Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025-03-31 gautas nuteistojo R. S. skundas, iš kurio turinio matyti, kad tai prašymas subendrinti bausmes, paskirtas procesiniais sprendimais ir paskirti vieną subendrintą bausmę, nes pasak nuteistojo, nuolatinis paskirtų arešto bausmių atlikimas prilygsta žmogaus kankinimui, kadangi asmenys, atliekantys areštą nieko negali daryti, nieko negali nusipirkti, juos maitina prastai ir pan.

Atsiliepimų į teikimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

R. S. 2024 m. teistas ne vieną kartą, dalis paskirtų bausmių yra atliktos.

Bendrinant bausmes gali būti taikomas BK 63 straipsnis, kurio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Arba gali būti taikomas BK 64 straipsnis, kai nauja nusikalstama veika/veikos padaromos po bausmės paskyrimo, jos neatlikus. BK 64 straipsnio nuostatos bendrinant bausmes gali būti taikomas tik jei bausmė dar yra neatlikta.

Nagrinėjamu atveju paskutinis įsiteisėjęs nuosprendis (šiuo atveju – teismo baudžiamasis įsakymas), priimtas R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-26. Nusikalstamo veikos padarytos 2025-01-15 ir 2025-01-18. Tad įvertinus R. S. teistumus, priimtus jam nuosprendžius/teismo baudžiamuosius įsakymus, nustatyta, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl bendrinimo bausmių, paskirtų:

1. 2025-04-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2024-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024-12-20 Kauno apylinkė teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, ir R. S. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta iki šios nutarties priėmimo dienos (2025-04-07) bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2024-12-17 teismo baudžiamąjį įsakymą. LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2025-04-17.

1.1. 2024-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrinta 60 parų arešto bausme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas 2025-02-07 (Šaltinis – pranešimas apie teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą, kuriame R. S. pasirašė ir nurodė, kad teismo baudžiamąjį įsakymą gavo 2025-02-07), teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-02-24.

1.2. 2024-12-20 Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 30 parų arešto bausme. LITEKO duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas 2025-02-07 (Šaltinis – pranešimas apie teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą, kuriame R. S. pasirašė ir nurodė, kad teismo baudžiamąjį įsakymą gavo 2025-02-07), teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-03-04.

2. 2025-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 30 parų arešto bausme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-03-31.

Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad 2025-04-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis ir 2025-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo, todėl nėra kliūčių subendrinti minėtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti nuteistajam R. S. paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

2025-02-26 teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, padarytus 2025-01-15 ir 2025-01-18. O 2024-12-17 ir 2024-12-20 teismo baudžiamieji įsakymai R. S. įteikti 2025-02-07. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 64 straipsnio 1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai nauja nusikalstama veika padaroma neįsiteisėjus pirmesniam procesiniam sprendimui.

Pagal formuojamą teismų praktiką, jei asmuo padaro naują nusikalstamą veiką po nuosprendžio priėmimo, nors jis dar nėra įsiteisėjęs, laikoma, kad asmuo padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs bausmės. Tačiau nuosprendžiu užbaigiamos bylos, kurios nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles ir asmuo dalyvauja teismo posėdžiuose, žino apie jam priimtą nuosprendį jo paskelbimo dieną. O bylas nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, asmuo nėra informuojamas kada bus nagrinėjama baudžiamoji byla teisme, neskiriamas posėdis ir teismo baudžiamasis įsakymas priimamas asmeniui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka. Taigi, asmuo apie jam priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą sužino tik įteikimo momentu, nuo kurio prasideda ir terminas prieštaravimams pareikšti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis R. S. padarė dar nežinodamas apie jam priimtus 2024-12-17 ir 2024-12-20 teismo baudžiamuosius įsakymus ir jais paskirtas bausmes (bylos nagrinėtos rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant kaltinamajam, teismo baudžiamieji įsakymai jam įteikti 2025-02-07, t. y. po naujų nusikalstamų veikų padarymo (2025-01-15 ir 2025-01-18), todėl teismas 2025-02-26 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2025-04-07 nutartimi paskirtas bausmes bendrina taikydamas BK 63 straipsnio taisykles.

Kaip nurodyta pirmiau, BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis).

R. S. 2024-12-20 ir 2025-02-26 teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, o 2024-12-17 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų 178 straipsnio 5 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą ir nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamieji nusižengimai ir nesunkus nusikaltimas), jos labai nesiskiria savo pavojingumu. Visos R. S. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su svetimo turto vagyste. Todėl įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar bausmes bendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

R. S. praeityje teistas 25 kartus (iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas 2024-12-17 teismo baudžiamuoju įsakymu – 21 kartą), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, beveik visi teistumai už analogiškų ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat R. S. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (viešieji darbai), tačiau jis jų nevykdė. R. S. sistemingai daro administracinius nusižengimus, tarp jų — smulkias vagystes. Visa tai rodo, kad vagystės yra R. S. pragyvenimo šaltinis, jo nusikalstamas elgesys yra susiformavęs ir sistemingas. Tačiau nors yra nemažai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas pasirenka R. S. palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuriame nustatyta taisyklė, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taip pat teismas bendrindamas arešto bausmes, vadovaujasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad už nusikaltimą gali būti skiriama maksimali 90 parų arešto bausmė. Todėl subendrinus bausmes nuteistajam R. S. skirtina galutinė 90 parų arešto bausmė.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes pagal Kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, o bausmės vykdymo procese šios nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitomas 2025-04-07 nutartimi įskaitytas laikotarpis bei atliktą bausmė/bausmės dalis, vykdant 2025-04-07 nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti nuteistojo R. S. prašymą.

R. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, prie subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-07 nutartimi, pridėti dalį bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-26 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirti R. S. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Į arešto bausmę įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-07 nutartimi įskaitytą laikotarpį ir atliktą bausmę/bausmės dalį iki šios nutarties paskelbimo dienos, vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-04-07 nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.