Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-486/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-22
Bylos Nr.
1-617-486/2013
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00222-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
A. T.
Civilinis ieškovas
A. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-486/2013Proceso Nr. 1-15-1-00222-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.12.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10; 2.1.3.2; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2.1.6; 2.3.6.4.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Čepulytei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,kaltinamajam A. T., jo gynėjai advokatui Boleslovui Ališauskui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. (A.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-04-14, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 14 kartų:

1) 2001-03-13 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232¹ str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (BK galiojo iki 2003-05-01);

2) 2002-02-07 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., kuris pakeistas 2002-04-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi – laisvės atėmimu 3 mėn. Vadovaujantis BK 43 str., ši bausmė iš dalies subendrinta su 2001-03-13 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 8 mėn. (BK galiojo iki 2003-05-01);

3) 2002-04-15 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d., 35 str. – laisvės atėmimu 1 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2002-04-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002-12-11 Pravieniškių BR PDK amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/6. Iš įkalinimo vietos paleistas 2002-12-24 lygtinai prieš 5 mėn. (BK galiojo iki 2003-05-01);

4) 2003-10-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 45 parų areštu. Iš įkalinimo vietos paleistas 2003-12-24, atlikus bausmę;

5) 2005-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 63 str. – 50 parų areštu. Iš įkalinimo vietos paleistas 2005-05-13, atlikus bausmę;

6) 2005-12-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

7) 2006-02-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2006-04-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi prie 2005-12-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2006-02-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams;

8) 2006-09-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-02-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš įkalinimo vietos paleistas 2007-11-05, atlikus bausmę;

9) 2009-02-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – 30 parų areštu. Iš įkalinimo vietos paleistas 2009-05-11, atlikus bausmę;

10) 2009-05-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – laisvės apribojimo 9 mėnesiams;

11) 2010-04-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

12) 2010-05-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2010-04-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2011-05-23, atlikus bausmę;

13) 2011-08-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – 40 parų arešto;

14) 2011-09-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1,4,9 d.d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dayje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į automobilį ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis nuo 2009-03-28, 22.00 val., iki 2009-03-29, 07.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A., stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priekinių keleivio durelių stiklą, įsibrovė į šį automobilį bei pagrobė magnetolą „Kenwood“ – 400 Lt vertės ir radijo stotį – 500 Lt vertės, tuo padarydamas A. A. 900 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat jis nuo 2009-03-28, 22.00 val., iki 2009-03-29, 07.00 val., įsibrovimo metu į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A., stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė priekinį keleivio durelių stiklą – 200 Lt vertės, tuo padarydamas A. A. 200 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad praėjo daug laiko ir jis neatsimena visų nusikalstamų veikų aplinkybių. Jis atsimena, kad vakare eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, pamatė taksi automobilį VW Passat. Išdaužęs su automobilio degimo žvake priekinį keleivio durelių stiklą jis įsibrovė į automobilio vidų bei paėmė iš ten magnetolą „Kenwood“ ir radijo stotį, kuriuos pardavė kitam taksi vairuotojui Vilniaus geležinkelio stotyje. Kaltinamasis pažymėjo, kad be magnetolos ir radijo stoties, jis daugiau nieko nepaėmė iš automobilio, taksi plafono nedaužė ir raktų neėmė. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, Sutinka atlyginti nukentėjusiajai 1100 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos neatsimena, vyras paliko jam priklausantį taksi automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vakare ji su vyru nuėjo pažiūrėti automobilio ir rado jį apvogtą. Iš automobilio buvo pavogta apie 80 Lt monetomis, buvo sugadintas automobilio radiatorius, išrauti laidai ties magnetolos „Kenwood“ vieta, priekinių sėdynių užvalkalai sugadinti, sugadinta antena, palaikanti ryšį su taksi dispečere, pavogti dar vieni raktai nuo automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji sakė, kad iš automobilio buvo pavogta tik radijo stotis ir magnetola, nes tuo metu nežinojo, kokie tiksliai daiktai buvo dingę. Po to vyras jai tiksliai pasakė, kas dingo ir ji visą tai surašė patikslintame ieškinio pareiškime, kurį teismui pateikė 2012-11-23. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio dydį, ji pateikti negali, nes išmetė visus čekius. Nukentėjusioji taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau netikslino ieškinio Teisiamajame posėdyje ji prašė priteisti iš kaltinamojo 4000 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina A. T. pateikto kaltinimo pagrįstumą.

1) 2009-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio keleivio priekinių durelių stiklas yra išdaužytas, salone nėra automagnetolos, daiktai išmėtyti, matosi nupjauti laidai, žemiau automobilinės magnetolos dėtuvės guli polietileninės pirštinės, ant kurių matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atlikus apžiūrą paimtos stiklo šukės iš automobilio salono ir pirštinės dalis su raudonos spalvos dėme (b.l. 7-13);

2) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro duomenimis, vyro kraujo, rasto ant pirštinės dalies, paimtos 2009-03-29 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, genotipas DNR registre sutapo su A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu (b.l. 25);

3) 2012-08-13 specialisto išvadoje Nr. 140-(3137)-IS1-4861 nurodyta, kad ant pirštinės dalies, paimtos 2009-03-29 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienos pusės, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. T. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000002% (b.l. 30-31);

4) parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. nurodė vietą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis apvogė taksi automobilį (b.l. 43-45).

Ištyrus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis prisipažino apvogęs taksi automobilį, stovėjusį prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta specialisto išvada, kurioje teigiama, kad iš apvogto automobilio paimtos įvykio vietos apžiūros metu polietileninės pirštinės, ant kurios buvo į kraują panaši dėmė, rastas kraujas sutampa su A. T. kraujo genotipu.

Tokiu būdu, kaltinamojo A. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, išdaužęs automobilio priekinių durelių stiklą, pavogė jame buvusias automagnetolą bei radijo stotį. Vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio yra laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (2005-06-23 LAT senato nutarimo Nr. 52, 15 punktas). Kadangi vagystės metu kaltinamasis išdaužė automobilio stiklą, kainuojantį 200 Lt, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, kadangi sudaužyto stiklo vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1a punkte nustatytas dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už baudžiamuosius nusižengimus (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). A. T. kaltinamas 2009-03-29 padaręs BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu praėjo daugiau nei dveji metai po baudžiamojo nusižengimo padarymo, A. T. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažindintina tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. T. gydėsi psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines medžiagas (b. l. 106), skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 110).

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala neatlyginta. A. T. anksčiau buvo teistas 14 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus ir tai leidžia teismui daryti išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – stiklo šukės ir vokas su A. T. DNR (biologiniu) lyginamuoju pavyzdžiu, saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugykloje pagal 2012-09-18 kvitą Nr. 041799 – naikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 str. 1 d. 4 p.; b.l. 32-33).

Kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį visiškai teismas priima tik tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 400 Lt už pagrobtą magnetolą „Kenwood“, 500 Lt už pagrobtą radijo stotį ir 200 Lt už sudaužytą automobilio stiklą, iš viso -1100 Lt (b.l. 16). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patikslino ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 4000 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos. Turtinės žalos dydį, be jau paminėtų pagrobtų daiktų ir išdaužyto stiklo, papildomai sudaro pavogti 80 Lt monetomis, raktai nuo kitos transporto priemonės, sudaužytas plafonas, išrauti laidai nuo magnetofono, sulaužyti šilumos ir šalčio reguliatoriai, sugadinti priekinių sėdynių užvalkalai (b.l. 135). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių padidėjusios turtinės žalos dydį, nurodydama, jog čekių neišsaugojo, todėl jų pateikti negalinti. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino išdaužęs automobilio priekinių durelių stiklą bei pagrobęs iš jo tik radijo stotį bei magnetolą „Kenwood“, jokių kitų nukentėjusiosios nurodytų daiktų negrobęs ir nieko nelaužęs.

Iš karto po vagystės 2009-03-29 atlikus įvykio vietos apžiūrą, dalyvaujant nukentėjusiajai, buvo nustatyta, kad yra išdaužtas automobilio priekinių keleivio durelių stiklas, salone nėra magnetolos ir radijo stoties. Nuketėjusioji pasirašė įvykio vietos apžiūros protokole ir jokių pastabų dėl jo išsamumo nepareiškė. Iš byloje esančios automobilio sitaucinės nuotraukos matyti (b.l. 10), kad automobilis VW Passat yra su taksi skiriamaisiais ženklais, priklijuotais ant automobilio šonų, jokio taksi plafono ant jo nėra. Šalia automobilio sudaužytų plafono šukių taip pat nesimato. Automobilio salono situacinė nuotrauka taip pat nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad priekinių sėdynių užvalkalai yra sugadinti. Ant priekinės keleivio sėdynės mėtosi išdaužto lango šukės, tačiau nuotraukoje nesimato, jog užvalkalai dėl to būtų sugadinti. Įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuoti ir kiti nukentėjusiosios nurodyti sugadinimai, išskyrus ištrauktą magnetolą (b.l. 7-13).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo A. T. prisipažinimą pagrobus tik kaltinamjame akte nurodytus daiktus ir nukentėjusiajai nepateikus jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytos turtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas tenkina A. A. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies, priteisdamas jai pirminiame ieškinyje nurodytą 1100 Lt sumą, kurią pripažįsta kaltinamasis.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, teko važinėti bei ieškoti detalių, tam tikrą laiką nukentėjusiosios vyras negalėjo dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, teismas tenkina iš dalies nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos, priteisdamas jai iš kaltinamojo 400 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartimi subendrinta bausme bei skirti A. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-01-22.

Į atliktos bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendį ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartį.

Kardomosios priemonės A. T. neskirti, kadangi jis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Daiktinius įrodymus – stiklo šukes ir voką su A. T. DNR (biologiniu) lyginamuoju pavyzdžiu, saugomus Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų saugykloje pagal 2012-09-18 kvitą Nr. 041799 – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. T. (A. T.) nukentėjusiosios A. A. naudai 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) turtinei žalai ir 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski