- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- eI3-5341-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03370-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- BUAB “Sortolita”
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sortolita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“, skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja BUAB „Sortolita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui duoto privalomojo nurodyto Nr. PN12-13 įvykdymo nepratęsimo ir pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN12-13 sutvarkyti atliekas įvykdymo terminą iki maksimalaus teisės aktuose nustatyto termino – 6 mėn.
Skunde nurodo, kad buvę pareiškėjos vadovai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tretiesiems asmenims priklausančioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. (teritorijos savininkas A. K.), yra palikę plastiko atliekų, kurių sutvarkymas reikalauja didelių administravimo išlaidų. Pažymi, kad jokios valstybės institucijos laiku, t. y., iki bankroto bylos iškėlimo, neprivertė buvusio pareiškėjos vadovo ir akcininko M. R., kuris yra atsakingas už atliekų palikimą ir nesutvarkymą, šių atliekų tinkamai sutvarkyti ir nepritaikė jokios teisinės atsakomybės ir sankcijų už nurodytus pažeidimus, o visa našta dėl to buvo perkelta bankroto administratoriui, kas yra absoliučiai neteisinga ir nesąžininga.
Pažymi, kad prašyme dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo nurodyta, kad BUAB “Sortolita” bankroto procedūrą vykdo jau trečias bankroto administratorius, kurie atsistatydina dėl tos priežasties, kad dėl lėšų nebuvimo bankroto procese nėra galimybės sutvarkyti minėtų atliekų ir užbaigti bankroto procedūros. Pažymi, kad BUAB „Sortolita“ neturi jokio turto ir jokių piniginių lėšų sumokėti už minėtų atliekų sutvarkymą. Nei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (ne kartą kreiptasi dėl lėšų skyrimo, bet gauti neigiami atsakymai), nei kitos valstybės institucijos neskiria tam piniginių lėšų. Jokios institucijos nesiima neatlygintinai sutvarkyti ir utilizuoti minėtų atliekų. Nesutvarkius atliekų neįmanoma užbaigti bankroto procedūros. Vienos tonos atliekų sutvarkymo, išvežimo ir utilizavimo kaina yra apie 100,00 EUR.
Pažymi, kad bankroto proceso metu dalis atliekų iš sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., teritorijos savininko A. K. lėšomis buvo išvežtos ir utilizuotos – 117,360 t, taip pat 22,04 t (tą atliko UAB „Ekobazė“). Bankroto administratorius ir minėtos teritorijos savininkas deda visas įmanomas pastangas ir ieško būdų ir piniginių lėšų likusioms atliekoms išvežti ir utilizuoti, tačiau nei teritorijos savininkas, nei bankrutavusi UAB „Sortolita“ jokio turto ir piniginių lėšų tam, kad būtų sutvarkytos ir teisės aktų nustatyta tvarka utilizuotos likusios atliekos, neturi.
Nemokumo administratorius raštu kreipėsi į atliekų tvarkytoją UAB „Ekobazė“, prašydamas nurodyti, kiek kainuotų likusių teritorijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., plastiko atliekų išvežimas (kiekis apie 878 tonų) ir utilizavimas. Iš UAB “Ekobazė“ gautas atsakymas, jog vienos tonos plastiko utilizavimas kainuotų 79 EUR/t ir 125 EUR/reisas (kainos nurodytos be PVM). Preliminariais skaičiavimais pagal pateiktus skaičius reisų skaičius sudarytų 80 reisų, kas kainuotų 10 000,00 EUR, atliekų tvarkymo vertė – 69 362,00 EUR be PVM. Taigi likusių atliekų tvarkymo kaina su PVM būtų iš viso 96 028,02 EUR.
Nemokumo administratorius, imdamasis visų įmanomų pastangų ir priemonių bei stengdamasis išnaudoti visas galimybes sutvarkyti minėtas atliekas, taip pat raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu skirti BUAB “Sortolita” 96 028,02 EUR lėšų minėtų atliekų tvarkymui ir utilizavimui, prašymai įteikti abejoms savivaldybės, laukiama atsakymų.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja nenurodo teisinių argumentų, dėl kurių Departamento priimtas skundžiamas sprendimas būtų laikomas neteisėtu. Pateikiamos tik spėlionės, kad Privalomuoju nurodymu suformuluotas reikalavimas per vieną mėnesį atliekų tvarkytojams perduoti 839 t nepavojingų plastiko atliekų yra objektyviai neįgyvendinamas. Su šia pozicija Departamentas nesutinka. Pažymi, kad, net ir prasidėjus teisminiam ginčui, nuo Privalomojo nurodymo davimo dienos praėjus trims mėnesiams, situacija teritorijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kurioje yra sukauptų ir nesutvarkytų atliekų, nepasikeitė. Privalomojo nurodymo reikalavimai net nepradėti vykdyti. Kartu su skundu teismui pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-17-656/2018, kuria pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lausona“. Taigi apie pareigą sutvarkyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., pareiškėja sukauptas plastikos atliekas pareiškėjai neabejotinai žinoma jau daugiau nei dvejus metus iki Privalomojo nurodymo davimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos, atstovaujamos bankroto administratoriaus, atstovas prašo skundą tenkinti. Papildomai nurodo, kad įmonė neturi jokio turto ir jokių lėšų, kad galėtų atliekas sutvarkyti. Pažymėjo, kad keičiasi jau trečias bankroto administratorius būtent dėl vienintelės priežasties, kad nėra lėšų atliekų sutvarkymui. Nei valstybinės institucijos, nei kiti asmenys neskiria lėšų atliekų sutvarkymui, taip pat niekas iš atliekų tvarkytojų nesutinka neatlygintinai paimti atliekas ir jas utilizuoti. Pabrėžė, kad šiuo metų laiku ir dėl drėgmės negali atliekų išvežti. Taip pat, kad bankroto administratorius deda visas įmanomas pastangas, kad atliekos būtų išvežtos ir utilizuotos. Savivaldybės taip pat neskiria lėšų atliekų sutvarkymui. Planuojama spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir/ar tyčinio bankroto inicijavimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma, kad dėl oro sąlygų negali sutvarkyti atliekų. Sprendimo priėmimo metu buvo vienintelė žinoma priežastis, dėl ko bankroto administratorius negali sutvarkyti atliekų teritorijoje, tai kad nėra lėšų šioms atliekoms tvarkyti. Dėl to ir nebuvo pratęstas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti. Dėl duoto vieno mėnesio termino Privalomajam nurodymui įvykdyti, nurodė, kad šis terminas buvo pakankamas, nes pareigūnai teritoriją patikrino 2020 m. kovo mėn., bankroto administratorius nuo tada žinojo, kad turi tvarkyti atliekas, tačiau nieko nedarė iki Privalomojo nurodymo surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo buvo nepratęstas terminas BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui duoto privalomojo nurodyto Nr. PN12-13 įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 21 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN12-13 BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorių UAB „Lausona“ įpareigojo iki 2020 m. rugsėjo 20 d., t.y. per vieną mėnesį, BUAB „Sortolita“ sukauptas virš 800 tonų plastiko atliekų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., priduoti atliekų tvarkytojams, tai patvirtinančius dokumentus pateikti AAD Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai.
UAB „Lausona“, BUAB „Sortolita“ nemokumo administratorius, 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą „maksimaliam teisės aktuose numatytam terminui“, t. y. šešiems mėnesiams (iki 2021 m. kovo 20 d.). Prašyme nurodė, kad neturi lėšų, todėl UAB „Lausona“ negali sutvarkyti plastiko atliekų. Pažymėjo, kad UAB „Lausona“ pateikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus rajono savivaldybei skirti lėšų BUAB „Sortolita“ sukauptoms atliekoms sutvarkyti, tačiau atsakymų dar negavo.
Atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, priimtas skundžiamas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas netenkintas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai akivaizdu, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duotas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti yra objektyviai per trumpas įgyvendinti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės, kad valstybės ir savivaldybės institucijos neskiria pinigų privačios įmonės sukauptoms atliekoms tvarkyti nelaikytinos teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta, kad nemokumo administratorius organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme pareiškėja nepateikė aiškaus veiksmų plano, ką darytų, jeigu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas ir kaip būtų išnaudotas maksimalus 6 mėnesių terminas vykdant Privalomąjį nurodymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į Komisijos 2020-09-15 posėdžio protokolo Nr. AD2-48 siūlymus Skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymas netenkintas.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Pareiškėjos atstovui bankroto administratoriui 2020 m. rugpjūčio 21 d. privalomasis nurodymas Nr. PN12-13 buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (šiam ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat disponuoja bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis. ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Tik po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
Taigi pagal įstatymais nustatytą reguliavimą atliekų turėtojas (net ir bankrutuojanti įmonė) privalo sutvarkyti atliekas, o Departamentas gali išduoti pažymą, kai įstatymų nustatyta tvarka yra sutvarkytos atliekos, dirvožemis ir gruntas. Be nurodytos pažymos bankroto administratorius ir teismas iš esmės negali užbaigti juridinio asmens bankroto procedūros ir priimti sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos.
Bankroto administratorius iš esmės neginčija jam surašyto Privalomojo nurodymo, prašo pratęsti jo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams.
Jau minėta, kad Departamentas bankroto administratoriaus prašymo netenkino, nes bankroto administratorius iš esmės nepateikė aiškaus plano, kaip jis ketina per pratęstą laikotarpį įvykdyti jam surašytą Privalomąjį nurodymą.
Departamento Sprendimo priėmimo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Šios teisės normos pagrindu ir priimtas Departamento Sprendimas, nenustačius, Departamento nuomone, objektyvių priežasčių, suponuojančių termino pratęsimą.
Taigi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuri iš esmės sieta su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti. Šioje vietoje pažymėtina, kad Privalomąjį nurodymą bankroto administratorius privalėjo įvykdyti per vieną mėnesį. Teisėjų kolegijos manymu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duotas vieno mėnesio terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti yra objektyviai per trumpas sutvarkyti sukauptas 839 t atliekas arba jas perduoti atliekų tvarkytojui. Atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad BUAB „Sortolita“ sukauptas plastikos atliekas bankroto administratoriui žinoma jau daugiau negu dvejus metus iki Privalomojo nurodymo davimo, nepaneigia, kad atsakovas davė objektyviai per trumpą laikotarpį Privalomajam nurodymui įvykdyti. Tai, kad teritorija buvo apžiūrėta anksčiau, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo sprendimo pagrįstumo, kadangi po ankstesnių teritorijos apžiūrų privalomi nurodymai pareiškėjui nebuvo duoti.
Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis bendraisiais Viešojo administravimo įstatyme nurodytais principais, tarpe jų: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos (šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai), bei metodinės pagalbos teikimo (šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų)(sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 36-2 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad bankroto administratoriaus prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodytos priežastys negali būti laikytinos svarbiomis ir terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti nepratęstinas vien dėl to, kad ne mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti tvarkomos privačios įmonės sukauptos atliekos, todėl bankroto administratoriaus kreipimasis į valstybės įstaigas ir savivaldybes dėl finansinės pagalbos, nėra svarbus, sprendžiant dėl Privalomo nurodymo įvykdymo termino. Pažymėtina, kad ūkio subjektų priežiūrą atliekančios institucijos turėtų atlikti ir konsultavimo funkciją dėl įpareigojimų įvykdymo, kadangi tikslas yra bendras – tinkamas atliekų sutvarkymas užbaigus juridiniam asmeniui ūkinę veiklą (sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 36-3 str.).
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad bankroto administratorius prašyme nurodė priežastis, dėl kurių būtina pratęsti terminą (bankroto administratorius ieško būdų sutvarkyti sukauptas plastiko atliekas ir / arba perduoti jas atliekų tvarkytojui), teikė įrodymus apie jos atliktus veiksmus (22,04 t atliekos buvo išvežtos ir utilizuotos, atlieka kitus veiksmus, t. y. ieško lėšų ir būdų kaip įvykdyti Privalomąjį nurodymą), siekiant įvykdyti bankroto administratoriui duotą Privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovas nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių kaip objektyvių, kurios sudaro prašymo pagrindą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas pateikė duomenis, kad po privalomojo nurodymo išdavimo papildomai tęsiamas atliekų tvarkymas (pateikti duomenys dėl viso 102,92 t atliekų sutvarkymo, šiuos duomenis atsakovas taip pat turėtų įvertinti. Pažymėtina, kad atsakovas skundžiamame sprendime, kurio sudėtine dalimi laikytina ir Komisijos pateiktos rekomendacijos/siūlymai, pripažįsta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas gali būti taikomas tais atvejais, kai akivaizdu, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų duotas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti yra objektyviai per trumpas įgyvendinti tam tikrus veiksmus. Šioje administracinėje byloje bankroto administratoriui įvykdyti Privalomąjį nurodymą buvo duotas vieno mėnesio terminas. Teisėjų kolegijos manymu, vieno mėnesio terminas bankrutuojančiai įmonei sutvarkyti per ilgus metus sukauptą didelį kiekį plastiko atliekų buvo objektyviai per trumpas, todėl atsakovas neteisingai vertino aplinkybes dėl prašymo pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad, svarstydamas pareiškėjo prašymą pratęsti terminą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo maksimaliam terminui, atsakovas net nesvarstė dėl galimybės pratęsti terminą trumpesniam laikotarpiui nei 6 mėnesiai.
Gero viešojo administravimo principas reikalauja, kad būtų nustatomi įmanomi įvykdyti įpareigojimai ar realūs nustatytiems įpareigojimams įvykdyti terminai. Teisė negali reikalauti iš asmenų neįmanomo ir taikyti poveikio primeones už tokių įpareigojimų per nerealius terminus neįvykdymą. Tad skundžiamas sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimas keliamų proporcingumo, efektyvumo ir objektyvumo principų (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, skundas iš dalies tenkintinas, panaikinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui UAB „Lausona“ duoto privalomojo nurodyto Nr. PN12-13 nepratęsimo ir įpareigojant iš naujo išnagrinėti BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“ prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pažymėtina, kad termino privalomojam nurodymui įvykdyti (ne)pratęsimo klausimo sprendimas teisės aktais yra pavestas atsakovui, viešojo administravimo institucijai, todėl teismas neperima viešojo administravimo institucijos kompetencijos šioje srityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Patenkinti iš dalies pareiškėjos BUAB „Sortolita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“, skundą.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (18.2)-AD5-16669 dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriui UAB „Lausona“ duoto privalomojo nurodymo Nr. PN12-13 nepratęsimo ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti BUAB „Sortolita“ nemokumo administratoriaus UAB „Lausona“ prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.