Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66828-15, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklar. gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-05-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei bendrauti su S. M., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu, jam sutinkant, gydytis nuo alkoholizmo,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. būdamas, apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m., gruodžio 5 d., apie 12.00 val., atėjęs pas buvusią sutuoktinę S. M. į butą, priklausantį V. M., esantį (duomenys neskelbtini), konflikto metu, laikydamas rankoje peilį grasino nužudyti S. M., o jai siekiant išvengti sužalojimo, kilus susistumdymui, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kėdainių mieste, užsimojęs peiliu stengėsi smogti 2 kartus nukentėjusiajai į kaklą, grasindamas ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

G. M., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su S. M. yra išsituokęs. 2015-12-05 apie 12.00 val., nuėjo pas buvusią sutuoktinę S. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), norėdamas pasiimti iš S. raštelį apie sumokėtus alimentus vaikams. Pas S. nuėjo neblaivus. Nuėjus pas buvusią sutuoktinę S. tarp jų kilo konfliktas, S. pradėjo rėkti, ko jis atėjo. Konflikto metu nesusivaldė ir paėmęs iš stalčiaus peilį grasino juo S., iš pat pradžių grasino namuose, o po to ir lauke. Į jų konfliktą buvo įsikišusi ir S. sesuo K. Č.. S. seseriai negrasino, grasino tik S. Taip pasielgė todėl, kad supyko, ir ji sunervavo. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Pirmos apklausos metu neprisipažino, nes bijojo. Po konflikto peilį numetė lauke, kur numetė, neatsimena ir parodyti negali. Nužudyti ar sužaloti savo buvusios sutuoktinės neketino, kadangi tokio tikslo neturėjo ir šiuo metu neturi, nes ji yra jo vaikų mama (b. l. 59-60).

G. M. įvykio metu nustatytas 3.73 promilių dydžio girtumo laipsnis (b. l. 44).

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad nuo 2015 m. vasario mėnesio gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos tėvui, su savo dviem nepilnamečiais vaikais. Su vaikų tėvu ir sutuoktiniu G. M. oficialiai išsiskyrusi nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, nors su juo negyvena jau nuo 2015 m. vasario mėnesio. Išsiskyrė dėl G. nuolatinio girtuokliavimo ir smurto. 2015-12-05 prieš 12 val. atėjo sesuo K. Č.. Gal apie 12 val. pas ją į namus atėjo akivaizdžiai neblaivus buvęs sutuoktinis G. Jis pakvietė ją išeiti į lauką. Kaip tik pati ėjo malkų į malkinę, o jis išėjo iš paskos. Sesuo buvo kitame kambaryje. E. G. sakė, kad ji pasirinko ne jį, o kažką kitą. Sunku buvo suprasti, ką jis kalbėjo, liepė jam atsikabinti. Iš malkinės sugrįžus į virtuvę G. atsidarė spintelės stalčių ir iš jo, nieko nesakęs, išsitraukė virtuvinį peilį ruda rankena. Peilį paėmė į dešinę ranką. Pati labai išsigando. Išsitraukęs peilį G. pasakė, kad „nebus nei jam, nei kitam“ ir užsimojo dešine ranka. Staigiai pati pagriebė G. dešinę ranką su peiliu ir laikė tą ranką, kad nesužeistų, ir pradėjo rėkti. Atbėgo sesuo K. ir irgi puolė G., visi susistumdė. Besigrumiant atsidūrė kieme. G. sugriebė už jos striukės atlapų ir tempdamas nuo kaklo striukę, taikėsi peiliu į kaklą ir pasakė, kad „dabar jau viskas“. Tada pribėgo sesuo ir numušė jo ranką, G. atšlijo ir vėl puolė, užsimodamas su peiliu bei bandydamas smogti, tačiau spėjo sugriebti jam už rankos ir sulaikyti smūgį. Peilis nuo jos kaklo buvo atsidūręs per 2 cm. Tada seseriai pastūmus G., pabėgo pas kaimynę. Su seserimi patyrė didžiulį šoką. Vaikų nebuvo namuose, jie nematė. 2015-12-05 apie 12 val. konflikto metu susižalojo pati. Buvęs sutuoktinis peiliu nesužalojo, jis tik grasino jai. Kur po to jis padėjo peilį, nežino. Po konflikto peilio nerado (b. l. 16-18, 28, 22-23).

Liudytoja K. Č. parodė, kad 2015-12-05 apie 11.40 val. atėjo pas seserį S. M.. Sesers vaikų namuose nebuvo. Sesuo buvo viena. Apie 12 val. pas seserį atėjo akivaizdžiai neblaivus sesers buvęs sutuoktinis G. M.. Jie šnekėjosi virtuvėje, o pati išėjo į kambarį kalbėtis telefonu. Apie 12.05 val. išgirdo rėkiančią seserį S. Nubėgusi pamatė, kad sesuo stovi virtuvėje, ir ją kaire ranka sugriebęs už atlapų laiko G., kuris buvo užsimojęs prieš seserį dešine ranka, kurioje pamatė peilį. Puolė prie G. ir bandė jį nustumti, visi susistumdė. G. vis laikė iškėlęs tą peilį virš S. ir nuo jos traukė striukę, lyg norėdamas durti į kaklą. G. bandė smogti S., tačiau vis nustumdavo jam ranką. Jis, bandydamas smogti S., lyg kažką sakė, jog „nei man, nei kitam“. Besistumdydami visi atsidūrė kieme ir G. pastūmė. Dėl ko jis atsitrenkė į palangę. O pati sušuko S., kad bėgtų. S. nubėgo pas kaimynę, o pati spėjo užsirakinti S. bute ir iškvietė policiją. G. keletą kartų dar patampė lauko duris ir kažkur dingo. Konflikto metu pas G. rankoje matė gal apie 30 cm ilgio peilį, jo rankena buvo lyg melsva, bet pasakyti tiksliai negali, jo apibūdinti smulkiai negali, nes patyrė didžiulį šoką. Sesuo S. kentėdavo nuo G. smurto dažnai, bet pirmą kartą G. ją puolė peiliu (b. l. 32-34).

Liudytoja V. L. parodė, kad 2015-12-05 apie 12 val. pas ją atėjo kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jos žino tik vardą S. Ji paprašė iškviesti policiją, nes vyras ją norėjo nudurti, buvo jai prie kaklo pridėjęs peilį. S. iš rankos bėgo kraujas, bet kaip jai buvo sužalota ranka, nieko nesakė. Ji buvo labai išsigandusi, verkė. Kai kaimynė ėjo pas ją, matė per langą, kad vyras dar ją vijosi, bet kai pamatė, kad S. įbėgo į jos namus, jis apsisuko ir nuėjo. Kiek žino, konflikto metu vaikų namuose nebuvo. Kol kaimynė S. atėjo pas ją, jos namuose negirdėjo jokio triukšmo, buvo tik garsas panašus kaip, kad kristų kėdė. Ar vyras laikė rankoje peilį, tikrai nematė (b. l. 41-42).

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

G. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. G. M. baustas 2013-08-04 administracine tvarka, bauda sumokėta (b. l. 73), nuo 1998-06-17 iki 2000-10-11 buvo VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas (b. l. 78).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, G. M. asmenybę, jis už BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baustinas 1 metų laisvės apribojimo, jį įpareigojant būti namuose, nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Teismo manymu, ši bausmė yra pakankamai efektyvi bausmės rūšis, leisianti pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. G. M. sutiko su prokuroro sprendimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 80-84).

Baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. prisipažino esąs kaltas. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, jam paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose, nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., G. M. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, G. M. paskiriant įpareigojimus: 1) būti namuose, nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 6 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-05 iki 2015-12-07.

Išaiškinti G. M., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

G. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.