Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiojo N. T. įstatyminei atstovei M. T., nukentėjusiųjų įgaliotai atstovei advokatei Daivai Rocevičienei, kaltinamajai A. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) d., Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenanti I. S. g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, anksčiau teista, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2011 m. spalio 17 d., apie 12 val. 59 min., Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. 19, sukeldama pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 250 metrų, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodama pirma eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusio N. T. ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų N. T. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, reglamentuojantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.).

Kaltinamoji A. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. spalio 17 d., apie 13 val., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Klaipėdos m., Laukininkų gatve. Prieš pėsčiųjų perėją sulėtino greitį ir važiavo 20-30 km/h greičiu. Pamatė iš už gyvatvorės išbėgusį berniuką ir jį partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Po įvykio norėjo berniukui ir jo motinai, atlyginti žalą, tačiau pastarieji pagalbos nepriėmė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo N. T. ir jo įstatyminės atstovės M. T., išreiškė norą taikytis, nurodė, jog įvykis sukrėtė pačią kaltinamąją ir tai jai bus ateityje didelė pamoka.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo N. T. atstovė pagal įstatymą M. T. parodė, kad 2011 m. spalio 17 d., apie 13 val., nepažįstamas žmogus paskambino jai telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu buvo, eidamas per pėsčiųjų perėją, buvo partrenktas ir nesunkiai sužalotas jos mažametis sūnus N. T.. Sūnus po įvykio papasakojo, kad skubėjo namo, bėgo per pėsčiųjų perėją, nepastebėjo automobilio ir buvo jo partrenktas. Kaltinamoji jų atsiprašė, draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino 5000 Lt neturtinę žalą, o 150 Lt turtinę žalą atlygino pati kaltinamoji. Pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleidžia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-12-01 specialisto išvada Nr. G1816/11(03) patvirtina, kad N. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų: dešinės blauzdos kaulų distalinės dalies atviro lūžimo - padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 21-22).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinisNr. (duomenys neskelbtini) sustojęs ant pėsčiųjų perėjos. Abiejų eismo juostų plotis - po 4,4 m. Automobilis neapgadintas (b.l. 4-12).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 235 bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2011-10-26 specialisto išvada Nr. T-A 1640/11(03) patvirtina, kad 2011-10-17, 14.15 val. paimtame kraujo bandinyje iš A. M. (B etilo alkoholio nerasta (b.l. 27).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. B., vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimą, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusio N. T., dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. T. sveikata. A. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už blaivaus vairuotojo nusikalstama veika sukeltas pasekmes, todėl kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamoji A. B. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Ji sąmoningai pasirinkdama rizikingą elgesio variantą: pradėdama važiuoti pėsčiųjų perėja, prieš tai neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, suvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

A. B. anksčiau buvo teista, tačiau naujo neatsargaus nusikaltimo padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei pusė metų ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam bei jo įstatyminei atstovei padarytą žalą, jų atsiprašė ir šie jai atleido. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios A. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąją A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios A. B. (M) pareiškė ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 150 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l.81-82). Už kaltinamosios veiksmus materialiai atsakingas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ iki teisiamojo posėdžio pradžios atlygino visą nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (b.l.78, 80, 93, 94, 95), turtinę žalą atlygino A. B., todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutraukiamas.

2011-10-19 pranešimas Nr.A1-5391 patvirtina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl žalos atlyginimo už N. T. gydymą kreipsis į draudimo bendrovę UAB DK „PZU Lietuva“, pateikdamas pretenziją (b.l. 14).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jai susitaikius su nukentėjusiuoju N. T. ir jo įstatymine atstove M. T., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo N. T. įstatyminės atstovės M. T. pareikšto civilinio ieškinio 5000 Lt neturtinei žalai ir 150 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.