Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl R. J. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis pratesimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundu Panevėžio apygardos teismui R. J. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jai taikomą stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.

4. Skundą padavęs asmuo, jos gynėjas, bei gydymo įstaigos atstovas, kuriems apie skundo nagrinėjimo laiką pranešta, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti R. J. skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. J., pagrįstai rėmėsi Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017-10-17 nutartimi R. J. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pripažinus ją nepakaltinama dėl padarytos nusikalstamos veikos, tyrimo metu jai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

10. Komisijos išvadoje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu R. J. psichikos būklė gerėjanti, elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, ji lanko užimtumą, reaguoja į pastabas, prašo išrašyti namo, tačiau pokalbių metu ligonė nepajėgia papasakoti savo istorijos, jos mąstymas lėtas, autistiškas, nenuoseklus ir paralogiškas, emocijos blausios, padarytos veikos atžvilgiu ji nėra kritiška. Skyriuje su kitomis ligonėmis ji bendrauja mažai, nes yra jų nemėgstama, vagiliauja kitų pacienčių maistą iš spintelių. Ligonės motina atsisako rūpintis dukra.

11. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad R. J. sveikatos būsena gerėja, tačiau dar nestabili, ligonė visiškai nekritiška padarytai veikai ir pagal sveikatos būklę dar negali būti gydoma ambulatoriškai, ji teikimą palaikė ir siūlė R. J. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.

12. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

13. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad R. J. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jai paskirti R. J., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jos psichikos būklė nėra pakankamai stabili, o nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui rodo, kad R. J. socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio apylinkės teisme metu, padarė teisingą išvadą, kad R. J. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. J. praeityje jau buvo skirtas priverstinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas, tačiau vėliau pakeistas į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kas rodo, jog jos artimieji tinkamos gydymo kokybės užtikrino, nežiūrint į R. J. skunde nurodomas aplinkybes, jog šiuo metu ja žadama pasirūpinti. Pastebėtina, kad šis skundo argumentas yra visiškai deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais.

14. Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu R. J. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jos elgesiui ir sveikatai. Nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada, todėl manyti, kad R. J. sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o artimieji tai užtikrins, pagrindo nėra. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. J. psichinė būklė nėra stabili, o jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus R. J. stebėjimas bei gydymas.

15. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi R. J. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl R. J. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.