Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
ji 2018 m. spalio 30 d., apie 21.09 val., tyčia, apipylusi degiu skysčiu, padegė šešių butų medinio namo išorinę, buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20563 eurai, sieną, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, tokiu būdu pasikėsino sunaikinti ar sugadinti svetimą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ugnis buvo užgesinta atvykus laiku Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnams ir užgesinus sukeltą gaisrą.
Nurodytais veiksmais L. G. pasikėsino (BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat L. G. pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
ji 2018 m. spalio 31 d., apie 20.30 val., tyčia, apipylusi degiu skysčiu padegė šešių butų medinio namo išorinę, buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20563 eurai, sieną, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, tokiu būdu pasikėsino sunaikinti ar sugadinti svetimą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ugnį užgesino kiti name gyvenantys žmonės.
Šiais veiksmais L. G. pasikėsino (BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji L. G., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad pripažįsta visas aplinkybės, kaip kad nurodyta kaltinamajame akte. Paaiškino, kad nieko ten baisaus neatsitiko, tik reikėjo išplauti. Ji su mama, kuri yra invalidė, nuomojosi butą, nes duotame socialiniame būste nebuvo patogumų, savivaldybė žadėjo suteikti butą Pilaitėje, tačiau vėliau apsigalvojo, nors negalima taip elgtis su invalidu, negalima tyčiotis iš žmonių, todėl iš piktumo ji taip ir pasielgė. Parodė, kad ji nuėjo į degalinę, nupirko benzino ir padegė, tačiau nieko neatsitiko, butas stovi savo vietoje, iš kur kilo tokia mintis, paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad buvo du tokie įvykiai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant ir gynėjui bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. G., pareiškus jai įtarimą dėl veikos 2018 m. spalio 30 d., parodė, kad prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad ji apie 50 metų kartu su savo motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 1 d. Šiuo adresu nebegyvena, kadangi bute nėra jokių patogumų, butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir skirtas kaip socialinis būstas. Minėtame name yra dar 4 butai, viso yra 5 butai. Kituose butuose žmonės taip pat gyvena ir juos ji pažįsta. Kiek žino, kiti butai yra privatizuoti. Šiuo metu ji su mama nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Ji du kartus kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę, kad jai su mama skirtų socialinį būstą su patogumais. Jai savivaldybėje pažadėjo butą Pilaitėje, Vilniuje. Po kiek laiko jai pasakė, kad minėto buto Pilaitėje negaus. Ji užpyko, kad negauna būsto ir nutarė padegti minėto namo kampą, kur yra jai skirtas butas. Viso namo padegti ji nenorėjo. 2018 m. spalio 30 d., apie 20.00 val., tiksliai laiko nepamena, ji su nedideliu puodu iš namų atvažiavo iki Naujininkų, Vilniuje, nuėjo į degalinę „Alauša“, ten nusipirko 1 litrą benzino, kurį įsipylė į puodą. Už benziną ji atsiskaitė grynais pinigais 1,30 euro. Tada puodą su benzinu nusinešė prie (duomenys neskelbtini), namo. Minėtą benziną ji išpylė į minėto namo kampą, kur yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), bet benzinas nubėgo žemyn ant betoninio pamato. Tada ji su degtuku uždegė išpiltą benziną ant namo kampo. Benzinas užsidegė ir pradėjo degti. Tuo metu žmonių aplinkui nebuvo, ji nestebėjo, ar kaimynai yra namuose. Tada ji su puodu nuėjo prie Pelesos gatvės ir jį išmetė į šiukšlių konteinerį, paskui nuvažiavo į savo namus. Ar namo kampas užsidegė ar ne, ji nežiūrėjo, bet jai pasirodė, kad jis neužsidegs, nes dalį benzino ji išpylė ir ant žemės. Viso namo padegti ji nenorėjo, o tik norėjo apgadinti minėtą jai skirtą butą Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 39).
Pareiškus įtarimą dėl veikos 2018 m. spalio 31 d., L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkologo ir psichologo įskaitose ji neregistruota, neteista. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina L. G.. 2018 m. spalio 31 d., apie 20.00 val. paėmė iš savo namų nurodytu adresu žalios spalvos laistytuvą, su kuriuo troleibusu Nr. 17 nuvažiavo į degalinę „Alauša“, kuri yra Vilniuje, prie Pelesos gatvės, tikslaus adreso nežinau. Nurodytoje degalinėje susimokėjo 1.30 euro už vieną litrą benzino ir benziną įsipylė į minėtą žalios spalvos laistytuvą. Po ko, laikydama minėtą žalios spalvos laistytuvą su benzinu, apie 20.15 val. Pelesos gatve ėjo link „Maximos“, kur pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, bei nuėjo prie medinio daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur pažiūrėjusi, kad aplinkui žmonių nėra, iš savo laistytuvo benzinu apipylė šio medinio namo sieną, kuri yra prie tvoros, apie 0,5 metro atstumu, bei ją padegė degtuku. Degtuką ten pat numetė, namo siena pradėjo degti, laistytuvą paliko prie minėto namo, bei iš karto apie 20.30 val. iš nurodytos vietos išėjo. Panevėžio gatve nuėjo link Pelesos gatvės, praėjo pro parduotuvę „Maximą“. Pėsčiųjų tiltu, kuris yra virš geležinkelio bėgių, nuėjo į stotelę, bei troleibusu Nr. 20 grįžo pas save į butą, (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą, apie 21.00 val. pas ją į butą nurodytu adresu atvyko policijos pareigūnai, pastariesiems prisipažino, kad tą vakarą padegė daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams pateikė savo drabužius, (juodos spalvos paaukštintus batus, mėlynos spalvos džinsus, storą paltą), kuriuos vilkėjo tą vakarą, padegdama daugiabutį namą, ją sulaikė ir uždarė į Vilniaus m. areštinę. Dėl savo poelgio ji nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs, smerkia save dėl tokio elgesio. Taip pat norėtų paaiškinti, kad taip pasielgė, kadangi ji su savo motina, kuri pati vaikščioti negali, jai pastoviai reikalinga priežiūra, yra invalidė, apie 50 metų gyveno nurodytame daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo jiems skirtas savivaldybės būstas, tačiau be patogumų. 7 mėnesius atgal iš šio būsto su motina išsikėlė, kadangi nebuvo galimybės išmaudyti motinos. Savivaldybė jiems pažadėjo, kad skirs kitą socialinį būstą su patogumais, tačiau savo pažadų nesilaikė, dėl to norėjo atkeršyti savivaldybei ir padegė šį namą,. Žinojo, kad šiame name yra 5 butai, kuriuose gyvena žmonės (b. l. 106-107).
Papildomai apklausta L. G. parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo prisipažįsta, gailisi dėl padarytos veikos ir prašo atsižvelgti į tai, kad turi ribotas pajamas ir slaugo neįgalumą turinčią motiną (b. l. 114).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniuoju inspektoriumi. 2018 m. spalio 31 d., apie 21.00 val. gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad adresu (duomenys neskelbtini), galimai padegtas gyvenamasis namas. Atvykus minėtu adresu gaisras buvo užgesintas, gaisro metu buvo aprūkusi išorinė namo siena apie 3 kvadratinių metrų plote, terminis poveikis matomas ant išorinio namo kampo, esančio arčiau gatvės prie medinės tvoros. Įvertinus terminį poveikį pastato degioms konstrukcijoms, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant išorinės pastato sienos. Gaisravietėje buvo juntamas kvapas, panašus į degaus skysčio. Šalia gaisro vietos buvo rastas plastikinis laistytuvas, nuo kurio sklido aitrus degaus skysčio kvapas. Nuo žemės buvo paimtas ir grunto mėginys, nuo kurio sklido aitrus kvapas, panašus į degaus skysčio. Techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, kadangi gaisro židinio zona yra pastato išorė, kadangi aptikta skysčio pėdsakų, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis tyčinė žmonių veika - padegimas (b. l. 86).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. D. 2018 m. spalio 30 d. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 30 d., apie 21.20 val., jam į telefoną paskambino jo žmona I., tuo metu jis buvo darbe, ir pasakė, kad jų namas minėtu adresu dega. Jis iš karto atbėgo iš darbo pažiūrėti, kas vyksta. Atbėgęs pamatė, kad dega (duomenys neskelbtini) buto iš lauko pusės kampas. Ugnį tuo metu gesino atvykusios dvi gaisrinės. Liepsna daug neišplito, ją greitai užgesino. Vėliau atvyko ugniagesių ekspertas apžiūrėti įvykio vietos, kuris jam ir lauke buvusiems kaimynams pasakė, kad tai buvo padegimas. Po to atvyko ir pareigūnai. Minėtame name yra 6 butai. Jų numeracija prasideda nuo 4 iki 9 buto. Visi butai priklauso šeimininkams, o vienas butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kampas iš lauko pusės degė, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtame bute gyvena L. K., apie 52 metų amžiaus, kurios šiuo metu namuose nėra. Visi kaimynai ir jis įtaria, kad namus galėjo padegti L. K., nes maždaug prieš mėnesį jos bute kilo gaisras, kaimynai matė, kaip ji pabėgo iš savo buto. Taip pat kaimynai šneka, kad ji taip elgėsi, nes turi dar vieną butą iš Vilniaus miesto savivaldybės su patogumais, kuris buvo duotas jos sergančiai motinai, po metų, kiek jis girdėjo, iš jos tą butą turi atimti ir ji čia vėl turi grįžti gyventi. Ji minėtu adresu negyvena, tačiau retkarčiais ateina. Apklausos dieną ją kaimynai matė iš ryto, prieš gaisrą jos niekas nematė. Pirmas įvykis dėl gaisro taip pat yra užregistruotas policijoje (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. D. 2018 m. spalio 31 d. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mediniame daugiabučiame gyvenamajame name apie 30 metų. Kiek pamena šiame name anksčiau jokių gaisrų nebūdavo, tačiau pastaruoju metu jau buvo trys gaisrai. Prieš mėnesį laiko degė (duomenys neskelbtini) butas. Taip pat 2018 m. spalio 30 d., apie 21.00 val., lauke degė namo siena, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėta butu. Tuo metu buvo jaučiamas benzino kvapas. Dėl vakar buvusio padegimo buvo kviesti ugniagesiai, kurie likvidavo ugnį. Atvykę pareigūnai registravo įvykį ir kiek žino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo padegimo. 2018 m. spalio 31 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vėl kaip ir praėjusią dieną degė namo siena. Degė medinės lentos ties namo kampu prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinio lango. Jam išbėgus į lauką, jame buvo daug žmonių ir patys žmonės ugnį užgesino. Apdegė namo apdailos lentos, matėsi juodos dėmės, buvo jaučiamas stiprus benzino kvapas. Pagal apdegusias lentas matėsi, kad padegtos buvo neseniai, nes ugnis nespėjo išplisti ir įsidegti. Šalia pastato, prie ant žemės gulinčio čiužinio gulėjo žalios spalvos laistytuvas, nuo kurio sklido stiprus benzino kvapas. Kokia padaryta turtinė žala šiam momentui nėra aišku. Ji nebus didelė, nes lentos apdegusios nedaug. Namą administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės darbuotojai apžiūrės pastatą, įvertins jo būklę ir atlikę darbus pateiks policijai pareiškimą dėl patirtų nuostolių. Dėl padegto namo įtaria šio namo gyventoją iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tai L. G., ji name gyveno taip pat labai ilgai, tačiau apie pusė metų ji bute negyvena, kažkur išsikraustė ir jos naujosios gyvenamosios vietos niekas nežino. Nors nuolatos negyvena, tačiau beveik kiekvieną dieną bute lankosi. Paskutinį kartą bute ją matė kaimynė I. P., mobilus telefonas tyrėjams žinomas. Ji buvo atėjusi apie 09.00 val., ryte, buvo apsirengusi juoda striuke, panašia į odinę, iki juosmens ilgumo. Daugiau L. G. niekas iš kaimynų nematė nei vakar, nei šiandien. Vaizdo kamerų aplinkui niekur nėra. Kiek žino arčiausiai yra degalinė „Alauša“ Pelesos gatvėje. Taip pat stotyje yra „Viada“ degalinė. Minėtą moterį įtaria, nes prieš apie mėnesį laiko pas ją bute kilo gaisras. Jo manymu, butą padegė ji pati su tikslu jį sugadinti, nes butas yra Savivaldybės ir ji nenori į jį grįžti. Šiuo metu moteris galimai laikinai yra gavusi naują Savivaldybės skirtą butą su patogumais. Apie galimas jos ligas jis nieko nežino. Visa situacija labai keista, nes vakar ir šiandien degė būtent ta pati namo sienos dalis, kur yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat keistas dalykas tas, kad prie namo, lauke, rastas žalios spalvos laistytuvas su jame esančiu benzinu. Šis laistytuvas yra labai panašus, su kuriuo L. G. anksčiau, kai gyveno bute, laistydavo lauke savo gėles (b. l. 88-89).
Apžiūrėjus įvykio vietą, 2018 m. spalio 30 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra medinis, dviejų aukštų, name yra šeši butai. Apžiūrint namą išoriškai, vienas namo kampas matoma, kad yra apdegęs, kai kurios namo lentos yra pajuodavusios. Ore jaučiamas degaus skysčio kvapas. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1 (b. l. 9-12).
2018 m. spalio 30 d. Akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-2138 Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis inspektorius A. V. užfiksavo, kad 2018 m. spalio 30 d. daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą pastebėjo ir pranešė B. K., pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas 2018 m. spalio 30 d., 21 val. 09 min., pirmosios ugniagesių pajėgos atvyko 2018 m. spalio 30 d., 21 val. 14 min., gaisras užgesintas 2018 m. spalio 30 d., 21 val. 40 min. Gaisro padariniai: apdegė ir nuardyta apie 1,5 m² namo kampo; pridėta fotolentelė (b. l. 13-14).
Apžiūrėjus degalinės „Alauša“ 2018 m. spalio 30 d. pateiktą vaizdo įrašą, 2018 m. gruodžio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog įraše užfiksuota degalinės kolonėlė, prie kurios stovi L. G., apsirengusi tamsios spalvos striuke, galimai džinsinėmis žydros spalvos kelnėmis ir apsiavusi tamsios spalvos batais; paima kuro kolonėlės pistoletą žalios spalvos, t. y. benzinui pilti, kuro pistoletą įstato į talpą, kurios nesimato, nes užstoja kolonėlė; vaizdo įraše pasimato, kad kolonėlė galima užsipilti dyzelino ir 95 markės benzino; prisipylusi kuro į savo talpą, galimai puodą su rankena, pistoletą įstato į kolonėlę, pasiėmusi puodą, į kurį prisipylė 95 markės benzino, nueina; įrašo trukmė 59 sekundės (b. l. 18-20).
Apžiūrėjus įvykio vietą, 2018 m. spalio 31 d. surašytas Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas pastatas (duomenys neskelbtini), apibūdinamas namas, nurodyta, kad ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp lango ir lietvamzdžio, matosi pajuodusios apdailos lentos; ties langu nuo žemės paimtas grunto mėginys; ties paskutiniu langu ir laiptais į laiptinę, prie pastato ant žemės guli kilimas, čiužinys ir lovos dalys, šalia jų ant žemės žalios spalvos laistytuvas su juodos spalvos antgaliu srovei paskirstyti smulkiau; iš laistytuvo, kaip ir šalia nuo pastato sienų, sklinda aitrus, galimai degios medžiagos kvapas; laistytuvas paimtas (b. l. 53-61).
2018 m. lapkričio 2 d. Akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-2142 nurodyta, be kita ko, kad pranešimas apie gaisrą gautas 2018 m. spalio 31 d., 20.32 val., gaisro padariniai – gaisro metu aprūko medinė siena apie 3 kvadratinių metrų plote (b. l. 63).
Apžiūrėjus degalinės „Alauša“ pateiktą vaizdo įrašą apie įvykį 2018 m. spalio 31 d., surašytas 2018 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad prie kolonėlės iš dešinės pusės stovi L. G., prie jos kojų ant žemės pastatytas žalios spalvos laistytuvas, apsirengusi tamsios spalvos striuke, galimai džinsinėmis žydros spalvos kelnėmis ir apsiavusi tamsios spalvos batais; paima kuro kolonėlės pistoletą žalios spalvos, t. y. 95 markės benzinui pilti, kuro pistoletą įstato į laistytuvą ir truputį pasilenkusi pilasi kurą; dar pažiūri į kolonėlės ekraną, kiek kuro jau prisipylė į talpą; prisipylusi kuro į laistytuvą, kuro pistoletą įstato į kolonėlę ir pasiėmusi laistytuvą nueina; įrašo trukmė 29 sekundės (b. l. 69-72).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2370 (18) specialistė D. G. pateikė išvadą: 1. Tirti pateiktame laistytuve, paimtame įvykio vietoje, yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. 2. Tirti pateiktame grunto pavyzdyje, paimtame įvykio vietoje, yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. 3. Ant tirti pateiktų L. G. nagų nuokarpų (nuoplovų) degių skysčių pėdsakų nėra. 4. Ant tirti pateiktų L. G. džinsinių kelnių yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų. 5. Ant tirti pateikto L. G. palto degių skysčių pėdsakų nėra. 6. Ant tirti pateiktų L. G. batų yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų (b. l. 80-82).
2019 m. balandžio 26 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad dėl 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. spalio 31 d. sukelto gaisro namui žala nepadaryta, tik truputį aprūko siena (b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinei pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės.
Nurodyti teisėtai surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka duomenys papildo ir patvirtina vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, todėl šie duomenys pripažintini įrodymais ir jais remdamasis teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės:
2018 m. spalio 30 d., apie 21.09 val., L. G. degiu skysčiu – t. y. 95 markės benzinu, apipylė šešių butų medinio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinę sieną ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20563 eurai ir kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau laiku atvykus Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnams, ugnis buvo užgesinta. Šios aplinkybės nustatytos tiek pačios kaltinamosios parodymais, tiek ir kitais byloje surinktais įrodymais – o būtent, liudytojo P. D. parodymais, apžiūros protokolais, be kita ko, duomenimis, užfiksuotais degalinės „Alauša“ pateiktame vaizdo įraše, Akte dėl kilusio gaisro.
Vertindamas nurodytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo aspektu, pirmiausia pažymėtina, jog minėti kaltinamosios veiksmai, kai ji ypač degiu skysčiu apipylusi gyvenamojo namo išorinę sieną, ją padegė, akivaizdžiai vertintini kaip pasikėsinimas sugadinti svetimą – t. y. Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, nes akivaizdu, jog tokiu būdų sukeliant ugnį, padariniai gali būti itin pavojingi ne tik turtui, tačiau ir žmonėms, įvertinus, be kita ko, jog minėtas namas gyvenamasis. Kadangi iškvietus Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, ugnis buvo laiku užgesinta – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog žala nepadaryta, tik aprūko siena, - nurodyti veiksmai vertintini kaip nutrūkę pasikėsinimo stadijoje, kadangi savo veikos kaltinamoji nebaigė (t. y. nekilo padariniai) dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos. Dėl subjektyviosios pusės pažymėtina, jog L. G. veiksmai vertintini kaip padaryti veikiant tiesiogine tyčia – kaip išplaukia iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino, ji pasiėmė puodą iš namų, su kuriuo nuvažiavo į degalinę ir ten, nusipirkusi į šį indą benzino, su juo nuėjusi iki minėto namo – išpylė benziną ant namo sienos ir padegė, kas rodo, jog ji, aiškiai suvokdama savo veiksmų pobūdį, iš anksto pasiruošusi, siekdama atitinkamų pasekmių, padarė nurodytus veiksmus, tačiau, kaip minėta, ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių padariniai nekilo.
Todėl įvertinęs nurodytus argumentus, patvirtinančius, jog nustatyti visi – tiek objektyvieji, tie subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai L. G. veikoje, teismas sprendžia, jog jos kaltė 2018 m. spalio 30 d. pasikėsinus (BK 22 str. 1 d.) padaryti nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasikėsinus sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, yra neabejotinai įrodyta.
Be to, dėl veikos, inkriminuotos L. G. 2018 m. spalio 31 d., teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: nurodytą dieną ji, kaltinime nurodytu laiku, apipylė degiu skysčiu – t. y. benzinu, kurį prieš tai įsigijo degalinėje ir įsipylė į laistytuvą, to paties šešių butų medinio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinę sieną ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20563 eurai ir kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau ugnį užgesino kiti name gyvenantys žmonės. Šios aplinkybės nustatytos tiek iš kaltinamosios parodymų, tiek ir kitų byloje surinktų įrodymų – liudytojų P. D. ir M. A. parodymų, duomenų, užfiksuotų vaizdo įrašo iš degalinės apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole ir akte dėl kilusio gaisro. Šie L. G. veiksmai, kai ji ypač degiu skysčiu – benzinu, apipylusi namo sieną, ją padegė, vertintini analogiškai - kaip siekis tyčia apgadinti svetimą, Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą būdu, kuris akivaizdžiai pripažintinas kaip visuotinai pavojingas. Taigi jos veika ir 2018 m. spalio 31 d. kvalifikuotina kaip pasikėsinimas (nes padariniai nekilo dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios – gaisrą pastebėjo ir užgesino kiti minėtame name gyvenę žmonės) sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Sankcija už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo L. G., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje, civilinis ieškinys nepareikštas.
Teisiamojo posėdžio metu L. G. prisipažino kalta dėl jai inkriminuotų kaltinimų. Visgi nors ji nurodė, kad blogai vertina savo veiksmus, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, nepripažįsta jos nurodyto gailesčio nuoširdžiu – t. y. nepripažįsta, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad kaip nurodyta minėtoje nuostatoje, kaltininko gailestis turi būti nuoširdus, atitinkamai sprendžiant, ar egzistuoja ši teisiškai reikšminga aplinkybė, būtina vertinti, ar nuoširdus gailestis nėra tik formaliai deklaruojamas. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors kaltinamoji atsakydama į klausimus nurodė, kad nereikėjo taip elgtis, visgi šiuo atveju jos paaiškinimai, teisinant savo elgesį – nurodant, kad minėto turto savininkei Vilniaus miesto savivaldybei nereikėjo elgtis su ja bei jos motina netinkamai, nurodant, kad nieko blogo neatsitiko dėl jos veiksmų, namas vis dar stovi, reikėjo tik išplauti sieną ir pan., leidžia teismui daryti išvadą, jog ji dėl minėtų savo veiksmų nesigaili ir iš esmės nesuvokia jų pavojingumo ir kad galimos skaudžios pasekmės ne tik turtui, bet ir galimai žmonių sveikatai ar gyvybei nekilo dėl to, kad kilusi ugnis buvo užgesinta laiku kitų asmenų, savo ruožtu net iš parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog uždegusi namo sieną, ji iš įvykio vietos pasišalino (abu kartus), kas liudija iš esmės jos abejingumą savo veiksmams ir pasekmėms, kurias jie galėjo sukelti. Juolab, kaip matyti, atitinkami iš esmės analogiški jos veiksmai buvo atlikti dvi dienas iš eilės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista (b. l. 121), administracine tvarka ne kartą bausta (b. l. 122-125); pagal duomenis ikiteisminio tyrimo metu – dirbo (b. l. 127), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos/priklausomybės ligų, byloje nėra (b. l. 130-131).
Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, tai, kad veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamosios asmenybę (teisiama pirmą kartą, dėl ko reikšminga BK 55 straipsnio nuostata; daug kartų bausta administracine tvarka), ir kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai už abi jos padarytas nusikalstamas veikas skirtina viena iš sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių, nesusijusi su laisvės atėmimu – t. y. laisvės apribojimas. Savo ruožtu įvertinus minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, be to, tai, kad iš duomenų apie kaltinamosios padarytus administracinius nusižengimus yra pagrindo išvadai apie jos neigiamą požiūrį į teisės aktuose nustatytas ir visuomenėje susiklosčiusias elgesio taisykles, kurias ji linkusi pažeisti, spręstina, kad už abi padarytas veikas skirtina nurodytos rūšies bausmė, didesnė nei galimos skirti šios bausmės vidurkis. Bausmės, paskirtos už abi nusikalstamas veikas, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Siekiant bausmės tikslų, teismas sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose, bei BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu – pareigą dalyvauti elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamoji pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
L. G. pagal BPK 140 straipsnį buvo laikinai sulaikyta 2018 m. spalio 31 d., 22.00 val., paleista 2018 m. lapkričio 2 d., 15.05 val. (b. l. 103, 110). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
L. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54, 109) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 30 d. veika), ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 31 d. veika), ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės – laisvės apribojimo 1 metams ir 6 mėnesiams, pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti L. G. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Skirti L. G. pareigas: 1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti L. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 31 d., 22.00 val. iki 2018 m. lapkričio 2 d., 15.05 val., t. y. 2 paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Voką su tyrimo objektais (2019 m. sausio 23 d. nutarimas ir 2019 m. sausio 23 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK003416, (b. l. 26-27), saugomą Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilnius – sunaikinti;
- Po specialisto išvados Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje saugomus paltą, batus ir džinsines kelnes (2018 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. IBPS-V-2491467, 2018 m. gruodžio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK003343, b. l. 83-84) – grąžinti L. G., o jai po nuosprendžio įsiteisėjimo per 3 mėnesius neatsiėmus nurodytų daiktų – juos sunaikinti;
- Po specialisto išvados Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje saugomus grunto pavyzdžius, nuoplovas, laistytuvą (2018 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. IBPS-V-2491467, 2018 m. gruodžio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK003343, b. l. 83-84) – sunaikinti.
L. G. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Mikužytė