- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-55-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- S.B., Vilniaus teritorinei muitinei
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus Laura“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus Laura“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus Laura“ ieškinį atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei, S.B. kontorai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 41 044,80 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš Vokietijos miesto Mukrano vežė prekes – žuvies ikrus, į Rusijoje esantį Sankt-Peterburgo miestą. 2007-08-12 vilkikas su kroviniu atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto padalinį, muitinės tarpininko paslaugas, susijusias su eksportuojamų prekių dokumentų sutvarkymu įsipareigojo atlikti atrsakovo S.B. kontora, kuri tarpininkavo atliekant procedūras bei pateikė naują CMR važtaraštį. Atvykus prieEstijos Rusijos pasienio ir atliekant krovinio patikrinimą paaiškėjo, kad Vokietijos veterinarinės tarnybos plomba buvo nuimta ir pakeista Lietuvoje, nesilaikant nusatatytos tvarkos, todėlkrovinys nebuvo įleistas į Rusiją. Dėl aplaidžių muitinės pareiūnų bei muitinės tarpininko veiksmų patyrė didelius nuostolius, kadangi krovinys buvoišleistas su neteisingais ir netinkamais krovinio dokumentais; muitinės pareigūnai pažeidė veterinarinės plombos nuėmimo ir pakeitimo procedūras. Krovinys vėlavo 20 dienų, vėlavimas įvyko dėl atsakovų kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Vilniaus teritorinės muitinė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad pareigūnų veiksmai atliekant muitinio tikrinimo ir įforminimo procedūras buvo teisėti. Pažymėjo, kad muitinės plombas labai sudėtinga atskirti nuo veterinarinių plombų, kadangi skirtingose valstybėse jos yra skirtingos ir neturi jokių skiriamųjų ženklų. Net ir tuo atveju, jeigu krovinys plombuotas veterinarinė plomba, muitinės pareigūnas, atliekantis muotinį tikrinimą, neprivalo kviesti Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių, norint patikrinti eksportuojamąjį krovinį; muitinės pareigūno veiksmai buvo teisėti nepažeidžiantys jokių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atkeipė dėmesį, kad iškovo nurodyti nuostolių paskaičiavimai yra nepagrįsti, nepagrįstai prie nuostolių pridedamos visos turėtos išlaidos, net ir tos, kurios buvo patirtos ne prastovos metu.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S.B. kontora prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nenurodo jokių įstatyme numatytų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir pagrindų, savo reikalvimo nepagrindžia nei jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, nei leistinų įrodymų visuma. Pažymėjo, jog su ieškovu niekada nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo, taigi nebuvo ir pareigos atstovauti ieškovui atliekant muitinės formalumus. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu ieškovui suteikė ne muitinės tarpininko paslaugas, bet tik atitinkamų vežimo dokumentų užpildymo ir išdavimo paslaugas, kurias atliko tinkamai. Nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina jo patirtų nuostolių dydžio.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-09-03 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo pagrindo ir prašomo priteisti nuostolio dydžio. Teikiamas reikalavimas grindžiamas deliktine atsakomybe, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumos buvimo ieškovas neįrodė. Teismas laikė, kad byloje nėra nustatyti kalti nei atsakovo – Vilniaus teritorinės muitinės, nei antrojo atsakovo – S.B. kontoros veiksmai. Muitų procedūrą atliko turintys teisę tokias procedūras atlikti. Muitinės įstatymo 30 str. įvardytose pareigose nėra nustatyta muitinės tarpininko pareiga atlyginti nuostolius kitokia nei bendra civilinės atsakomybės atsiradimo tvarka. 2004-12-22 Finanų Ministro įsakymu Nr. IK-405 patvirtintos muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklės taip pat nenustato skirtingos negu CK nustatyta atsakomybės atsiradimo tvarkos ir sąlygų. Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti bendruosius civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Teismas nustatė, jog nuostolių atsiradimą ieškovas grindžia ta aplinkybe, kad vykdant muitinės procedūras buvo atidarytas refrižeratorius, veterinarinės tarnybos plomba buvo nuimta ir ji pakeista muitinės plomba. Šie atsakovo – Vilniaus teritorinės muitinės veiksmai neginčyti, jie nepripažinti neteisėtais. Byloje yra Rusijos Federacijos Valstybinės vetpriežiūros kontroliuojamų krovinių pervežimo draudimo aktai, kurie yra surašyti užsienio šalies – Rusijos pareigūnų, juose yra konstatuoti Rusijos Federacijoje galiojančių teisės aktų pažeidimai. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų dėl atliktų muitinės procedūrų neatitikimo Lietuvos teritorijoje galiojantiems aktams. Todėl šie aktai patikimai nepatvirtina nei vieno iš atsakovų kaltės. Teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atliko muitinio tikrinimo ir jų įforminimo procedūras neteisėtai. Vilniaus teritorinė muitinė vykdė ieškovo krovinio išvežimo iš Lietuvos muitinimo procedūras, kurioms atlikti nėra teisės aktais uždėta pareiga kviesti Veterinarijos tarnybos atstovus. Todėl ieškovo motyvas, kad atsakovai privalėjo užtikrinti veterinarinės tarnybos atstovo dalyvavimą muitinimo procedūroje, kaip nepagrįstas konkrečiais teisės aktais, neparodo atsakovų ar jų darbuotojų kaltės. Tai, kad atsakovas atidarė patikrinimui ieškovo krovinį irgi nerodo nei vieno iš atsakovų kaltės. Priešingai, Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 19 straipsnis suteikia išvykimo muitinės įstaigos muitinės pareigūnui, pradedančiam TIR operaciją įsitikinti krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir įpareigoja uždėti muitinės plombas. Byloje nėra pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad muitinės operacijas atlikęs muitinės pareigūnas tyčia, veikdamas žinomai neatsargiai ar žinomai neatsakingai, turėdamas tikslą sumaišė buvusią veterinarinės priežiūros plombą su muitinės plomba. Tai yra kaltės šioje dalyje muitinės pareigūnų veiksmuose nėra. Byloje ieškovas nepateikė sutarties, nustatančios antrojo atsakovo – S.B. kontoros ir ieškovo sutartinius santykius. Nėra nustatytų ginčo šalių teisių ir prisiimtų pareigų ribų rašytinio susitarimo. Ieškovas neįrodė, kad su atsakovu, S.B. kontora, buvo sulygta dėl didesnės apimties nei užpildyti CMR ir TIR CARNET knygelę, teisinių santykių, kad atsakovas, S.B. kontora, prisiėmė atlikti ir prisiėmė pilną atsakomybę už visos muitinės procedūros išvežant krovinį iš Lietuvos teritorijos atlikimą. Todėl nėra pagrindo nustatyti, kad šis atsakovas buvo atsakingas už veterinarinės tarnybos dalyvavimą muitinimo procedūroje, kad jo pareiga buvo užtikrinti veterinarinės plombos buvimą. Kadangi nenustatyti konkretūs nei vieno iš atsakovų neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovams civilinės atsakomybės. Teismas laikė, jog vertinant ieškovo nurodytą nuostolių dydį matyti, kad jis nepagrįstas tinkamais, leistinais ir turinčiais tiesioginį ryšį su iškeltu ginču įrodymais, kad yra atsiradę dėl netinkamai atliktos muitinimo procedūros. Todėl nurodytas buhalterinėje pažymoje nuostolio skaičiavimo dydis atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėjo klaidingos išvados ir priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą. Nesutinka su teismo motyvacija, kad neįrodė nuostolių atsiradimo pagrindo ir prašomo priteisti dydžio, kadangi iš teismo pateiktos rašytinės medžiagos aiškiai matyt, kad apeliantas turėjo nepagįstų ir visiškai netikėtų papildomų išlaidų. Skunde pakartoja ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Apelianto nuomone, tiek vienas, tiek kitas atsakovas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, dėl ko nebuvo iki galo tvarkingai sutvarkyti krovinio dokumentai, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas sudaro pagrindą civilinei atsakomybei, numatytai CK 6.246 str. 1 d., atsirasti. Nurodo, jog atvykus į muitinės postą buvo pasinaudota S.B. firmos paslaugomis, buvo perduoti visi vežimo dokumentai ir negalėjo nepastebėti, kad vežamas krovinys yra vežamas ypatingomis sąlygomis bei jam yra išduotas veterinarinis sertifikatas; apie šias aplinkybes turėjo informuoti muitinės pareigūną ir pasirūpinti, kad tikrinant krovinį dalyvautų veterinarinės tarnybos atstovas. Tokia pati pareiga tenka ir muitinės pareigūnui – įsitikinti, ar krovinio patikrinimui nereikalingas koks nors specialistas. Muitinės pareigūnė be specialisto dalyvavimo pažeidė veterinarinę plombą, ją nuėmusi apie tai nepažymėjo veterinariniame sertifikate, taip pat nepažymėjo ir apie kitos plombos atsiradimą. Už teisingą krovinio dokumentų sutvarkymą buvo atsakingi abu atsakovai, dėl jų veiksmų apeliantas patyrė nuostolių; todėl teismo išvados, kad atsakovai nėra atsakingi už atsiradusią žalą yra nepagrįstos. Apelianto nuomone, teismas turėjo analizuoti negautų pajamų, bei nuostolių dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog vežimo dokumentai įpareigoja vežėją, o ne muitinę ir juose nurodomos vežimo, o ne muitinio tikrinimo sąlygos; tokių krovinių tikrinimui jokie ypatingi reikalavimai nenumatyti. Nurodo, jog muitinės pareigūnai turi teisę daryti atžymas ir pataisymus tik muitinės įforminamuose dokumentuose, kitų institucijuose išduotuose dokumentuose atžymų nedaro; šiuo atveju, atitinkami įrašai buvo padaryti tranzitą lydinčiame dokumente. Pažymi, jog apelianto nurodomas patirtų nuostolių dydis nepagrįstas.
Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas grindžia savo ieškinį bendrais CK įtvirtintais pagrindais. Remiantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmas iš ieškovo nurodytų atsakovų – Vilniaus teritorinė muitinė; muitinės pareigūnų atsakomybę už žalą reglamentuoja CK 6.271 str. nuostatos; šio straipsnio 4 dalies norma numato, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ieškovas nenurodė jokio teisės akto, kurio muitinės pareigūnas nesilaikė, atlikdamas muitinio tikrinimo ir įforminimo procedūrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinos sąlygos atsakomybei atsirasti – atsakovo darbuotojų veiksmų neteisėtumo. Apeliaciniu skundu apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neanalizuoja; skundas iš esmės atkartoja ieškinio teiginius ir argumentus, taigi teiginys, kad muitinės pareigūnas atliekant ieškovo krovinio muitinį patikrinimą, privalėjo kviesti veterinarijos tarnybos atstovą ir be jo dalyvavimo neturėjo teisės nuimti plombos, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Kolegija taip pat nesutinka, kad atsakovo pareigūnas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes matė, kad ieškovo krovinys (šaldyti ikrai) buvo vežamas refrižeratoriuje, esant reikalingam tam tikros temperatūros palaikymui, todėl galėjo suvokti, kad kroviniui išduotas veterinarijos sertifikatas ir tikrinant tokį krovinį, turi dalyvauti veterinaras. Kaip jau buvo minėta, valstybės institucijų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant CK 6.271 str. 4 d. numatytiems pagrindams, todėl ieškovo krovinio ypatumai neįpareigoja muitinės pareigūnų elgtis su juo itin rūpestingai ir prieš pradedant tikrinti krovinį įsitikinti, ar tam veiksmui atlikti reikalingas koks nors specialistas.
Antro atsakovo – S.B. individualios įmonės, atsakomybę ieškovas kildino iš sutarties dėl muitininko tarpininko paslaugų atlikimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant rašytinės sutarties tarp šalių, ieškovas neįrodė, kad su atsakovu buvo sulygta dėl didesnės apimties paslaugų, nei buvo nurodyta 2007-08-13 PVM sąskaitoje-faktūroje (b.l. 27) – dokumentų TIR XC55846827 ir CMR VL0002044 užpildymą ir pateikimą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas įsipareigojo dalyvauti Vokietijos veterinarinės tarnybos plombos nuėmimo ir pakeitimo procedūroje, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo šios sutartinės prievolės atlikimo atmestinas, kaip neįrodytas. Nors apeliantas reikalauja priteisti ieškinyje nurodytą sumą solidariai, tačiau byloje nėra net užuominų apie galimybę abiejų atsakovų solidarinei atsakomybei atsirasti (CK 6.279 str. 1 d.).
Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.