- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- I-5221-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04771-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui Valerij Černov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau –ir Komisija) 2014-10-08 sprendimą Nr. 3R-392(AG-339/05-2014) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priimti sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2,08 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kad būtų suformuotas namų valdos sklypas, prie išlikusių senų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2004-07-05 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-03/2003 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. B. priklausančiame Žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo ir ūkio pastato pamatai. Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. , pareiškėja su sutuoktiniu nuo 2004-08-05 yra teisėti išlikusių, o ne naujai pastatytų, gyvenamojo namo 5 m x 10 m ir ūkio pastato 3 m x 4 m pamatų bendrasavininkai. Pareiškėja 2014-05-28 kreipėsi į Tarnybos Zarasų skyrių, prašydama leisti iš 2,08 ha žemės sklypo, išduoti leidimą rengti turimo Žemės sklypo pertvarkymo projektą, kad suformuoti prie esamų išlikusių senų, o ne naujai pastatytų, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų, namų valdos sklypą. Tarnybos
Zarasų skyrius atsisakė tai padaryti argumentuodamas tuo, kad Žemės sklypas yra Gražutės regioninio parko teritorijoje. Pareiškėjos įsitikinimu, atsisakymai priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 dalies 2 punkto nuostatos leidžia atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas kartu su priklausiniais. Šio įstatymo 31 str. 9 dalies 3 punktas leidžia dalyti privačios nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio žemės sklypą, suformuojant atskirą sklypą gyvenamajam namui ar jų priklausiniams eksploatuoti. Seni išlikę gyvenamojo namo pamatai yra sudėtinė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalys ir prie jų gali būti formuojamas sklypas tolimesniam turimų senų pamatų naudojimui. Be to, nepagrįstai Komisija ir Tarnyba teigia, kad teisę atstatyti buvusią sodybą turi tik buvę šios sodybos savininkai ar jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, reguliuoja vėliau sukurtus miškų savininkų santykius, kuriais siekiama atstatyti neišlikusią sodybą, kadangi Žemės sklype išlikusių senųjų pamatų buvimo faktas teismo patvirtintas dar 2004 metais. Be to, šiuo pagrindu atsisakymas išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir negalėtų būti priimamas, nes prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatoms. Taip pat tokie sprendimai, kaip ribojantys miško ūkio paskirties žemės sklypo savininkų teisę pertvarkyti žemės sklypą ir paneigiantys Konstitucijoje įtvirtintą visų piliečių lygybės prieš įstatymą principą, negaliotų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–2).
Tarnyba paaiškino, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemėje (XXVI), Gražutės regioninio parko (XXXIV), botaninio draustinio (XLI) teritorijoje. Aplinkybė, kad pareiškėja R. B. nėra buvusio žemės savininko S. Č. turto įstatyminė įpėdinė, nesukėlė teisinių pasekmių buvusios sodybos atstatymui pagal galiojančias Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalies bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Nesutikimą su pareiškėjos skundu grindžia tuo, kad pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-01-05 įsakymu Nr. D1-15, brėžinį, Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MEk). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 (aktuali redakcija nuo 2010-12-29) patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punkto nuostatą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pabrėžė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) centrinio duomenų banko 2014-11-11 išrašą pareiškėjai (duomenys neskelbtini).nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. jų liekanos, neatitinka Statybos techninio reglamentu (STR 1.01.09:2003) „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ nustatytų gyvenamosios paskirties, pagalbinio ūkio paskirties, statinių (pastatų) reikalavimų. Tarnybos vertinimu, pareiškėjos statinių liekanos pagal savo savybes nesusiję su sodybos egzistavimu ir gyvenamosios paskirties teritorijos tvarkymu ir naudojimu. Todėl vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs, o žemės sklypo plotas šalia šių pamatų buvo naudojamas kitaip, negu kaip miškų ūkio paskirties žemės plotas. Nauja statyba Gražutės regioninio parko teritorijoje draudžiama. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Žemės sklype įvykdyta savavališka statyba, todėl negali būti pradėta procedūra ir priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo nustatyto naudojimo būdo patikslinimo ar formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiek tarnybos Zarasų skyriaus, tiek Vyriausiosios Administracinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Gražutės nacionalinio parko direkcija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.(b.l.56-57). Vadovaujantis Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano sprendiniais ir susipažinus su pareiškėjos pateiktais dokumentais nustatyta, kad žemės sklypas, 2,0800 ha ploto, (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- miškų ūkio, yra Gražutės regioninio parko Degučių kraštovaizdžio draustinyje. Kadangi sklypas yra saugomoje teritorijoje, jam yra taikomi Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, Miškų įstatymo, Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimai. Vadovaujantis Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais(Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 01 05 įsakymas Nr.DI-15, Žin.,2011 01 13, Nr.5-169) sklypas patenka žemės ūkio paskirties ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio(konservacinio) ūkininkavimo miškų(Mek) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Žin. 2001m. Nr. 108-3902)( su vėlesniais pakeitimais) 31 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimais, valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalinimo(atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti. Vadovaujantis Miškų įstatymo(žin.1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161)(su vėlesniais pakeitimais) 11straipsnio 1dalies 7 punkto reikalavimais, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtinais atvejais: buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę- nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Todėl vadovaujantis teisės aktų reikalavimais Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus sprendimas yra teisėtas ir teisingas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Gražutės regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikdami atsiliepimą jie nurodė, kad nedalyvaus teismo posėdyje, apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
Pareiškėja R. B. nuosavybės teise valdo 2.0800ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu(b.l.23-28).
Zarasų rajono apylinkės teismas 2004m. liepos 5d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)./ (duomenys neskelbtini) , yra išlikę namo 5x10m. ir ūkio pastato 3x4m. pamatai. Faktas nustatytas tikslu atstatyti namą ir ūkinį pastatą.(b.l.4)
2014m. gegužės 28d. pareiškėja R. B. kreipėsi į Tarnybos Zarasų skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą 2,0800ha žemės sklypui, kurio (duomenys neskelbtini).
Projektavimo tikslas - išskirti namų valdos sklypą miškų ūkio paskirties sklype, vadovaujantis 2004m. liepos 5d. Zarasų apylinkės teismo sprendimu nustatytu juridiniu faktu, kad žemės sklype yra 5x10 ir 3x 4 pamatus.
2014m. birželio 25d. Tarnybos Zarasų skyrius raštu Nr. 42SD-(14.42-104)-1600 atsisakė išduoti leidimą rengti turimo žemės sklypo pertvarkymo projektą, nurodydama, kad pagal nekilnojamo turto registro duomenis, 2,0800ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas ((duomenys neskelbtini) yra Gražutės regioninio parko teritorijoje.
Sutinkamai su Saugomų teritorijų įstatymo 31str. 8d. saugomosiose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus(vertybes).
Šio įstatymo 31straipsnio 9d. nuostatos draudžia valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis.
Šalies argumentai
2014m. liepos 22d. R. B. su skundu kreipėsi į Tarnybą, nurodydama iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir prašyme Tarnybos Zarasų skyriui, prašė panaikinti Tarnybos Zarasų skyriaus 2014m. birželio 25d. raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Tarnybos Zarasų skyriaus darbuotojus priimti sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbų prie esamų gyvenamojo namo ir ūkinių pastato pamatų, esančių 2,0800ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini).
2014m. rugpjūčio 22d. Tarnyba raštu Nr. 1SS-(8.5)-2183 atmetė pareiškėjos R. B. skundą, nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Tarnyba savo sprendimą argumentavo Miškų įstatymo 4straipsnio 3d. , Saugomų teritorijų įstatymo 31str. 9d. 2p., taip pat Miškų įstatymo 11str.1d.7p. nuostatomis, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, tačiau teisę atstatyti neišlikusią sodybą turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Šalies argumentai
2014m. rugsėjo 24 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus dėl nesutikimo su Tarnybos Zarasų skyriaus ir Tarnybos sprendimu. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę gyvenamojo namo 5m x10 m ir ūkio pastato 3m x 4m pamatai. Pasak pareiškėjos Saugomų teritorijų įstatymo 31str.8d.2p. nuostatos leidžia atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas kartu su priklausiniais. Šio įstatymo 31str.9d. 3p. Leidžia dalyti privačios nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio žemės sklypą, suformuojant atskirą sklypą gyvenamajam namui ar jų priklausiniams eksploatuoti. Pareiškėjos nuomone, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, esantys privačios nuosavybės teise priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype yra gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sudėtinės dalys, todėl iš esmės įstatymo nuostatos nedraudžia prie šių objektų formuoti atskirą žemės sklypą tolimesniam turimų statinių naudojimui. Pareiškėja savo skunde komisijai taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4str. 3d. 4p. ir 11str.1d.7p. numatytos nuostatos, kad teisę atstatyti buvusią sodybą turi tik šios sodybos savininkai, ar jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, kai siekiama atstatyti neišlikusią sodybą o žemės sklype, kuriame esančių statinių pamatų buvimo juridinis faktas nustatytas dar 2004metais, neturėtų būti taikomos. Toks sprendimas riboja pareiškėjos kaip miško ūkio paskirties žemės savininkės teisę pertvarkyti žemės sklypą ir neigiantis Konstitucijoje įtvirtintą visų piliečių lygybės principą prieš įstatymą.
2014m. spalio 8d. sprendimu Nr.3R-352(AG-339/05-2014) pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Zarasų skyriaus 2014m. birželio 26d. atsisakymo organizuoti projekto rengimą- 2014m. rugpjūčio 22d. spendimas Nr. 1SS-(8.5)-2183 pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Komisija sprendime pasisakė, kad teisės aktai numato galimybę atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį buvusiai sodybai atstatyti, tačiau tai sieja su tam tikromis aplinkybėmis(Miškų įstatymo 11str.1d.7p.). Kadangi žemės sklypas yra nacionalinio parko teritorijoje, taikytinas ir Lietuvos Respublikos saugotinų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimais, valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalinimo(atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai: pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl to ar pagrįstai atsisakyta organizuoti miško ūkio paskirties žemės sklypo projekto rengimą.
Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad žemės sklypas dėl kurio projekto rengimo kilo ginčas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai R. B.. pagal pirkimo- pardavimo sutartį(b.l. 23-28). Įsiteisėjusiu 2004 liepos 5d. Zarasų apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sklype yra išlikę namo ir ūkinio pastato pamatai(b.l.4), taip pat byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo 2010 10 29 protokolas su priedais, kuriame nurodyta, kad minėtame sklype yra pamatų iš akmenų fragmentai(b.l.41-50). Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčas nekyla.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame norima rengti žemės sklypo kadastro formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgiant į jo buvimo vietą, turi dvejopo pobūdžio teisinį statusą. Visų pirma šis sklypas priskirtinas miško ūkio paskirties žemei, o antra patenka į Gražutės nacionalinio parko teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus vedėja V. K. raštu Nr. 42SD-(14.42.104)-1600 atsisakė išduoti leidimą rengti turimo žemės sklypo pertvarkymo projektą, motyvuodama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31str. 8 dalies nuostatas draudžiama keisti pagrindinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, o pagal šio įstatymo 31 straipsnio 9 dalies 2punkto nuostatas draudžiama privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalyti dalimis, jeigu po padalijimo(atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai.
Miškų įstatymo 11straipsnio 1dalies 7punkte įtvirtinta nuostata, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečiosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.
Pirmuoju žemės sklypo teisinio statuso atveju statybos miško paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.
Antruoju atveju statybos ir projektavimo draustiniuose santykius reguliuoja inter alia Saugomų teritorijų įstatymas.
Apibendrinus Tarnybos Zarasų skyriaus ir Tarnybos sprendimuose bei Administracinių ginčų komisijos sprendime išdėstytus motyvus, teismas sutinka su atsisakymo organizuoti miško ūkio paskirties žemės sklypo projekto rengimą ginčo sklype argumentais ir teisiniu vertinimu.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31straipsnio 9 dalies 2p. nuostata ginčo sklypas, turintis 2.0800 ha ploto negali būti dalijamas, kadangi jis yra per mažas.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 1dalies 7 punktas pareiškėjai netaikomas, kadangi ji žemės sklypą, kuriame yra išlikę buvusios sodybos pamatai, įgijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir nepateikė duomenų, jog yra susijusi giminystės ryšiais su buvusiu sklypo savininku. 2004m. liepos 5d. Zarasų apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas savaime nereiškia, kad pareiškėja turi teisę atstatyti sunykusios sodybos pastatus, nes minėtos teisės normos nuostatos tokią teisę suteikia tik buvusiems sodybos savininkams ir jų pirmos, antros, trečios eilės įpėdiniams, kurie paveldi pagal įstatymą.
Taip pat pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. 43/11592 žymą p.10.1 yra žyma apie 2012 02 22 priimtą sprendimą byloje Nr. 2-20-731/2012 dėl pareiškėjos 2,08 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) įvykdytą savavališką statybą. Todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31straipsnio 8dalies 2 punkto nuostatos, kai leidžiama atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais ginčo atveju negali būti taikomos.(b.l.23 - 28).Pažymėtina ir ta , kad ginčą dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo šiame sklype nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, kurie konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas.(Vilniaus apygardos administracinė byla Nr. 1-1298-331/2009 ; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-556-714-10). Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 lapkričio 30d. nutartimi paliko galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22d. spendimą, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. A6-339/05/2014; b.l.32-42).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-206/2008 yra nurodęs, jog egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti įveiktas kitu to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tuos pačius tam tikrus veiksmus , jei statyba miškų ūkio paskirties žemėje būtų leidžiama pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą. Būtent ką tik paminėti teisės aktai, kaip aukštesnės galios teisės aktai, yra pagrindiniai, kuriais apibrėžiama statyba miškų ūkio paskirties žemėje ir pareiškėja nepatenka į asmenų ratą, kurie galėtų atstatyti seną sodybą.
Dėl statybos teisės miškų ūkio paskirties žemėje papildomai pastebėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog įstatyme nustatyti ribojimai, - ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo naikinti 2014 spalio 8d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-392(AG-339/05-2014), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo sklype.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.