Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2023-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-261-1129/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
II-261-1129/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00130-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Dominykas Rusonis (pirm.)
Pažeidėjas
O. P.
Institucija
nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius
Advokatai
Edita Kairiūkštė, Simona Pukienė, Edita Kairi
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-261-1129/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00130-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.3.3; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Ievai Klimaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. P. ir jos atstovei advokatei Simonai Pukienei,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui D. B.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. P. atstovės advokatės Editos Kairiūkštės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjos A. M. 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-87-2023, ROIK: 23194861433.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus (toliau – ir institucija) vedėjos A. M. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-87-2023 (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) O. P. paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2021 m. kovo 26 d. 11.00 val. iki 2023 m. sausio 16 d. 14.30 val. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra aptvertas tvoromis taip, kad užimama ir naudojama 207 m² valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkė O. P. yra pradėjusi valstybinės žemės 66 m² prijungimo procedūrą (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau aptverta ir naudojama daugiau valstybinės žemės, užtvėrimo ir naudojimo pažeidimai nėra pašalinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. vasario 9 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus persiųstas atsakomybėn traukiamo asmens O. P. (toliau – ir pareiškėja) atstovės advokatės Editos Kairiūkštės skundas, kuriuo nesutinkama su priimtu nutarimu bei teismo prašoma panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog dėl pareiškėjos tariamai padaryto administracinio nusižengimo, dėl dalies žemės sklypo užtvėrimo taip, kad tvora riboja 207 kv. m. ploto valstybinės žemės, administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK 20126508215 tos pačios Institucijos vedėjos 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu jau buvo nutraukta, dėl ko pažeidė lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingo proceso principus. Institucija kartą jau atlikusi išsamų tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 20126508215, ir priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjos O. P. atžvilgiu, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai, pakartotinai atlikusi tyrimą, priėmė jau kitokį nutarimą, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, teisėtų lūkesčių principą, įstatymo viršenybės ir teisėtumo principus, pagal kuriuos reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti. Pareiškėjai 1976 m. Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, išskyrė naudotis 0,1147 ha žemės sklypą (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklype O. P. pradėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą (1982 m.), žemės sklypą apsitvėrė tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1990 m.). 1992 m. balandžio 16 d. administracinėn atsakomybėn traukiama O. P. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, privatizavimo. Pagal tuometinį parengtą Kauno sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių žemės sklypų planą, pareiškėjai buvo suformuotas 0,1147 ha žemės sklypas, kurį buvo leista privatizuoti. Pareiškėja 1992 m. rugsėjo 21 d. investiciniais čekiais už privatizuojamą 0,1147 ha žemės sklypą sumokėjo 1915 rublių. Į. Ž. sklypą, juo teisėtai visą gyvenimą naudojosi ir jokių nesutarimų su Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ar Institucija dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų niekada nebuvo. 1996 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjos iniciatyva buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, kadangi pagal tuometinį reglamentavimą buvo nustatomos apsaugos zonos. Žemės sklypo ribų paženklinimo akto 10.1. punkte nurodytos nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: a) 0,4 kv. elektros linijos apsaugos zonos (po 2 m. į abi puses) plotas 56 kv. m.; b) vandentiekio apsaugos zonos (po 5 m. į abi puses) plotas 210 kv. m.; c) vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (5m) plotas 142 kv. m. Dėl to 1998 m. rugsėjo 15 d. buvo parengtas patikslintas Žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėtos apsaugos zonos: 142 kv. m. žemės sklypo dalis, indeksu pažymėta „B“ ir 132 kv. m. žemės sklypo dalis, indeksu pažymėta „C“, kuriomis teisę naudotis atskirai turi pareiškėja. Viso pareiškėjai išskirta atskirai naudoti 0,1147 ha žemės sklypo plotas. Žemės sklypo planas suderintas su Sodininkų bendrijos architektu G. M.. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Projektu derinimo skyriaus viršininku F. V., sodu bendrijos valdybos pirmininku S. V.. 1999 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo privačios nuosavybės teise, kurios pagrindu, vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 15 d. parengtu 0,1147 ha Žemės sklypo planu, pareiškėja nuosavybės teises įregistravo į 0,0873 ha žemės sklypą, išskaičiavus apsaugos zonas (0,0132 ha ir 0,0142 ha), kuriomis pareiškėjai nustatyta teisė naudotis atskirai. 2012 m. lapkričio 2 d. buvo atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių pagrindu 2013 m. sausio 9 d. VĮ ,,Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teises. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėja gavo Institucijos raštą Nr. 8SD-5344-(14.8.94.), kuriame nurodyta, jog Institucija 2020 m. rugsėjo 11 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (patikrinimo pagrindas - raštas Nr. 8SD-3975( 14.8.94). 2020 m. rugsėjo 11 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-142-(14.8.71.). Institucija nurodė, jog patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja žemės sklypo naudojamos ribos vietoje yra aptvertos tvora ir sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) bei SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorija yra naudojama ne pagal nustatytas ribas, bei užima 207 kv. m. valstybinės žemės. Pareiškėja O. P. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, jog savavališkai nėra užėmusi valstybinės žemės, o 1992 m. rugsėjo 21 d. už naudojamą žemės sklypą yra sumokėjusi, ir juo atskirai naudojasi, nepažeisdama nustatytų ribų. Institucijos vedėja A. M. 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukė. Pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog Institucija atlikusi tyrimą nustatė, jog ji naudoja Žemės sklypą nepažeisdama žemės sklypo ribų. Praėjus vos trims mėnesiams po administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, 2021 m. kovo 26 d. Institucija pakartotinai atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nors jokios aplinkybės per tris mėnesius iš esmės nepasikeitė, ir pradėjo naują administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22156314688), remdamasi nutrauktos administracinio nusižengimo bylos (RIOK: 20126508215) teisenos 2020 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-142-(14.8.71.). 2021 m. kovo 26 d. Institucijos žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-20-(14.8.71.) nurodyta, jog „žemės sklypas tikrinamas antrą kartą. Pažeidimai nustatyti 2020 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-142-(14.8.71.) nėra pašalinti.“. „Aptvertas tvora valstybinės žemės plotas 207 kv. m. nėra atlaisvintas taip, kad juo naudotųsi bendrojo naudojimo žeme sodininkų bendrijos nariai“. Institucija, visiškai neatsižvelgdama į tai, jog dėl to pačio tariamo pažeidimo administracinio nusižengimo teisena (RIOK: 20126508215) Institucijos vedėjos A. M. 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu buvo nutraukta. 2022 m. sausio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjai nedalyvaujant su administraciniu nurodymu dėl ANK 110 straipsnio 2 dalies pažeidimo (pakartotinumas), kuriame pasiūlė sumokėti 275 Eur baudą iki 2022 m. vasario 16 d. už tai, kad ji žemės sklypą aptvėrė tvoromis taip, kad užimama 207 kv. m. valstybinės žemės. Aptverta ir naudojama daugiau valstybinės žemės, 2020 m. rugsėjo 11 d. nustatyti valstybinės žemės užtvėrimo ir naudojimo pažeidimai nėra pašalinti. Pareiškėja vadovaudamasi 2020 m. gruodžio 8 d. Institucijos vedėjos nutarimu administracinio nusižengimo byloje (RIOK: 20126508215), bei turėdama pagrįstą pagrindą manyti, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nei ANK 110 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, nesutikdama su vyriausiosios specialistės administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nurodymo iki 2022 m. vasario 16 d. neįvykdė. Institucija 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3851-2022, kuriuo, pareiškėjai skyrė 550 Eur baudą už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. 11.00 val. iki 2022 m. sausio 25 d. 14.45 val., žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno miesto sav. aptvėrė tvoromis taip, kad užimama 207 kv. m. valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkė yra pradėjusi valstybinės žemės 66 kv. 0m. prijungimo procedūrą (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau aptverta ir naudojama daugiau valstybinės žemės, 2020 m. rugsėjo 11 d. nustatyti valstybinės žemės užtvėrimo ir naudojimo pažeidimai nėra pašalinti. Pareiškėja visu žemės sklypu naudojasi nuo 1976 metų, už 0,1147 ha žemės sklypą 1992 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo investiciniais čekiais 1915 rublių. Tvora visas žemės sklypas buvo aptvertas dar 1990 metais, pareiškėjos atstovės įsitikinimu, iš to seka, kad Institucijos inkriminuojamo nusižengimo padarymo vieta ir laikas – 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. sausio 16 d. neatitinka tikrovės. Jokių nesutarimų dėl naudojamo žemės sklypo ribų niekada nebuvo, o žemės sklypo aptvėrimą tvora sąlygojo Kauno sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ išskirtas atskirai naudotis žemės sklypo plotas ir jo ribos, kurios buvo įtvirtintos žemės sklypo plane. O. P. tvoros statybos metu (1990 m.) pagrįstai tikėjo, jog aptveria jai priklausantį žemės sklypą. Nuosavybės teisės į tvorą įteisintos ir VĮ ,,Registrų centas“ išviešintos 2013 m. sausio 9 d., iš to seka, jog tvora teisėtai pastatyta ir ant atskirai išskirto naudotis žemės sklypo ribos stovi 33 metus. 1998 m. rugsėjo 15 d. buvo parengtas ir suderintas 0,1147 ha žemės sklypo planas, kuriame aiškiai įvardinta, kokio dydžio žemės sklypu atskirai naudojasi pareiškėja (viso 0,1147 ha). Pareiškėja O. P. savavališkai neužėmė valstybinės žemės sklypo ir nepradėjo savavališkai juo naudotis, užsitveriant tvora. O naudodama jai nustatytą atskirai naudoti žemės sklypą, nepažeidžia jokių kitų gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų pareiškėjos veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, bei į tai, kad pareiškėja nuo 1976 m. naudojasi 0,1147 ha žemės sklypu, vadovaudamasi suderintu 1998 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo planu, kurį 1990 m. apsitvėrė tvora, teigtina, jog pareiškėja nepadarė jai inkriminuojamo nusižengimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2023 m. sausio 16 d., jos veiksmuose nėra tyčios savavališkai užimti valstybinės žemės, suvokiant, jog tokios teisės neturi. Pareiškėja vadovavosi turimais dokumentais, žemės sklypo planu, kuriuose aiškiai nurodyta, jog ji turi teisę atskirai naudoti 0,1147 ha žemės sklypą. Žemės sklypas tvora aptvertas 1990 metais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai konstatuotina, jog šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties - tyčinės kaltės formos. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla. Pareiškėjos atstovės įsitikinimu, skundžiamą nutarimą Institucija priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai atlikusi tyrimą, neužtikrindama tinkamo pareiškėjos informavimo ir jos dalyvavimo atliekant tyrimą. Pažymima, jog Institucija neatsižvelgė į įrodymų visumą, o būtent visiškai nevertino, jog dėl to pačio tariamo administracinio nusižengimo administracinio nusižengimo bylos teisena jau buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu, kurį priėmė skundžiamą nutarimą priėmusi Institucijos vedėja. Pažymima, jog tvora kaip stovėjo nuo 1990 metų, taip ir stovi iki šiol. Tvora nebuvo nuardyta ir iš naujo pastatyta. O faktą, jog ji teisėtai stovi 33 metus, patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ įregistruoti duomenys.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. vasario 26 d. atliko žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-20-(14.8.71.). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto žemės sklypo naudojamos ribos vietovėje yra aptvertos tvora ir sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) bei SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorija yra naudojama ne pagal nustatytas ribas, bei užimama 207 kv. m valstybinės žemės. Taip yra ribojama kitų piliečių teisė naudotis valstybine žeme bei nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Nustatytos aplinkybės atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur, požymius. Kauno miesto skyrius, po atlikto patikrinimo, 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 8SD- 6609-(14.8.94.), nurodė pareiškėjai O. P. iki 2022 m. sausio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikti paaiškinimą raštu - laišku arba elektroninėmis priemonėmis, dėl nustatyto pirmiau minėto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo, pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, surašymo. 2022 m. sausio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje gauti pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėja yra įgijusi teisę į 11,47 arų žemės sklypą, yra teisėtai savininke, ir ja naudojasi nuo 1976 m. 2022 m. sausio 25 d. Kauno miesto skyriuje surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR-P-42-2022, ROIK: 22156314688. Protokole baudos sumokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2022 m. gegužės 2 d. Neįvykdžius iki numatyto termino administracinio nurodymo, 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto skyriuje išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, priimtas nutarimas Nr. NZT-ANR_N-3851-2022 dėl 550 Eur baudos skyrimo. 2022 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 8SD-6658-(14.8.94.) nutarimas išsiųstas pareiškėjai. 2023 m. sausio 11 d. Kauno miesto skyriuje gautas pareiškėjos skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3851-2022 ir administracinio nusižengimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu ir nepažeisdama ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatymo termino, 2023 m. sausio 16 d. nutarimu nutraukė skirtos administracinės nuobaudos, skirtos nutarimu Nr. NZT-ANR N-3851-2022, vykdymą ir priėmė naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194861433. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, 2023 m. sausio 16 d., pakartotinai įvertinusi administracinės bylos medžiagą ir išnagrinėjusi visus pateiktus dokumentus, dėl valstybinės žemės sklypo aptvėrimo bei naudojimo šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, Pareiškėjai nedalyvaujant, pareiškėjai, dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-87-2023 administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, kuriuo skiriama nuobauda - įspėjimas. 2021 m. vasario 26 d. Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-20-(14.8.71.). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėto žemės sklypo naudojamos ribos vietovėje yra aptvertos tvora ir sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) bei SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo teritorija yra naudojama ne pagal nustatytas ribas, bei užimama 207 kv. m valstybinės žemės. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išrašas) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Žemės sklypas), plotas 0,0873 ha, visas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Atsiliepime pažymima, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja nuosavybės teisę į Žemės sklypą yra įgijusi pagal 1999 m. rugpjūčio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka 873 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1901/0142, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Sutartyje yra aiškiai identifikuotas nuosavybės teise įgytas žemės sklypo plotas, t. y. 873 kv. m, todėl pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad ji yra įgijusi teisę į 1147 kv. m žemės sklypo plotą, nagrinėjamu atveju pareiškėja net negalėtu būti įgijusi teisės į tokio dydžio žemės sklypo plotą, nes kaip galima matyti pagal Išrašą žemės sklypo plotas yra tik 873 kv. m. Pareiškėja grįsdama savo skundą iš esmės remiasi 1998 m. rugsėjo 15 d. parengtu ir suderintu 0,1147 ha žemės sklypo planu. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame Žemės sklypo plane yra aiškiai nurodyta, kad privati atskira žemės sklypo dalis 873 kv. m pažymėta „A“, o valstybinė atskira 142 kv. m žemės sklypo dalis pažymėta „B“ ir 132 kv. m dalis pažymėta „C“. Taigi, nėra visiškai jokio teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima laikyti, kad Pareiškėja įgijusi daugiau žemės, negu yra susitarta pagal minėtą sutartį. Nagrinėjamu atveju užimtu 207 kv. m valstybinės žemės plotu, aptvertu tvora, išimtinai savo reikmėms naudojasi tik pareiškėja ir jokie tretieji asmenys negali patekti į tvora užtvertą valstybinės žemės teritoriją, todėl tai laikytina savavališku svetimos žemės užėmimu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijai „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ su tikslu prisijungti - žemės valstybė žemės plotą (apie 66 kv. m) prie besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pasiūlymo schema galima matyti, kad pareiškėja siekė prijungti žemės plotą, kuris pagal 2021 m. vasario 26 d. atliktą žemės naudojimo patikrinimą, yra užimamas savavališkai. Taigi, ginčo dėl to, kur baigiasi pareiškėjos žemė ir prasideda valstybinė žemė, nėra, t. y. nekyla abejonių, kad pareiškėja žinojo ir suprato, kur yra jos sklypo ribos ir taip elgėsi tyčia, todėl, Institucijos įsitikinimu, akivaizdu, kad pareiškėja užėmė valstybinę žemę ir ja naudojosi kaip savo sklypu sąmoningai, kas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalį bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai atlikusi tyrimą, neužtikrindama tinkamo pareiškėjo informavimo ir jos dalyvavimo atliekant tyrimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. P. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, jog 1976 metais sodų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“ paskyrė jai 11,47 arų žemės sklypą, kuriuo ji naudojasi. 1992 metais, prasidėjus privatizacijai, kreipėsi į Kauno miesto valdybą. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį jai buvo paskaičiuota suma už minėtą žemės sklypą ir ji sumokėjo 1915 investiciniu čekiu. Kadangi jai buvo paskirtas tas žemės sklypas, ji sklypą aptvėrė tvora ir ją įteisino 2001 m., kuomet norėjo įteisinti ir sodo namelį. 2012 m. atliko namelio rekonstrukciją ir tvorą įteisino dar kartą. 2020 m. atvažiavo NŽT darbuotoja ir nurodė, kad ji užgrobusi valstybės žemę. Niekas kitas nereikalavo, kad ji atiduotų tas žemės dalis, nes ji buvo ir yra teisėta savininkė, už minėtą žemės sklypą sumokėjusi pinigus. 1998 m. buvo taikomi vandens telkinių, elektros pastatų apribojimai ir tie apribojimai buvo pažymėti raidėmis, tačiau iš jos niekas nereikalavo ir neatėmė tų žemių. 2020 metais, kai buvo surašytas pirmasis protokolas, ji Institucijai pateikė paaiškinimą bei dokumentus ir byla buvo nutraukta. Po kurio laiko iš naujo iškelta byla. Niekas jokių pretenzijų dėl jos naudojamos žemės jai nereiškė. Kai mokėjo už žemę, sumokėjo už 11,47 arų žemės, taip, kaip jai buvo paskaičiuota. Kai NŽT atliko patikrinimą, jokie žemės sklypo matavimai nebuvo atliekami, nežino, kas buvo atliekama patikrinimo metu, tačiau matė tik, kad buvo fotografuojama.

Pareiškėjos O. P. atstovė advokatė Simona Pukienė teismo posėdžio metu palaikė skundo motyvus ir reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu. Paaiškino, kad ,,Registro centro“ pateiktais duomenimis, tas žemės sklypas buvo suformuotas 11,47 arų ir būtent toks planas su tokiomis ribomis yra įregistruotas ,,Registrų centre“. Minėtame plane yra pažymėta ir pažymėtos žemės sklypo posūkių koordinatės. Patikrinimo akte nurodyta, kokios priemonės buvo naudojamos atliekant patikrinimą. Buvo naudojamas tik fotoaparatas. Institucijos veiksmai kelia abejonę, kaip jie galėjo nustatyti, kokio dydžio žemės sklypu yra naudojamasi, kokios yra žemės sklypo posūkio koordinatės naudojamos, nenaudojant jokių prietaisų ar matavimų. O tai patvirtina Institucijos netinkamai atliktą darbą ir surašyto nutarimo nepagrįstumą. 2020 metais pirmą karta dėl to paties pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir Institucijai pateikus papildomus dokumentus buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną, kadangi nustatyta, jog nebuvo padaryti jokie pažeidimai. Vėliau Institucija atliko antrą patikrinimą, nustatė tariamai tokius pačius pažeidimus ir nubaudė pareiškėją už pakartotinį pažeidimą. Pareiškėjos naudojamas sklypas yra specifinė žemės valda, sodų bendrijoje, nuo 1976 metų sodininkams buvo priskirti sklypai ir tokiu sklypu, kuris pareiškėjai buvo priskirtas, pareiškėja ir naudojasi. Sodų bendrijoje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja teisėtai naudojasi 11,47 aro sklypu ir už tokį žemės sklypą moka tiek nario mokestį, o nuo žemės mokesčio, ji, kaip pensininkė, yra atleista. Pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios, tuo labiau, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tos sklypo dalys, pažymėtos B ir C raidėmis, kurios priklauso valstybei, buvo atskirai priskirtos naudotis. Jei teismas manytų, kad pareiškėjos veiksmuose yra tyčia, tai duomenys apie tvorą yra įregistruoti 2001 metais, tada būtų galima traktuoti kaip trunkamą pažeidimą, o senatis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už trunkamąjį pažeidimą yra dveji metai. Iš pačios Institucijos pareiškėja niekuomet nėra gavusi jokių nurodymų apie tai, kad tvorą reiktų patraukti, kad ji yra užėmusi valstybinę žemę ir neturi teisės ja naudotis, o taip pat pareiškėja neturi duomenų apie tai, kad jai reikėtų tikslinti sklypo ribas. Tvora buvo įregistruota 2001 metais, o atlikus sodo namelio rekonstrukciją, ji dar kartą buvo įregistruota 2012 metais. Aplinkybę, kad tvora yra užtverta teisėtai, patvirtina tai, jog nuo 2001 metų ji buvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo metu turėjo užfiksuoti, kad tvora yra pastatyta neleistinoje vietoje, tačiau jokių duomenų apie tai nėra, kadangi jokie matavimai ar koordinačių nustatymas nebuvo atlikti. Pareiškėja yra pradėjusi valstybinės žemės prijungimo procedūrą, kad galėtų naudotis valstybine žeme.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovas D. B. paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintinas. Pareiškėjos O. P. tvora yra užėmusi valstybinės žemės sklypo dalį. Toks užėmimas pagrindžia, kad yra naudojamasi valstybine žeme. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad ji yra įgijusi daugiau žemės yra nepagrįsti, kadangi prie pačios pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, kur nurodoma, kad pareiškėja naudos 873 kv. m. Pati pareiškėja, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko, kad ji naudotis 873 kv. m., o kita dalis liko kaip valstybinė žemė. Taip pat tie argumentai, kad pareiškėja mokėjo už 1147 kv. m. žemės sklypą byloje nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais ir įrodymais. Investiciniame čekyje, kuris yra byloje, nėra nurodoma, už kokią žemės sklypo dalį pareiškėja moka. Pats žemės sklypas ,,Registrų centre“ yra įregistruotas tik 873 kv. m. Nors pareiškėja teigia, kad tvora yra teisėtai pastatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau į bylą taip ir nebuvo pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis ir nurodantis aiškią tvoros lokaciją. Faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos 2020 metų patikrinimo akte, nebuvo pasikeitusios ir 2021 m. atlikto patikrinimo metu, jos yra identiškos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (ar administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjos A. M. 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-87-2023 patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir minėtu nutarimu jai paskirtas įspėjimas.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 1) užėmimą; arba 2) naudojimą. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo ar naudojimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Pareiškėja O. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį patraukta už tai, kad nuo 2021 m. kovo 26 d. 11.00 val. iki 2023 m. sausio 16 d. 14.30 val. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra aptvertas tvoromis taip, kad užimama ir naudojama 207 m2 valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkė O. P. yra pradėjusi valstybinės žemės 66 m2 prijungimo procedūrą (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau aptverta ir naudojama daugiau valstybinės žemės, užtvėrimo ir naudojimo pažeidimai nėra pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl nagrinėjamo pažeidimo 2020 m. rugsėjo 11 d. pirmą kartą buvo atliktas pareiškėjos O. P. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 1901/0142:93, patikrinimas, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-142-(14.8.71.) bei pareiškėjai išsiųstas pranešimas raštu pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 25 d. Institucijai pateikė rašytinį paaiškinimą dėl minėto sklypo naudojimo ribų bei pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, todėl Institucija 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu pareiškėjos atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuodama tuo, kad pareiškėja pateikė motyvuota paaiškinimą dėl sklypo ribų naudojimo, kuriame nurodė, jog už 1137 kv. m. plotą sumokėjo Valstybės vienkartines įmokas, 1998 m. Žemėtvarkos tarnyba suderino žemės sklypo planą su numatomu naudoti žemės plotų, o SB ,, (duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas pritarė papildomo ploto įteisinimui. Minėtas nutarimas įsiteisėjo, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, tačiau Institucija 2021 m. kovo 26 d. pakartotinai atliko patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-20-(14.8.71.), kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir jau minėtame 2020 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akte. Pareiškėjai taip pat buvo išsiųstas pranešimas raštu pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo. Pareiškėja O. P. 2022 m. sausio 4 d. pateikė rašytinį paaiškinimą dėl minėto sklypo naudojimo ribų bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau 2022 m. sausio 25 d. Institucija pareiškėjai O. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-42-2022, o 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. NZT-NAR_N-3851-2022, kuriuo pareiškėjai paskyrė 550 Eur dydžio baudą. 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Institucija 2023 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimas, pareiškėjos administracinis nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 110 straipsnio 2 dalies į ANK 110 straipsnio 1 dalį ir pareiškėjai paskirtas įspėjimas.

ANK 591 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Kaip viena iš tokių aplinkybių ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta tai, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nors institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad patikrinimo metu buvo užfiksuoti pažeidimai dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo bei naudojimo, todėl pareiškėjos O. P. veiksmai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir pareiškėjai 2023 m. sausio 16 d. skundžiamu nutarimu pagrįstai paskirtas įspėjimas, tačiau taip pat nurodė, jog tiek 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikto patikrinimo metu, tiek 2021 m. kovo 26 d. patikrinimo metu ir surašytuose patikrinimo aktuose buvo užfiksuotos analogiškos aplinkybės, o 2021 m. kovo 26 d. atlikto patikrinimo, kurio pagrindu pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2023 m. sausio 16 d. priimtas nutarimas, metu, faktinės aplinkybės nebuvo pasikeitusios nuo atlikto pirmojo žemės naudojimo patikrinimo. Tai reiškia, kad pareiškėja O. P. nuo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties iki šiol ir atliktų patikrinimu metu naudojosi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nepertraukiamai. Kaip jau minėta, šioje byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjos A. M. 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu byla dėl O. P. padaryto pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta, o joje nustatys aplinkybės yra identiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y., kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra naudojamas ne pagal įregistruotas ribas ir plotą (0,0873 ha), kuriam sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, dalis šios žemės sklypo užtverta taip, kad tvora apriboja 207 kv. m. ploto valstybinės žemės.

Pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Ši nuostata reiškia ir tai, kad niekam negali būti pradedamas procesas dėl tos pačios veikos. Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą, po to, kai byla nutraukta, tolimesnis įvykio tyrimas nėra galimas, atitinkamai, teismas konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyrius 2023 m. sausio 16 d. nutarimas priimtas neteisėtai, o nustačius paminėtas aplinkybes, teismas nesprendžia pareiškėjos O. P. kaltės klausimo dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, kadangi dėl šios veikos administracinio nusižengimo teisena jau yra nutraukta, nutarimas yra įsiteisėjęs. Administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjos O. P. atstovės advokatės Editos Kairiūkštės skundas tenkintinas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus 2023 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla O. P. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutauktina (ANK 591 straipsnio 8 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

ANK 666 straipsnio nuostatose numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Nors šiuo metu galiojančiame BPK 106 straipsnyje nėra numatyta galimybė išteisintiems asmenims išieškoti jų gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Pažymėtina tai, jog teismų praktikoje suformuota pozicija, jog proceso dalyvių nurodytų patirtų proceso išlaidų dydis teismo neįpareigoja priteisti visos nurodomos sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė – pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir nėra pagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

Teismui pateiktu skundu taip pat prašoma išspręsti klausimą dėl pareiškėjos O. P. patirtų proceso išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvito matyti, kad O. P. advokatų profesinei bendrijai ,,Vasiliauskas ir partneriai“ 2023 m. sausio 6 d. sumokėjo 200 Eur, 2023 m. sausio 13 d. sumokėjo 405 Eur, 2023 m. vasario 3 d. sumokėjo 242 Eur (b. l. 38–40), o 2023 m. kovo 27 d. sumokėjo 242 Eur (b. l. 71).

Atsižvelgiant į pateikto skundo turinį – buvo ginčijama pareiškėjos kaltė, jos patraukimo atsakomybėn teisėtumas ir pagrįstumas, nurodytos atstovavimo išlaidos nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Be to, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose nurodytų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, pareiškėjai O. P. iš valstybės priteisiant 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos O. P. atstovės advokatės Editos Kairiūkštės skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjos A. M. 2023 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-87-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną O. P. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

Priteisti O. P. iš valstybės 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dominykas Rusonis