Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-217-460/2010

32.1.; 121.21.

(S)

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovų E. J., V. T.-K. ir L. T.-K. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. J., V. T.-K. ir L. T.-K.apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-666/2010 pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovams E. J., V. T.-K. ir L. T.-K., trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl nustatyto servituto pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad E. P. 2006-03-03 pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 74-9669 nuosavybės teise įsigijo administracini pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7–8), kurį viešame registre įregistravo savo vardu. 2008-03-04 Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. R7-89-(3.2) informavo ieškovą, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra E. J. ir K. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 2.4468 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18). Ieškovas registruotu laišku 2008-04-07 kreipėsi į E. J. ir K. K. dėl servituto įteisinimo (t. 1, b. l. 16–17). Iš L. T.-K., V. T.-K. ir E. J. žemės sklypo geodezinių matavimų bylų (t. 1, b. l. 79–98) matyti, kad L. T.-K. ir V. T.-K. pagal 2008-04-01 pirkimo–pardavimo bei priėmimo–perdavimo sutartis iš K. K. įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-09-16 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6419- (1. 3) atsakovams priklausančiam žemės sklypui buvo nustatytas 115 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (t. 1, b. l. 66–67). Šis servitutas yra pažymėtas žemės sklypo plane (t. 1, b. l. 83, 93) ir registruotas viešame registre (b. l. 114–115). 2009-01-29 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą ir tuo pagrindu surašė aktą, kad apžiūrimame pastate nėra durų, todėl be pastato inventorinės bylos negalima nustatyti servituto būtinumo (t. 1, b. l. 149). Byloje pateikta administracinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinė byla (t. 1, b. l. 14–15, 164–174), iš kurios matyti, kad patalpa 1-8 107,83 kv.m ir 1-6 16,78 kv.m, yra garažai (iš fotonuotraukų matyti, kad garažo durys užmūrytos). 2008-11-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota (t. 1, b. l. 73–78), kad adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotas administracinis dviejų aukštų pastatas. Pietinėje žemės sklypo, kuriame yra pastatas, dalyje yra fasadinė pastato pusė. Iš trumputės gatvelės į pastatą patenkama takeliu. Vakarinėje pastato dalyje antrame aukšte yra trys langai, o pirmame aukšte– įvažiavimai (angos) į du garažus. Šiuo metu garažų angos užmūrytos. Apžiūrėjus teritoriją matyti, kad kelio įvažiavimui į šiuos du garažus nėra. Kadangi aplink pastatą ši, vakarinė teritorijos pusė, neužstatyta, yra galimybė įsirengti įvažiavimą į garažus. Iš traktorių ir savaeigių mašinų registracijos liudijimų kopijų (t. 1, b. l. 127–130) matyti, kad R. P. vardu registruoti ratiniai traktoriai bei traktorinės priekabos. R. P. yra ieškovo žmona (santuokos liudijimo kopija t. 1, b. l. 175).

Ieškovas E. P. pateikė teismui ir šalims parengtą žemės sklypo servituto planelį (t. 1, b.l. 180, 184–185), kur matyti prašomas nustatyti 5 metrų pločio ir 24,06 m ilgio servitutinio kelio bei 13,39 m ir 13,58 m ilgio ir 10,28 m ir 12,77 m pločio aikštelės, iš viso 310 kv. m servitutas. Ieškovas pageidauja pastate laikyti žemės ūkio techniką.

Apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, kadangi neteisėtai pakeistas 2008-09-16 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6419- (1. 3) atsakovams priklausančiam žemės sklypui nustatytas 115 kv. m kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodymu.

CK 4.111 straipsnyje numatyta, jog servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises. CK 4.124 str. 1 d. numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal CK 4.128 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama praktika, jog nagrinėdamas tokias bylas teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus, nebuvo kviečiamas derinimui administracinio pastato savininkas E. P.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1. reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat ir gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Metodikos 32.1.2. nustatyta, kad kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių, sklype esančio statinio kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti pastato išorinį kontūrą. Lietuvos Respublikos norminiai aktai, reglamentuojantys geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą, tikrinimą bei nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės priežiūros taisykles, nenumato, kad atliekant kadastrinius matavimus privaloma derinti su pastato savininku. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas servitutą, vadovavosi ieškovo pateiktu planeliu, kuris neatitinka įstatymų reikalavimų bei yra nubraižytas paties ieškovo.

Pagal LR CK 4.126 str. 1 d., teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas E. P. neišnaudojo galimybių susitarti su atsakovais dėl servituto ar kitokio būdo, užtikrinančio galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Ieškovas pateikė teismui 2008-04-07 raštą, skirtą E. J. bei S. K. K., kuriame jiems siūlo susitikti ir aptarti pastatui reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo ir servituto įteisinimo klausimus. Tačiau 2008-04-11 pirkimo–pardavimo sutartimi 12234/24468 žemės sklypo nuosavybės teisės dalis iš S. K. K. įsigijo atsakovai L. T.-K. ir V. T.-K., apie tai S. K. K. atsiliepimu į ieškinį informavo teismą bei ieškovą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007 nurodyta, jog CK 4.126 str. 1 d. straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, t. y. savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau teisėjų kolegija pabrėžė, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Nors apie žemės sklypo bendraturčių pasikeitimą ieškovas E. P. sužinojo dar 2008-10 07, kai S. K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau jokių pasiūlymų nei atsakovams, nei jų atstovui nepateikė, taigi ieškovas neturėjo pagrindo teigti, jog dėl servituto su atsakovais ne teismo keliu susitarti nepavyko. Be to, pažymėtina, jog ieškovui atsakovams siūlant keisti nustatytą servitutą, turi būti paruoštas ne paties ieškovo žemės sklypo servituto planelis, o specialistų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paruoštas planas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1770 Lt A. T.–K. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 148), 1770 Lt E. J. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 181), 131,30 Lt E. J. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso E. J. – 1901,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. P. 1770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. T.–K. ir 1901,30 Lt bylinėjimosi išlaidų E. J..