- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-3254-902/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Nukentėjusysis
- A. L.
teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini)neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-10-09 apie 18 val. R. M., vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Marijonų g. 27, Panevėžyje, manevruodama atbuline eiga, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, pažeisdama kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. paaiškino, kad datos dabar jau nebepamena, po pietų važiavo iš darbo, apie 17 val., jai atbuline eiga reikėjo važiuoti automobiliu parduotuvės ,,Bičiulis“ kieme, tuo metu aikštelėje automobilių stovėjo nemažai, bet automobilio Mazda 626 nepastebėjo. Tarp automobilių buvo nemažas tarpas, galvojo prasisuks, nedaug pavažiavo, tačiau smūgio su kitu automobiliu ji nepajuto. Kai atvažiavo policija, išsigando. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, automobilis senas, pirktas apdaužytas. Negali pasakyti, kad kliudė kitą automobilį, abejoja. Gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Teisė vairuoti jai yra reikalinga kiekvieną dieną nuvykti į darbą į Staniūnų gatvę. Prašė griežtai nebausti, išvadas dėl sukelto eismo įvykio padarė, daugiau nebevažiuoja, kur daug automobilių.
Nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad 2014-10-09 apie 18 val. jis atvažiavo į parduotuvės ,,Bičiulis“ kiemą, kur buvo apie 10 minučių. Sėdant jam į automobilis, žmogus pasakė, kad kitas automobilis jam ,,įvažiavo į šoną“, sparne liko įlenkimas. Jis užrašė valstybinį numerį, telefoną. Jam pasakė, kad kitą automobilį vairavo moteris, liudytojas girdėjo garsą, buvo prietema. Tada jis iškvietė policiją, surašė dokumentus. Vėliau jam pareigūnai pranešė, kad neatitinka pasišalinusio iš įvykio vietos kito automobilio valstybiniai numeriai, sakė, kad automobilis stovi Pušaloto g. Dėl eismo įvykio jo automobiliui reikės keisti sparną.
Liudytojas M. M. parodė, jog eismo įvykis įvyko 2014-10-09 apie 18 val. prie parduotuvės ,,Bičiulis“, jam išėjus iš draudimo kompanijos ir rūkant. Jis matė, kaip automobilis Opel Vectra važiuodamas atbulomis atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį ir pastovėjęs nuvažiavo. Jokio ženklo automobilio vairuotojui apie sukeltą eismo įvykį neparodė. Automobilių kontaktas buvo stiprus, nes sujudėjo stovintis automobilis, tačiau kontakto garsas buvo nedidelis. Išėjus iš parduotuvės vyrui, liudytojas pastarajam pasakė nuvažiavusio iš įvykio vietos automobilio numerį, suklydo tik vieną skaičių. Paskui važiuojant pamatė tą automobilį, stovintį kiemą, apie tai pranešė nukentėjusiajam. Ar eismo įvykio kaltininkė suprato sukėlusi eismo įvykį, nežino.
Liudytojas N. G. teisme patvirtino 2014-10-17 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes ir papildomai parodė, jog automobilių apgadinimai buvo nežymūs, kontaktas automobilių buvo nestiprus, todėl mano, jog pasišalinusio iš eismo įvykio vairuotoja galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. paaiškinimo, kur ji nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jai teko važiuoti atbulomis, aikštelėje buvo daug automobilių, todėl buvo sudėtinga važiuoti, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), policijos pareigūnų V.Ganiprauskaitės ir N. G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 6,7) bei liudytoju apklausto N. G. parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 13), fotonuotraukomis (b.l. 14-17), nukentėjusiojo A. L. ir liudytojo M. M. parodymais teisme apie įvykio aplinkybes, R. M. vairuotojo pažymėjimu (b.l. 22), iš kurio matyti, jog ji turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (įgijo 2008-01-15).
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-10-09 apie 18 val. R. M., vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Marijonų g. 27, Panevėžyje, manevruodama atbuline eiga, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgadino abu automobilius, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį R. M. nurodė, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., R. M. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad R. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. teigė, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi nejuto kontakto su kitu automobiliu. Teisme nukentėjusysis ir įvykio liudytojas M. M. taip pat nurodė, jog negali teigti, jog pasišalinusio iš eismo įvykio kito automobilio vairuotoja tikrai suprato kliudžiusi kitą automobilį. Eismo įvykį tiręs policijos pareigūnas N. G. taip pat nurodė, jog automobiliams padaryti apgadinimai nėra dideli, nes automobilių kontaktas nebuvo stiprus – daro išvadą, jog R. M. galėjo nepajusti kliudžiusi kitą automobilį. Todėl teismo nuomone, R. M. galėjo neišgirsti (garsas nebuvo didelis) įvykusio kontakto, nematyti automobilių kontakto (buvo manevruojama atbuline eiga) ir nepajusti paties kontakto (nestiprus susidūrimas pagal automobiliams padarytus palyginti nedidelius apgadinimus). Tai, kad pagal įvykį mačiusio liudytojo parodymus stovintis automobilis kontakto metu sujudėjo, savaime neduoda pagrindo priešingai išvadai padaryti dėl eismo įvykio mechanizmo – eismo įvykis įvyko automobiliui Opel Vectra važiuojant atbuline eiga, kliudyta jo galinė dalis – užpakalinis bamperis ir nėra duomenų, kad kitas stovintis automobilis ne tik kad sujudėjo (susvyravo), bet ir buvo nustumtas/pastumtas iš vietos. Pačios kaltininkės veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, R. M. neginčijo to, jog galimai kliudė kitą automobilį, tik abejojo tuo, kadangi nejuto automobilių kontakto, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta, buvo blaivi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įvykį matęs liudytojas iš karto po įvykusio kontakto apie tai būtų informavęs ne tik nukentėjusįjį, bet ir pačią eismo įvykio kaltininkę, jai parodydamas ranka mostą, sušukęs, liepęs jai neišvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad R. M. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms R. M. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamos R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant R. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - ji neteista, anksčiau nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus ir nebuvo sukėlusi eismo įvykio, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą, dėl ko buvo nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į turtinę padėtį. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. M. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusia administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą - baudą 150 Lt (43 EUR).
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.