- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-19-324/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- O. J., D. V.
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei G. Š., atsakovei O. J., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, trečiojo asmens atstovei N. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių D. V. ir O. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-644/2009 pagal G. Š. ieškinį atsakovėms D. V. ir O. J. dėl leidimo statyti mobilų namelį bei atsakovių priešieškinį dėl pažeistų teisių, tretieji asmenys – Prienų rajono savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė leisti jai pasistatyti mobilų namelį 14593 m² žemės sklypo plote, plane pažymėtame Nr. 113-1/6,7 esančiame 100558 m² žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesant atsakovių sutikimo. Nurodė, kad ji ir dar aštuoni asmenys yra 100558 m² žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklausančiame žemės sklypo plote ji buvo pasistačiusi mobilų namelį, kad turėtų kur pailsėti, pasidėti daiktus. Ieškovė kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo pasistatyti namelį gavimo, kuri pareikalavo atnešti visų bendraturčių sutikimus namelio pastatymui. Ji gavo šešių bendraturčių sutikimą, tik atsakovės atsisakė jų duoti. Kadangi ieškovė negalėjo pateikti dviejų bendraturčių sutikimų, Prienų rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą namelio pastatymui. Tokiu būdu buvo apribotos ieškovės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu.
Atsakovės priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai pastatytą šulinį-vandentiekį, kanalizaciją į vagonėlį ir savavališkai pastatytą vagonėlį. Nurodė, kad ieškovė, pažeisdama aplinkosaugos reikalavimus, be projekto ir leidimo įrengė nuotekų šulinius bei geriamo vandens šulinį, vandentiekį, kanalizaciją, pastatė gyvenamąjį vagonėlį. Teigė, kad LR miškų įstatymas nenumato galimybės statyti statinius (ir laikinus) miško paskirties žemėje. Statybos įstatymas taip pat neleidžia statyti gyvenamųjų pastatų ir kitų įrenginių žemės ūkio paskirties žemėje. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovei surašė administracinio teisės pažeidimo aktą ir nurodė iki 2008 m. kovo 21 d. išvežti iš žemės sklypo vagonėlį ir išardyti prie vagonėlio įrengtus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Ieškovė šių reikalavimų neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino ieškovei teisę atlikti statybos darbus (pasistatyti mobilų namelį) be atsakovių sutikimo pagal UAB „Geomastas“ 2006 m. kovo 10 d. sudarytą planą 14593 m² žemės sklypo plote, plane pažymėtame Nr. 113-1/6,7 esančiame 100558 m² žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atsakovės nepaaiškino ir nepagrindė, kuo mobilaus namelio pastatymas ieškovės nurodytoje žemės sklypo dalyje pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus. Nurodė, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl leidimo statyti mobilų namelį išdavimo, sprendimu tik pripažįstama ieškovei teisė be atsakovių sutikimo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo statyti mobilų namelį išdavimo. Atsakovių reikalavimą pašalinti savavališkai pastatytą vagonėlį atmetė, nes vagonėlis buvo nutemptas dar prieš atsakovėms pareiškiant priešieškinį. Kitus priešieškinio reikalavimus – pašalinti savavališkai pastatytą šulinį-vandentiekį, kanalizaciją į vagonėlį – atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad nepateikta įrodymų, išskyrus atsakovių bei liudytojos V. P. paaiškinimus, jog šulinys-vandentiekis, kanalizacija į vagonėlį buvo pastatyti ieškovės. Sprendė, kad atsakovių bei liudytojos V. P. paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nustatė, kad atsakovės ir minėta liudytoja nesutaria su ieškove.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės D. V. ir O. J. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neįvertinta, ar ieškovės reikalavimas nepažeidžia įstatymų. Nurodęs, kad sprendimas neatstoja statybos leidimo, tik pašalina kliūtį statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą, teismas, pažeisdamas CPK 6 straipsnio reikalavimus, nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir perdavė jo vykdymą statybos priežiūros įstaigai. Sprendimas galėtų būti priimtas tik gavus ieškovės paruoštą statybos projektą, suderintą su statybos priežiūrą kontroliuojančiomis institucijomis, ir kitus dokumentus nurodytus Statybos techniniame reglamente NR. 1.07.01:2002. Ieškovė žemės ūkio paskirties žemėje negali statyti gyvenamos patalpos ar kitų statinių. LR Ūkininko įstatymo 11 straipsnis ne mažesniame kaip 0,5 ha žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkui leidžia statyti tik vieną ūkininko sodybą. Šiame sklype yra visiems bendraturčiams priklausantis gyvenamas namas ir ūkio pastatai, todėl ieškovė negali tame pačiame žemės sklype statyti antro gyvenamosios paskirties statinio. Be to, ieškovė nėra ūkininkė. Miško ir žemės ūkio paskirties žemėje pastatų statyba yra nenumatyta, todėl ieškovės reikalavimas duoti jai sutikimą statyti statinį prieštarauja įstatymui.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 6.1 straipsnį, laikinas statinys yra skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, tačiau ieškovei leista laikiną statinį statyti neterminuotai.
Negalima spręsti, ar ginčo statinys nepažeis atsakovių teisių, nes leidimas statyti statinį duotas nesant projekto, nenustatytoje vietoje, nepatikrinus, ar statinys atitinka įstatymo reikalavimus. Ieškovės naudojamas žemės sklypas ribojasi su bendru namų valdos žemės sklypu, todėl gali pažeisti atsakovių teises.
Pažeisti CPK 185 ir 197 straipsnių reikalavimai, nes nesivadovauta atsakovių pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais bei objektyviais liudytojų parodymais, o vadovautasi ieškovės liudytojų vienašališkais ir melagingais parodymais, prieštaraujančiais oficialiems rašytiniams įrodymams. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ieškovei surašė administracinio teisės pažeidimo aktą ir nurodė iki 2008 m. kovo 21 d. išvežti iš bendraturčiams priklausančio žemės sklypo vagonėlį ir išardyti prie vagonėlio įrengtus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Ieškovė savavalinės statybos akto neginčijo, tačiau įvykdė ne visus reikalavimus. Atsakovės pateikė UAB „Geomastas“ 2006 m. kovo 3 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame šulinys, kanalizacijos šuliniai nėra pažymėti. Aplinkybę, kad anksčiau šių statinių nebuvo, patvirtino A. Ž. ir V. P. Tą įrodo ir namų valdos techniniai duomenys bei VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005 m. vasario 17 d. pažymėjimas.
Prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad kol nebuvo atsakovių sutikimo, ji negalėjo kreiptis dėl leidimo vykdyti statybą gavimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašai patvirtina, kad pagrindinė tikslinė bendraturčiams priklausančios žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Atsakovėms paskirti naudotis žemės sklypo plotai nesiriboja su ieškovės žemės sklypo plotu, todėl ieškovė negali pažeisti jų interesų. Ieškovė negalėjo pašalinti vandentiekio ir kanalizacijos, nes jie yra požeminiai, padaryti dar motinai gyvai esant.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Statybos inspekcijos atstovė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė įrodymų vertinimo pareigą nustatantį CPK 185 straipsnį ( nevertino įrodymų, susijusių su teise į statybą), netaikė materialinės teisės normų, kurias reikėjo taikyti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys yra 11.2500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovėms priklauso po 10250/112500 dalis, ieškovei – 20500/112500 šio sklypo. Nagrinėdamas visų šio sklypo bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, 2006 m. gegužės 19d. nutartimi civilinėje byloje nr. 2-60-214/2006 Prienų rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią šalys nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodytą 2006 m. gegužės 12 d. parengtame UAB „Geomastas“ plane ( t. 1 b.l. 9-11). Pagal įsiteisėjusią teismo nutartį ieškovė turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 113-1/6,7, atsakovė J. - 113-1/1, atsakovė V. – 113-1/10. Iš plano matyti, kad atsakovės J. naudojama žemės sklypo dalis nutolusi nuo ieškovės naudojamos dalies per tris, atsakovės V. – per keturis kitų bendraturčių naudojamus žemės sklypus. Šalys nesutarė dėl ieškovės teisės naudojamoje žemės sklypo dalyje pasistatyti mobilų namelį, kurios įgyvendinimui reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas.
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas dėl statybos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Apie numatomą statybą bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie statinio pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.). Kadangi ieškovė siekis įgyvendinti statytojo teisę nesusijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės reikalavimus ir atsakovių atsikirtimus dėl ieškovės pageidaujamos įgyvendinti teisės įtakos atsakovių teisėms ir pareigoms tiek žemės sklypo, tiek paties statinio ( mobilaus namelio) atžvilgiu, o sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl ieškovės teisės pasistatyti mobilų namelį jai naudotis priklausančioje žemės sklypo dalyje.
Teismo procesui skirtą UAB „Polistatyba“ parengtą mobilaus namelio projektą ieškovė pateikė, grįsdama atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ( t. 2 b.l. 67-71). Iš mobilaus namelio projekto ir trečiojo asmens valstybinės statybos inspekcijos atstovės paaiškinimo nustatyta, kad ieškinio pateikimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu pageidaujamas statyti mobilusis namelis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio ketvirtąją dalį buvo priskiriamas prie laikinų statinių ( tai statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami). Pagal apeliacinio proceso metu galiojančią šio straipsnio 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakciją laikinas statinys yra toks statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Taigi, Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos statytojo teisės įgyvendinimui ieškovė turi įrodyti statybos leistinumą ieškinyje nurodomame sklype pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio numatytus reikalavimus aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos požiūriu, o mobilaus namelio ( laikino statinio) statyba privalo būti vykdoma Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatyta tvarka, laikantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje nagrinėjant bendraturčių ginčus, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, pripažįstama, kad teismų sprendimais išduodamu leidimu atlikti statybos darbus ieškovui pripažįstama tik teisė gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be bendraturčių sutikimo ir kad nurodytas teismo leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo ( Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-132/2009). Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentą apie tai, kad teismas nusišalino nuo teisingumo vykdymo pripažindamas, jog leidimas ieškovei pastatyti ieškinyje nurodomą statinį neatstoja statybos leidimo bei kad teismo sprendimas galėtų būti priimtas, tik gavus ieškovės paruoštą statybos projektą, suderintą su statybos priežiūrą kontroliuojančiomis institucijomis, kad ieškovei leista laikiną statinį statyti neterminuotai ( tokio leidimo nėra), tačiau, atsižvelgiant į CK 1.136 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, sutiktina su apeliančių argumentu, jog, statybą ieškovės nurodomame žemės sklype draudžiant įstatymams, teisės į statybą be bendraturčių sutikimo pripažinimas negalėtų būti pagrįstas jokiais CK 1.3 straipsnyje numatytais civilinės teisės šaltiniais bei ginamas CK 1.138 straipsnyje reglamentuota tvarka.
Ieškovės teisės į statybą ginčijimą apeliantės grindžia tuo, kad įstatymai nenumato statybos miško paskirties žemėje, įstatymų nesilaikymas pažeidžia Konstitucijos nuostatas, tuo pačiu – su galiojančių įstatymų laikymusi susijusias atsakovių konstitucines teises ( LR Konstitucijos 6, 7, 30 straipsniai). Ieškovė teigia, kad pastarąją žemės, kurioje teismas leido ieškovei be bendraturčių sutikimo statyti mobilų namelį, paskirtį paneigia 1995 metų viešojo registro duomenys ( vėlesnių duomenų nėra), pagal kuriuos 11,2500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties.
Spręsdamas apie šio žemės sklypo paskirtį, teismas vadovaujasi sklypo kadastro ir registro dokumentų tvarkymo bylos nr. 69/7281 medžiaga, iš kurios matyti, jog 2006 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nr. 02-07-9645 sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti, nustatant, kad 10,0558 ha sklypas yra miškų ūkio ir ūkinių miškų sklypų paskirties, pastarajai daliai numatant LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu nr. 343 VI, XXVI ( miško paskirties žemės), XXIX, XXXI dalyse nustatytus naudojimo apribojimus, likusi 1,1942 ha dalis – žemės ūkio, kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas.
Iš sklypo plano ir išdėstymo schemos matyti, jog įsakyme nurodomas 11,2500 ha sklypo dalis skiria kelias, todėl pagal faktinę lokalizaciją jie yra atskiri sklypai, pagal juridinį statusą – vienas objektas. 2005 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje nr. 2-60-214/2006 tarp tų pačių bendraturčių dėl žemės sklypo atidalijimo, Prienų rajono apylinkės teismas patvirtino šio sklypo bendraturčių sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Minima taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl sklypo padalijimo į du sklypus bei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ( nekilnojamojo turto objekto teisinis režimas nepasikeitė). Planas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo t. 1 b.l. 11 ( civilinės bylos nr. 2-60-214/2006 103 - 104 lapai) ir teismo nutartis nebuvo įregistruoti viešajame registre dėl to, kad faktiškai šalys susitarė dėl sklypo padalijimo į du sklypus, pateikė minėtąjį 2006 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą ir prašė įregistruoti jų daiktines teises, tačiau nenurodė bendraturčiams tenkančių dalių abiejuose sklypuose (2006 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centras Kauno filialo sprendimas dėl daiktinių teisių registravimo, inv. bylos 36 lapas). Pareiškėjams šio trūkumo nepašalinus, 2006 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjų daiktines teises į minimą nekilnojamąjį daiktą.
Teisėjų kolegijos manymu, ta aplinkybė, kad įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo įregistruota viešajame registre, nėra kliūtis bendraturčiams įgyvendinti naudojimosi žemės sklypu teisę taip, kaip jie susitarė, tačiau naudojimosi tvarkos nustatymas ir dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei, pageidaujančiai 10,0558 ha miškų ūkio paskirties sklypo dalyje pasistatyti laikiną statinį. Miškų ūkio paskirties žemės priskirtinumą šios kategorijos žemei nustatanti Žemės įstatymo 26 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad žemė miškų ūkio paskirties žemei priskiriama pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tokiu dokumentu yra nenuginčytas 2006 m. rugsėjo 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas nr. 02-07-9645 dėl kadastro duomenų patikslinimo. Žemės paskirties pakeitimo neįregistravimą nekilnojamojo turto registre lėmė ne registro tvarkytojo abejonės dėl nustatytosios 10,0558 ha žemės sklypo paskirties ar kitų registracijos leistinumo kriterijų, o, kaip minėta, susitarimo dėl bendraturčiams tenkančių dalių abiejuose sklypuose nenurodymas. Nors pagal paskutiniuosius 1995 metų viešo registro duomenis sklypas yra žemės ūkio paskirties, 2006 m. įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo patvirtina, kad per 11 metų situacija pasikeitė ir žemės sklypas, kuriame ieškovei leista be bendraturčių sutikimo statyti laikiną statinį, yra miško paskirties žemė. Tai, kad dėl kadastro duomenų pasikeitimo buvo suformuoti du atskiri sklypai, viename kurių įveistas miškas, patvirtina ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2007 m. spalio 19 d. sprendimas ( t. 1 b.l. 56).
Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4d.). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Esant situacijai, kai kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeisti, tačiau nealikta šių pokyčių registracija, apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis dėl bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę ir įstatymų bei kitų teisės aktų taikymo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ( CK 1.5 str. 4 d.), apie žemės paskirtį sprendžia pagal kadastro ir registro duomenų tvarkymo byloje užfiksuotą realią faktinę situaciją. Tai, kad aptariamame žemės sklype įveistas miškas ir žemė pagal kadastro duomenis yra miško paskirties, patvirtina ir Kauno apskrities viršininko admnistracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. raštas nr. 22R-1487-(55) ( t. 1 b.l. 57). Teisėjų kolegija mano, jog priešingas kadastro duomenų vertinimas suteiktų galimybę žemės sklypo savininkams piktnaudžiauti kadastro duomenų pokyčio įregistravimo nebuvimu, siekiant įgyvendinti teisę į statybą miško paskirties žemėje.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, Miškų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje - kad miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai. Žemės sklypo, kuriame ieškovei leista statyti mobilų namelį be bendraturčių sutikimo, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, kuri negali būti urbanizuojama (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nenustatyta kitokios miškų ūkio žemės naudojimo paskirties, nei pripažinta 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, todėl darytina išvada, jog žemės sklype, nurodytame apeliacine tvarka peržiūrimame teismo sprendime, teisė į statybą yra negalima.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos bei 2006 m. gegužės 19 d. Prienų raj. apylinkės teismo nutartimi patvirtinto naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano matyti, jog žeme esamos sodybos ribose ( 2882 kv.m. ploto namų valda, plane pažymėta A), turi teisę naudotis visi bendraturčiai, tačiau atsakovių ginčijamu sprendimu buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl statybos leistinumo ne pastarojoje vietoje, o 14593 kv.m. ploto žemės sklype, naudojimosi tvarką nustatančiame plane pažymėtame indeksu 113-1/6,7 ( t. 2 b.l. 69). Kaip minėta, šioje žemės dalyje statyba yra negalima. Iš įsakyme dėl kadastro duomenų pakeitimo nurodytos eksplikacijos matyti, jog, be 7,0931 ha miško ir 0,2882 ha užstatytos teritorijos, 10,0558 ha plote yra ir 1,9962 ha žemės ūkio naudmenų bei 0,6783 ha kitos žemės. Kadangi bendraturčiai pagal tai naudojimosi tvarkos nekonkretizavo, žemės pagal atskirų rūšių naudmenas neatidalijo, o pagrindinė viso sklypo paskirtis yra miškų ūkio, tai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl sklypo, kuriame ieškovei pirmosios instancijos teismas leido statyti laikiną statinį nesat bendraturčių sutikimo, paskirties.
Statybą žemės ūkio paskirties žemėje reglamentuojantys įstatymai galimybę statyti sieja su buvimu tam tikrų sąlygų, nustatytinų statybos priežiūrą vykdančių įstaigų statybos įgyvendinimo procese ( Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5, 6 d., Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. ir kt.), todėl apeliantės neteisingai teigia apie teismo nesvarstytas galimybes dėl statybos žemės ūkio paskirties žemėje leistinumo. Joms nepagrindus, kokias bendraturčių teises pažeistų laikino statinio pastatymas žemės ūkio paskirties žemėje, apylinkės teismas pagrįstai sprendė apie atsakovių neįrodytą bendraturčių teisių pažeidimo nebuvimą. Teisėjų koelgija konstatuoja, kad ieškinį nėra pagrindo patenkinti, nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytame žemės sklype statyba negalima.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada leisti ieškovei statyti laikiną statinį miško paskirties žemės sklype neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Dėl to ši sprendimo dalis panaikintina, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys dėl leidimo pastatyti mobilų namelį be atsakovių sutikimo 14593 kv.m. ploto žemės sklype, naudojimosi tvarką nustatančiame plane pažymėtame indeksu 113-1/6,7, atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 p.). Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad mobilų namelį iš nurodytosios vietos ieškovė pašalino iki priešieškinio pareiškimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovių reikalavimą dėl laikino statinio pašalinimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovių atstovas pripažino, jog bendro naudojimo žemės sklype esantys šulinys ir kanalizacija buvo įrengti šalių motinos ( t. 1 b.l. 159). Savavališkos statybos akte užfiksuotas jų įrengimo faktas nepatvirtina, jog šulinį ir kanalizaciją įrengė būtent ieškovė. Liudytojas A. Ž. yra planą rengusios bendrovės darbuotojas, sklype buvęs vieną kartą žiemos metu. Iš jo parodymų darytina išvada, jog dėl užpustytos vietovės žemėje esančių inžinerinių įrenginių jis negalėjo matyti, tuo labiau jam nežinomas jų statytojas. Liudytojos V. P. parodymus paneigia kitų bendraturčių parodymai. Tai, kad šie įrenginiai yra ne ieškovei naudotis priklausančioje žemėje, teigiama ir atsakovės O. J. skundu t. 1 b.l. 59. Tai, kad minimi įrenginiai padaryti iki šalių motinos mirties 2002 metais, patvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, tai paneigiančių objektyvių įrodymų apeliantės nepateikė, todėl nėra pagrindo priimti sprendimą, priešingą priimtajam dėl priešieškinio pirmosios instancijos teisme. Netenkinus ieškinio ir priešieškinio, panaikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovių, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų šalių ( CPK 93, 96 straipsniai). Patenkinus vieną iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei D. V. iš ieškovės priteistina 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ( t. 1 b.l. 4).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas G. Š. ieškinys dėl teisės atlikti mobilaus namelio statybos darbus be atsakovių sutikimo pagal atsakovėms ir teismui pateiktą 2006-03-10 UAB „Geomastas“ sudarytą planą 14593 kv.m. žemės sklypo plote, plane pažymėtame nr. 113-1/6,7 ir esančiame 100558 kv.m. žemės sklype, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovių ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš kiekvienos po 589 Lt.
Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei pakeisti, priteisiant iš ieškovės G. Š. 23,65 Lt, iš atsakovių D. V. ir O. J. – po 11,82 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš ieškovės G. Š. 131 ( šimtą trisdešimt vieną ) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovei D. V.