Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G.apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo J. G. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 362 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubausta už tai, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 23.55 val., Meškeriotojų g., ties 25 namu, Vilniuje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) CARRERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,77 promilių girtumas, t.y. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administarcinį teisės pažeidimą.

Apeliantė skunde sutinka su tuo, kad padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam gali sukelti itin sunkias pasekmes tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims ar jų turtui. Tačiau apeliantės nuomone, individualizuodamas jai paskirtą nuobaudą, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias teisės pažeidimo padarymą.

Nurodo, kad 2014-09-22 vakarą šeimoje vėl kilo konfliktas, sutuoktinis vartojo prieš ją fizinį smurtą, grasino, provokavo. Jai buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus, todėl turėjo skubiai bėgti iš namų. Realios žalos valstybės interesams padaryta nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus.

Teigia, kad jos padarytas pažeidimas atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas, nes jos atžvilgiu kilos grėsmė, kėsinimasis į jos sveikatą, gyvybę buvo realus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Specialisto išvada Nr. G3287/14 (01). Pažymi, kad fizinis smurtas prieš ją vartojamas sistemingai, kad buvo mušama ir 2015-02-03, ką patvirtina pridedama Specialisto išvada Nr. G494/15 (01). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisykles, siekė užkirsti kelią kilti daug didesnei žalai – savo pačios sveikatai ar net gyvybei. Vilniaus apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir tinkamai neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

J. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Esminio ginčo dėl to, kad J. G.padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nėra. Apeliantė neginčija savo kaltės dėl minėto pažeidimo, tačiau, jos nuomone, ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ji padarė veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl admoinistarcinė byla jos atžvilgiu turėtų būti nutaraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, procesinių pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog J. G. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. J. G. pasirta nuobauda itinkamai individualizuota.

Nagrinėjamu atveju, apeliantė skunde neginčija, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tačiau nurodo, kad tokiais savo veiksmais siekė užkirsti kelią kilti daug didesnei žalai – jos pačios sveikatai, ar net gyvybei, esant realiai ir akivaizdžiai grėsmei. Dėl šios priežasties jos veiksmai turi būti traktuojami kaip veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Skunde apeliacinės instancijos teismui J. G. nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.

Su tokiais apeliantės argumentais sutikti negalima. ATPK 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Tačiau J. G. veiksmai negali būti prilyginami veikimu būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Kaip matyti, byloje nėra tokių duomenų, kurie įrodytų, jog J. G., kaip ji nurodo, dėl jai gresiančios realios grėsmės jos sveikatai ar net gyvybei, negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik būdama neblaivi sėsti už automobilio vairo ir išvažiuoti. Iš abiejų įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių matyti, kad J. G. nebuvo kliūčių tiesiog sulaukti atvykstančių pareigūnų ir išspręsti kilusį konfliktą. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina J. G. versija, kad tuo metu jos sveikatai ar net gybybei grėsė toks pavojus, kurį pašalinti buvo įmanoma tik J. G.veiksmais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, nei vienas iš liudytojų neparodė, jog būtų kilusi grėsmė J. G. sveikatai ar gyvybei. Netgi pati J. G. iš kart po įvykio nenurodė jokių jai grėsmę sudariusių aplinkybių, tik minėjo apie kilusį šeimyninį konfliktą. Pažymėtina, kad tarpusavio konflikto metu ir pats A. G. kvietė policijos pareigūnus, todėl neįtikinama, kad laukdamas atvykstančių pareigūnų A. G. imtų kelti realų pavojų J. G. sveikatai ar net gyvybei. Specialisto išvadoje Nr. G3287/14 (01).nurodytos aplinkybės patvirtina būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad kilusio žodinio konflikto metu grūmėsi su sūnumi ir sutuoktiniu prie garažo durų, norėdama išeiti iš namų, jie jos neleido ir taip sužalojo dešinę ranką (b.l. 48). Taigi J. G. padaryti sužalojimai atsirado tik tuo metu, kai A. G. mėgino sutrukdyti jai sėstis už automobilio vairo ir pastarajai besipriešinant. Įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, J. G. versiją dėl jai iškilusios grėsmės ir jos veikimo būtinojo reikalingumo būklėje, vertina tik kaip jos gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvykęs šeimyninis konfliktas nepateisina J. G. neteisėtų veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms, sutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad J. G.veikoje yra visi ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo požymiai ir ji teisingai pripažinta kalta dėl šio pažeidimo.

ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei nuobaudą, įvertino tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, atsižvelgė į jos teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir įvertinęs tai, paskyrė jai ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Taigi paskirta nuobauda nelaikytina per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.