Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-114-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-06-10Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-01-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
1A-266-114-2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01049-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
E. L., G. B.
Nukentėjusysis
P. M., G. M., V. V.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-114-2013

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01049-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; (S) 1.2.4.8.2.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistiesiems E. L., G. B., jų gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, nukentėjusiesiems P. M., G. M., V. V., V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. ir nuteistojo E. L. bei jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. L. per 10 (dešimt) mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. L. per 10 (dešimt) mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant G. B. per 7 (septynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant G. B. per 7 (septynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš E. L. priteista nukentėjusiajam P. M. 5000 litų, nukentėjusiajai V. V. 5000 litų; nukentėjusiajam V. V. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. B. priteista nukentėjusiajai G. M. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. L. ir G. B. solidariai priteista nukentėjusiesiems -P. M., G. M., V. V., V. V. po 750 litų atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2011 m. rugsėjo 17 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius G. M., P. M., V. V. ir V. V., tyčia sudavė du smūgius kumščiu P. M. į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės, po to įspyrė du kartus jam į šonkaulius, padarydamas P. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakio, skruosto srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia sudavė du smūgius delnu V. V. į galvą ir vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko ji nukrito ant žemės, padarydamas V. V. keturias poodines kraujosruvas veide, kairėje pažandėje, kairėje šlaunyje, vieną nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kairio riešo ir kairės plaštakos sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu V. V. į veidą, nuo smūgių nukentėjusysis V. V. nukrito ant žemės, atsitrenkdamas galva į betoną, prarado sąmonę, po to jam įspyrė nemažiau trijų kartų į kojas, tuo V. V. padarė nosies sumušimą, vieną poodinę kraujosruvą pakaušyje, vieną odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio išorinio kulkšnelio lūžimą, kas nukentėjusiajam V. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

G. B. pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. nuteista už tai, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2011 m. rugsėjo 17 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajai G. M. į krūtinę, po to sugriebė ją rankomis už pečių ir tyčia iš visų jėgų trenkė ją į tvorą, dėl ko nukentėjusioji G. M. prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, tuo G. M. padarė keturias poodines kraujosruvas veide, kairiajame žaste, krūtinėje, kairėje klubinėje srityje, tris odos nubrozdinimus veide, rankose, galvos smegenų sukrėtimą, kairio laivakaulio lūžimą, kas G. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nuteistoji G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Nuteistosios nuomone, nuosprendis dėl jos pripažinimo kalta pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. yra neteisėtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstas surinktais ir teisme patikrintais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino ir nesirėmė ją teisinančiais įrodymais. Nuteistoji tvirtina, kad nors dėl visų veiksmų, kuriais yra kaltinama, padarymo ji kalta neprisipažino ir nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, teismas visiškai atmetė tiek jos, tiek E. L. nuosekliai duotus parodymus. Remdamasis vien šališkais, nenuosekliais ir nepatikimais visų nukentėjusiųjų parodymais, neįvertinęs aplinkybės, kad jos, E. L. ir nukentėjusiųjų santykiai priešiški ir todėl turėjo kilti abejonių, ar nukentėjusieji sako tiesą, padarė išvadą, jog ji padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Liudydami teisme visi nukentėjusieji, būdami teismo salėje, girdėjo vienas kito parodymus, yra suinteresuoti bylos baigtimi (priešingu atveju, jie patys turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn), todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami. Jau prieš įvykį nukentėjusieji buvo neblaivūs ir sužaloti, ir šių aplinkybių teismas nuosprendyje nepaneigė, ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad įvykio metu buvo neblaivūs, buvo pripažinę ir patys nukentėjusieji, tačiau teisme šiuos savo parodymus paneigė, kas taip pat patvirtina jų parodymų nenuoseklumą ir melagingumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patikimų, nešališkų liudytojų, patvirtinančių nukentėjusiųjų parodymus, jog būtent ji ir E. L. inicijavo konfliktą, patys pirmi puolė ir juos visus sužalojo, byloje nėra. Šios teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas padarė esminį LR BPK pažeidimą, suvaržiusį jos kaip kaltinamosios teises teikti savo nekaltumą patvirtinančius įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, iškviečiant gynybos liudytojus ir juos apklausiant tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, bei sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas neatsižvelgė į jos daugkartinius prašymus byloje apklausti liudytojais R. Š., stebėjusį visą konfliktą, H. M., Č. R., mačiusius įvykio aplinkybes.

Nuteistasis E. L. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-03 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nevertino ir nesirėmė E. L. bei G. B. teisinančiais įrodymais, o, nagrinėdamas bylą, padarė esminį LR BPK pažeidimą, suvaržiusį E. L. bei G. B. teises - teikti savo nekaltumą patvirtinančius įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, iškviečiant gynybos liudytojus ir juos apklausiant tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, bei sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas neatsižvelgė į daugkartinius E. L. ir G. B. prašymus byloje apklausti liudytojais R. Š., H. M., J. R. ir Č. R., I. M. bei Z. M., davusius paaiškinimus administracinėje byloje Nr. A-6524-226/2011. Šiuos prašymus teismas atmetė be jokių motyvų.

Teismas, visiškai atmesdamas kaltinamųjų E. L. ir G. B. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, remdamasis vien šališkais, nenuosekliais ir nepatikimais visų nukentėjusiųjų parodymais, padarė išvadą, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y., kad būtent kaltinamieji išplūdo nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, pavartojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą. Teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Neįvertinta aplinkybė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų santykiai priešiški ir todėl turėjo kilti abejonių, ar jie sako tiesą. Abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepripažino savo kaltės, nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes nei nukentėjusieji. Jie nurodė, kad būtent nukentėjusieji inicijavo konfliktą. Apklausta liudytoja L. M. patvirtino faktą, kad pas ją buvo atbėgęs E. L. kviestis pagalbos. Liudytojai policijos pareigūnai Z. D., R. V., A. B., L. K. parodė, jog į įvykio vietą atvyko būtent pagal G. B. iškvietimą. Jos pranešimas buvo apie tai, kad asmenys laužia vartus, nori patekti į namą. Atvykę į įvykio vietą, rado kaltinamuosius savo namo kieme. Nukentėjusieji buvo neblaivūs, su jais nesisekė susikalbėti, matėsi, kad buvo sužaloti, šūkavo, reiškė kaltinamiesiems pretenzijas. Kaltinamieji buvo blaivūs. Visi ginčijosi dėl įvažiavimo į kiemą. Patikimų, nešališkų liudytojų, patvirtinančių nukentėjusiųjų parodymus, jog būtent kaltinamieji inicijavo konfliktą, patys pirmi puolė ir juos visus sužalojo, byloje nėra. Liudydami teisme, visi nukentėjusieji, būdami teismo salėje, girdėjo vienas kito parodymus, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami. Nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą patvirtinantys įrodymai taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes jau prieš įvykį nukentėjusieji buvo neblaivūs ir sužaloti, ir šių aplinkybių teismas nuosprendyje nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad įvykio metu buvo neblaivūs, buvo pripažinę ir patys nukentėjusieji, tačiau teisme šiuos savo parodymus paneigė. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina būtent kaltinamųjų, o ne nukentėjusiųjų parodymus.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji prašė nuteistosios G. B. ir nuteistojo E. L. bei jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. B. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. L. bei jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl G. B. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios G. M. sveikatą, E. L. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. V. sveikatą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiųjų P. M. ir V. V. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. ir E. L. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., tačiau E. L. veiksmus papildomai kvalifikuodamas ir pagal LR BK 140 str. 1 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nors nuteistieji G. B. ir E. L. neigia sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, smurtavę nukentėjusiųjų atžvilgiu ir tikina, kad patys nukentėjusieji inicijavo konfliktą, daužė tvorą, veržėsi į kiemą, puolė G. B. ir E. L., dėl ko pastarieji turėjo gintis ir išmesti nukentėjusiuosius iš savo namo kiemo, kad nukentėjusieji jau iki konflikto buvo sužaloti, be to, susižalojo atsitrenkdami vienas į kitą ir krisdami, kai buvo išstumti iš kiemo, šiuos jų teiginius paneigia pirmosios instancijos teisme ištirtų, nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.

Nukentėjusieji G. M., P. M., V. V., V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad E. L. ir G. B. juos užsipuolė be priežasties. Pastarieji stovėjo prie E. L. namo tvoros ir laukė atvažiuojančio žento. E. L. juos išplūdo, o po to sekė smurtiniai veiksmai. E. L. sudavė smūgius P. M., V. V. ir V. V., G. B. – G. M.. Nukentėjusiųjų parodymai esminėse detalėse dėl prieš juos atliktus neteisėtus veiksmus buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, jie neprieštaravo tarpusavyje. Specialistų išvados G2559/11(02) (t. 1, b. l. 19-20), G2562/11(02) (t. 1, b. l. 28-29), G2561/11(02) (t. 1, b. l. 37-38), G2560/11(02) (t. 1, b. l. 46-47) patvirtina, kad G. M. ir V. V. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o P. M. ir V. V. – nežymūs sveikatos sutrikdymai. Specialistų išvadose konstatuoti sužalojimai yra tose vietose, į kurias, kaip nurodė nukentėjusieji, atitinkamai smūgius sudavė E. L. ir G. B.. Minėtose specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiųjų sužalojimo mechanizmai atitinka nukentėjusiųjų nurodytuosius. Iš to galima daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y., specialistų išvados. Be to, jų parodymus patvirtina liudytojo R. V. parodymai. Policijos pareigūnas R. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus įvykio vietą gatvėje buvę senyvo amžiaus žmonės sakė, kad juos sumušė. Matėsi, kad pastarieji buvo sumušti, buvo kruvini veidai. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais ar kaip teigia apeliantai, laikyti juos melagingais. Aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų teiginius, kad jie tik išstūmė nukentėjusiuosius iš kiemo ir kad šie susižalojo atsitrenkdami vienas į kitą bei krisdami. Atsižvelgiant į tai kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės vertinami ir kiti nuteistųjų teiginiai, o būtent, kad nukentėjusieji laužė tvorą, veržėsi į E. L. kiemą, patys užsipuolė E. L. ir G. B.. Pastebėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal G. B. pareiškimą dėl to, jog ją ir E. L. 2011-09-17 apie 18.30 val. Naujakurių g., Kaune kilusio konflikto metu necenzūriniais žodžiais išplūdo P. M. ir G. M. ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, P. M. ir G. M. atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-10 nutarimu buvo nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (t. 2, b. l. 106-107).

Vertinant pačių nuteistųjų parodymus, juos laikyti nuosekliais negalima. Ikiteisminio tyrimo metu jie tvirtino, kad vartelius atidarė E. L. ir tada P. M. įėjo kiemą, trenkė E. L. į nosį. E. L. išmetė P. M. pro vartelius. Pastarasis krisdamas atsitrenkė į V. V. ir jie abu nukrito. Po to į kiemą įėjo G. M. ir ėmė plūsti G. B., griebė už drabužių, užsimojo. G. B. paėmė G. M. už rankos, norėjo atitraukti, tačiau tuo metu užėjo kita moteris (V. V.) ir griebė jai už plaukų. G. B. jas abi išstūmė pro vartus. Šioms susipynė kojos ir jos nuvirto. Tuo tarpu apklausiami pirmosios instancijos teisme jie nurodė kiek kitokią įvykių seką. G. B. aiškino, kad nukentėjusieji keikėsi, spardė tvorą. Ji išėjusi pro vartelius bandė juos raminti. Pagal nuteistųjų teisme duotus parodymus į kiemą įėjo G. M. ir V. V.. E. L. nurodė, kad G. M. griebė jo žmonai už plaukų. G. B. abi moteris išstūmė pro vartelius. Tada į kiemą įėjo P. M. ir puolė E. L., trenkė į nosį. Puolė ir kitas vyras. E. L. juos abu atstūmė nuo savęs ir išstūmė pro vartelius. Siekiant užtikrinti nuteistųjų teises, apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir apklausti nuteistųjų nurodyti liudytojai. Nuteistieji liudytojais prašė apklausti R. Š., H. M., J. R. ir Č. R., kurie neva turėjo patvirtinti jų nurodytas įvykio aplinkybes. Tačiau vertinant apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, gretinant juos su nuteistųjų parodymais, matyti, kad jie tam tikrose detalėse visgi neatitinka vieni kietų, yra prieštaringi, todėl vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad važiavo gatve ir pamatęs konfliktą sustojo. Jis matė, kaip keturiese stovėjo prie namo, moteriškė laužė vartelius, o vyras spardė didelius vartus, rėkė necenzūriniais žodžiais. Pro vartelius išėjo moteriškė ir klausė, kas čia daroma, o tada į kiemo vidų įėjo moteris ir griebė už plaukų, tačiau moteris atstūmė jai į plaukus kibusią moterį nuo savęs ir išstūmė ją į gatvę. Tada išėjo kaltinamasis ir jam vyras griebė už krūtų, trenkė į veidą. Kaltinamasis nusistūmė jį nuo savęs. Liudytojas H. M. parodė, kad matė, kaip P. M. trankė vartus. G. B. pravėrė vartelius ir liepė eiti nuo tvoros. Tada G. M. ir V. V. puolė į kiemą ant G. B.. Moterys pradėjo tampytis. P. M. tik keikėsi. E. L. tik išstūmė per vartelius ir tuo viskas baigėsi, atvažiavo policija. Liudytojas teigė nukentėjusiųjų ant žemės gulinčių, kruvinų ar sudaužytų nematęs. Liudytojais apklausti J. R. ir Č. R. paties konflikto nematė. Jie namo grįžo, kai jau buvo atvykusi policija. Faktas, kad policija į įvykio vietą atvyko pagal G. B. iškvietimą, nuteistųjų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaneigia.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, įvyko Kaune, Naujakurių g., prie 8 namo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Įvykio vieta neabejotinai yra vieša vieta. Aplink stovi kaimyniniai namai, šalia gatvė. Tad bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Todėl nuteistųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Kadangi nukentėjusiesiems G. M. ir V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nuteistųjų nusikalstamos veikos taip pat pagrįstai kvalifikuotos ir pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaip minėta, papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir papildomai nekvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-659/2004, Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007, 2K-122/2008; ,,Teismų praktika“ Nr. 23). Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. L. nusikalstamus veiksmus, kuriais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą P. M. ir V. V., kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., nes nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kolegija konstatuoja, kad šie nusikaltimai negali būti vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Kaip jau buvo aukščiau minėta BK 284 str. 1 d. apima BK 140 str. 1 d., todėl taikoma bendra visumą nustatanti norma (BK 284 straipsnio 1 dalis), nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Kvalifikavimas pagal LR BK 140 str. 1 d. yra perteklinis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, E. L. veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. Perkvalifikavus E. L. veiką, bausmė jam skiriama vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendžia:

Nuteistojo E. L. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

E. L. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 138 str. 1 d., ir E. L. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. L. per 10 (dešimt) mėnesių (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistosios G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTesiėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusViktoras Preikšas