos, nei nustatyta skundžiamame sprendime.
Apeliantas V. K. savo poziciją dėl mažesnio išlaikymo periodinių išmokų dydžio nustatymo motyvuoja tuo, kad neturi finansinių galimybių teikti didesnį nei 75 Eur išlaikymą kas mėnesį. CK 3.192 str. 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014-12-09 pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014‑12-31 ieškovei A. J. buvo išmokėtos socialinės pašalpos, išmokos vaikui bei parama mokinio reikmėms įsigyti, nurodytu laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį išmokėta 181,46 Eur lėšų. Taip pat iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015-02-09 bei 2015-05-04 pranešimų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015‑01-01 iki 2015-03-20 ieškovei už dukrą E. K. skirta 28,50 Eur dydžio išmoka vaikui per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2015-03-21 iki 2015-12-31 skirta 15,20 Eur išmoka vaikui, be to, nuo 2015‑04-01 iki 2015-06-30 ieškovei skirta po 57,98 Eur mėnesiui socialinė parama. Ieškovė turi ir kitų išlaikytinių – dar du nepilnamečius vaikus – I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba, gauna pajamas. Iš 2015-04‑09 pažymos apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 390,85 Eur. Atsakovas nuo 2013‑11‑05 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad gyvena su tėvais jų bute, prisideda prie buto išlaikymo, tėvams dėl jų sveikatos reikia priežiūros.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas teikia materialinę paramą savo tėvams. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo tėvai gauna senatvės pensiją: ieškovo tėvui R. K. mokama 246,39 Eur, o motinai N. K. – 154,90 Eur senatvės pensija. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas teikia paramą savo senatvės pensijos sulaukusiems tėvams, nesudaro pagrindo dukters išlaikymo naštą perkelti vien dukters motinai, kadangi ir ieškovė, be šalių dukters, turi išlaikyti dar du savo nepilnamečius vaikus. Apeliantas teigia, kad neatsižvelgta į tai, jog ieškovė nedirba. Pažymėtina, kad iš atsakovo priteista tik dalis šalių nepilnametės dukters kasdieniam išlaikymui reikiamų lėšų. Pareiga teikti materialinį išlaikymą tenka abiem vaiko tėvams, tad ir ieškovė turi pareigą, būdama sveika ir darbingo amžiaus, imtis priemonių gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Tačiau taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad vaikui likus gyventi su vienu iš tėvų, šiuo atveju – ieškove, jai tenka ir nuolatinė vaiko priežiūra, ugdymas bei kasdienis materialinis vaiko aprūpinimo ir tinkamų buitinių sąlygų užtikrinimas.
Apeliantas savo poziciją dėl mažesnio, nei priteistas skundžiamu sprendimu, išlaikymo dydžio nustatymo apeliaciniame skunde grindžia ir argumentais, kad ieškovė iš pirmosios santuokos augina du vyresnius nepilnamečius vaikus, kurių kiekvieno išlaikymui iš vaikų tėvo 2011-12-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu priteista mažesnė suma, t. y. kas mėnesį kiekvienam po 300 Lt (86,89 Eur). Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytas didesnis nei apelianto nurodomas išlaikymo dydis – po 140 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o išlaikymas nustatytas iš karto dviem vaikams. Antra, pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką numatyta abiem to vaiko tėvams, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir atsakovo dukters E. K. išlaikymo, atsižvelgiant į šio nepilnamečio vaiko poreikius, interesus bei jo tėvų turtinę padėtį.
Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jos darbingumas būtų sumažėjęs. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis apie vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, šiuo atveju pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį – po 150 Eur per mėnesį, kuris yra racionalus ir užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis.
Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad išlaikymas dukrai E. K. turėtų būti priteistas nuo 2015-02-02 (kreipimosi į teismą dienos). CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėnesio su atsakovu gyvena atskirai ir atsakovas neteikia dukrai išlaikymo. Atsakovas, duodamas paaiškinimus byloje, iš esmės patvirtino aplinkybę, kad 2013 m. lapkričio mėnesį šalys pradėjo gyventi atskirai. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad gimus dukrai ieškovę išlaikė, skirdavo per mėnesį ieškovei apie 1 200 – 2 000 Lt, praėjus maždaug pusei metų po vaiko gimimo ieškovė su dukra išvyko gyventi į Lietuvą ir kurį laiką atsakovas ieškovei siuntė pinigus, o ieškovė šias aplinkybes nesąžiningai nuslėpė. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad su ieškove pradėjus gyventi skyrium jis aplankydavo dukrą kelis kartus į mėnesį ir apsilankymų metu vaiko išlaikymui duodavo pinigų (50–150 Lt), vidutiniškai apie 200 Lt per mėnesį. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pinigus duodavo tiesiogiai ieškovei, tad įrodymų pateikti negali. Kita vertus, ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę apie nuo 2013-11-01 buvusį vieną mokėjimą vaiko išlaikymui, atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių apie iki tol teiktą finansinę paramą neginčijo. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė duomenų apie realiai patirtas šalių dukters išlaikymo išlaidas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, vaiko amžių ir sveikatos būklę, nėra pagrindo vertinti, kad šios išlaidos buvo didesnės nei protingos, minimalios ir būtinos išlaidos. Ieškovės ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2015-03-09. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2013-11-01, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl į teismą buvo kreiptasi tik praėjus daugiau nei metams po to, kai, ieškovės teigimu, atsakovas pradėjo visiškai nevykdyti pareigos teikti vaikui išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus ir jai buvo žinoma apie teisę kreiptis į teismą dėl tėvo vaikui teiktino išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo, šia teise ji buvo anksčiau pasinaudojusi. Ieškovė nepateikė duomenų, jog iki ieškinio pareiškimo kreipėsi į atsakovą su reikalavimu dėl išlaikymo dukrai teikimo. Atsakovas 2015‑06‑17 teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai išlaikymo dukrai neteikia apie penkis mėnesius. Iš ieškinio matyti, kad atsakovo pripažįstama dukters teisės į išlaikymą atsiradimo data yra ieškinio surašymo data (t. y. 2015-02-02). Ištyrus ir įvertinus bylos duomenų visumą, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus apie dukters išlaikymą šiuo atveju bei kreipimosi į teismą momentą, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sumažinti nustatytą iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-02-02, nustatant už šį laikotarpį po 75 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dydį, o nuo 2015-02-02 palikti skundžiamu teismo sprendimu priteistą po 150 Eur kas mėnesį išlaikymo dydį.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo V. K. priteistiną nepilnametės dukters išlaikymo dydį tinkamai taikė CK 3.192 str. normas, tačiau buvo pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-02-02. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas atitinkamai keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad iš esmės patenkinta 75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylos duomenimis ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 147,65 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 110,74 Eur (147,65 Eur – 25 proc.) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 40,50 Eur (54 Eur – 25 proc.) žyminio mokesčio. Atsakovas V. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovės apelianto naudai priteistina 13,50 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad iš atsakovo V. K. nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-02-02 priteistina po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2015-02-02 iki vaiko pilnametystės – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Sumažinti valstybei iš atsakovo V. K. priteisto žyminio mokesčio dydį iki 40,50 Eur.
Sumažinti valstybei iš atsakovo V. K. priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 110,74 Eur.
Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovui V. K. 13,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.