Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Šukštul 2025 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3701-2025 (ROIK: 25264149508),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 13 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje vartojo alkoholinį gėrimą degtinę „Finlandia“ 40 ‰ alkoholio tūrio 1 l talpos butelio. Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. R. K. paskirta 60 Eur dydžio bauda.

2. R. K. (toliau – ir Pareiškėjas), nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodo, kad 2025 m. sausio 20 d. buvo užpultas, sumuštas ir apiplėštas. Policijos pareigūnai, vietoj to, kad jam padėtų ir iškviestų greitąją medicinos pagalbą, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su surašytu protokolu už akių, jis tą protokolą rado įdėtą į kuprinę. Su protokolu jo niekas nesupažindino, pareigūnai pasinaudojo tuo, kad jis tuo metu buvo išgėręs. Protokole parašyta, kad jis gėrė alkoholį, o jis turi vaizdo įrašą, kad pareigūnai patys jam paduoda butelį ir šią jis šią medžiagą gali pateikti. Nutarimas Nr. 10-ANR_N-3701-2025 priimtas jam nedalyvaujant, jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, niekur nėra pasirašęs, kad buvo informuotas. Pareigūnai pažeidė jo teises, kaip žmogaus su negalia. Policijos pareigūnai rašo, kad jis gėrė, tačiau jie patys pareiškėją provokavo. Teigia, kad pareigūnai nemoka su žmonėmis dirbti, o po to jis gauna baudą. Pareiškėjas buvo streso būsenoje, kvietė pagalbą, tačiau nukentėjo nuo pareigūnų. Nurodo, kad Centro poliklinikos ambulatorinio apsilankymo apraše užfiksuota, kad jis patyrė stresą. Pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Prašo jį apginti, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, žmogų su negalia, nes jis patyrė fizinį ir psichologinį smurtą pareigūnų tarnybos metu. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad skundą jis gali pateikti per 20 dienų, tačiau nenurodyta kur paduoti skundą ir tai padaryta piktybiškai. Prašo teismo nutraukti šią administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti Institucijos priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

5. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

9. Teismas vertina, kad R. K. veiksmai buvo draudžiami įstatymo, ir jo veika atitinka ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinio nusižengimo požymius. R. K. neigia vartojęs alkoholinį gėrimą, teigia, kad patys pareigūnai jam atnešė butelį, taip jį išprovokuodami. Vis dėl to, teismas, ištyręs bylos įrodymus (rašytinius bylos dokumentus bei peržiūrėjęs tiek pareigūnų pateiktus vaizdo įrašus, tiek paties R. K., taip pat išklausęs R. K. paaiškinimų) negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad pareigūnai jį išprovokavo pažeidimo padarymui atnešdami jam alkoholio butelį. Nors iš vaizdo įrašo Nr. 20250120-234441, pateikto R. K., matyti, kad iš tiesų, policijos pareigūnai paduoda R. K. atidarytą degtinės butelį sakydami „pasiimkit savo...“, tačiau remiantis paties R. K. parodymais nustatyta, kad šis pareigūnų veiksmas vyko jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas užfiksavus R. K. veiksmus geriant alkoholį viešoje vietoje. Byloje esantys vaizdo įrašai Nr. 20250120-213228, Nr. 20250120-214250, Nr. 20250120-214250, pateikti policijos pareigūnų, kuriuose kūno kameromis užfiksuota būtent nusižengimo padarymo vieta ir laikas, patvirtina, jais nustatytos aplinkybės, kad R. K. iškvietus policijos pareigūnus ir šiems atvykus pas R. K. 2025 m. sausio 20 d. apie 22 val. viešoje vietoje Upės g., prie Baltojo tilto, jis prašė pareigūnų važiuoti į įvykio vietą, kur galimai buvo apiplėštas, pareigūnams aiškinantis, kodėl R. K. atsidūrė prie Baltojo tilto, pareigūnams kilus įtarimų dėl asmens neblaivumo buvo patikrintas R. K. neblaivumas ir nustatytas 1,47 promilių girtumas, kurį patvirtina byloje esantys alkotesterio šaknelės duomenys, bei tarnybinis pareigūnų pranešimas. Ištyrus minėtus vaizdo įrašus nustatyta, kad R. K. vis prašant jį vežti į įvykio vietą policijos pareigūnai palydi R. K. iki policijos automobilio ir kviečia važiuoti. Iš įrašo Nr. Nr. 20250120-213228 nustatyta, kad pareigūnai, palydėję R. K. prie automobilio, prašo jį lipti į automobilį, o daiktus ir alkoholį pasidėti (12.18 min), įraše girdimas R. K. sakantis „ar galiu atsigert“, policijos pareigūnai jį įspėja, kad negalima to daryti, toliau įraše (nuo 13.28 min) girdimas R. K., kuris sako „aš gersiu už Lietuvos policiją“, pareigūnai jį dar kartą įspėja, kad to daryti negalima, taip pat įspėja, kad jis vartoja viešoje vietoje alkoholį, kad už tai nustatyta atsakomybė, nepaisydamas to R. K. atsako „ai užmuškit mane, mane apiplėšė man p...ui“. Įraše Nr. 20250120-214250 užfiksuota, kaip po šių žodžių R. K. paima butelį degtinės ir išgeria (nuo 3.13 min.). Teismas vertina, kad vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina faktą, jog R. K. gėrė alkoholinį gėrimą būdamas gatvėje net ir įspėtas pareigūnų, kad viešoje vietoje alkoholio vartojimas baudžiamas administracine tvarka. Atmestinas R. K. teiginys dėl pareigūnų provokacijos, kaip šalinančios jo atsakomybę. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti neteisėtą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti neteisėtą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Šiuo atveju pareigūnų veiksmuose nėra šių požymių. Ištyrus įrašus nenustatyta, kad pareigūnai būtų savo veiksmais provokavę R. K. daryti tokį administracinį nusižengimą, priešingai, jie kelis kartus mandagiai pakartojo įspėdami, kad vartoti alkoholį viešoje vietoje draudžiama, tačiau R. K. šių įspėjimų nepaisė ir sąmoningai atliko įstatymo draudžiamus veiksmus, kurie buvo užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis.

11. Nors R. K. teigia, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką, tačiau šiuos jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Byloje yra jo paties 2025 m. sausio 27 d. pareiškimas, kuriame jis prašo atidėti paskirtą bylos nagrinėjimo laiką, perkelti jį į kitą dieną, taigi jis buvo informuotas apie posėdžio laiką. Šis jo prašymas buvo tenkintas ir jam išsiųstas pranešimas apie kitą posėdžio datą. Siunta pristatyta pareiškime nurodytu adresu Totorių g. 8, Vilnius, pareiškėjas informuotas apie siuntos buvimą pašte, tačiau nėra duomenų, kad būtų atsiėmęs siuntą.

12. Teismas pažymi, kad pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka gali pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja pareigūną užtikrinti pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui. Nors policijos pareigūnai, iš tiesų, kaip teigia R. K., jį nuvežė ne į įvykio vietą, kur, pasak R. K., jis buvo apiplėštas, o į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl alkoholio vartojimo, tačiau šie pareigūnų veiksmai nešalina R. K. atsakomybės dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje.

13. R. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis turi neįgalumą ir policijos pareigūnai iš jo tyčiojosi, pažeidė jo garbę ir orumą veždami automobilio galinėje dalyje įrengtoje vietoje, kur sulūžo suolas ir jis buvo sužalotas, laikomas automobilyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti pareigūnų veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai procesiniai pažeidimai, lėmę neteisingo administracinio nusižengimo požymių nustatymą, ar turėję įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnų veiksmai dėl R. K. vežimo atitinkamomis jo nurodomomis sąlygomis automobilyje galimai pažeidžiant žmogaus teises ir to vertinimas nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.

14. Įstatymų leidėjas ANK 484 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė tik vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą nuo 20 iki 100 Eur. R. K. nutarimu paskirta 60 Eur dydžio bauda nurodant, kad atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija detaliau šių aplinkybių vertinimo nepateikė.

15. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tai yra, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

16. Teismo vertinimu, svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog R. K., alkoholį nors vartojo viešoje vietoje, tačiau būdamas apsuptas pareigūnų prie jų tarnybinio automobilio, jis nesielgė agresyviai ar kitaip įžeidžiančiai, klausė pareigūnų nurodymų, pasidėjo savo daiktus taip pat ir butelį alkoholio ir vyko kartu su pareigūnais galvodamas, kad yra vežamas į vietą, kurioje jis galimai buvo apiplėštas. Taigi pats veikos pavojingumas, nors siekia ribą, nuo kada taikoma administracinė atsakomybė, tačiau nebuvo labai pavojingas. Be to, teismas vertina ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgia į tai, kad R. K. nustatyta daug sveikatos problemų (diagnozuota simptominė epilepsija, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, lėtinis perikalinis periodintitas, žandikaulio uždegiminė būsena), nors jis ne kartą baustas už panašaus pobūdžio veikas, tačiau kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai ypač sprendžiant dėl pačios veikos pavojingumo. Nagrinėjamu atveju dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo žala nekilo, jis pats iškvietė pareigūnus dėl galimai prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, buvo susijaudinęs, su pareigūnais bendravo pakankamai mandagiai, jokių agresyvių ar įžeidžiančių garbę bei orumą veiksmų neatliko.

17. Nors Institucijos nutarime nurodyta, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Byloje R. K. pateikė asmens su negalia pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jam nustatytas 35 procentų darbingumas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nenustatyta R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

18. Teismas įvertinęs nedidelį nusižengimo pavojingumą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sveikatą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad R. K. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 24 straipsnis), bus teisinga bei proporcinga atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant daryti poveikį, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Šių aplinkybių vertinimo pagrindu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis 2025 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3701-2025 dėl R. K. skirtos 60 Eur baudos keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agatos Šukštul 2025 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3701-2025 (ROIK: 25264149508), pakeisti: R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.