Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-14 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ojoje valdyboje komisijos (toliau–Komisija) 2013-12-17 nutarimą Nr. 93-834 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2005-11-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2d. 6p., 9p., 291 str.1d., 291 str. 1d., BK 63 str. 5 d. taikant bausmių apėmimą, subendrinta bausme – 12 metų laisvės atėmimo. 2006-05-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2005-11-08 Vilniaus Apygardos teismo nuosprendis pakeistas, LR BK 129 str. 6p. ir 9p. perkvalifikuoti į LR BK 105 str. 5p. ir 8p., vadovaujantis LR BK 291 str.1 d. ir 291 str. 1d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2004-10-16, bausmės pabaiga – 2014-10-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-14 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl R. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, kolegijos manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad R. S. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, viena kurių priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, ši jo padaryta veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, t.y., mirė žmogus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau bausmės atlikimo metu 9 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, už ką 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 11 kartų skatintas, be to, reikia pažymėti, kad vidaus tvarkos taisyklių laikėsi nenuosekliai, paraleliai pažeidinėjo vidaus tvarkos reikalavimus ir buvo skatintas gerą elgesį. Toks nuteistojo elgesys suponuoja išvadą, kad bausmės atlikimo metu R. S. nėra pasiruošęs nuosekliam savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad nors pats nuteistasis neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nesilaiko, tačiau jų atžvilgiu nėra kritiškas, kategoriškai nuo jų neatsiriboja, jas vertina kaip neišvengiamas didelėje žmonių grupėje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. S. administracijos charakterizuojamas teigiamai, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai pagal OASys).

Komisijos nutarime pritariama nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau aptartos aplinkybės šiuo metu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas. Tai, kad jis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 11 kartų skatintas ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje netinkamo komisijos nutarimo vertinimo, tokiu būdu diskredituojant jo auklėjimo rezultatus, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas reiškia, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir ar yra pagrindas jį tvirtinti.

Iš tiesų, aukštesnysis teismas pritaria, kad Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą, ir neįvertino kitų svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, tačiau įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir tik į bausmės atlikimo pabaigą stengėsi nedaryti pažeidimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą turi būti vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2013-12-17 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.