- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- eI2-5310-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02023-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 23S14865 (toliau – ir Sprendimas) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėjui 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsulatas) sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atsaukimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. R.“, Nr. 9 buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas dėl vizos išdavimo). Sprendimas dėl vizos išdavimo buvo apskųstas ir skundas priimtas 2023 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-4056-1064/2023, todėl akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusiam Sprendimui dėl vizos išdavimo atsakovas neturėjo teisės taikyti UTPĮ 133 str. 1 d. Sprendimas priimtas iš esmės nesulaukus atsisakymo išduoti vizą sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl skundžiamas Sprendimas šiuo skundu apskritai negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovas neturėjo materialinio pagrindo Sprendimui priimti. Atsakovas visiškai nevertino Vertinimo tvarkos 8 p. nurodytų kriterijų, nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 8 p. nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat atsakovas neįvertino, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Ginčijamame Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.
2.2. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas Konsulatui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Konsulatas 2023 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 9 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 str. pagrindais, jog: užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.), nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (19 str. 1 d. 13 p.). Konsulatas 2023 m. sausio 27 d., remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (70.5.51.6)SK70-51 įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad šio užsieniečio (patikrinus šio užsieniečio duomenis informacinėse sistemose) ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta (užsienietis vedęs, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos ar vienos iš Europos Sąjungos šalių pilietė, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų neturėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nebuvo įdarbintas ir nevykdė jokios savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje. Vien tai, kad užsienietis ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad užsienietis turi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika), todėl pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas. Atsižvelgiant į tai, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
3.1. Migracijos departamentas vadovaudamasis Taisyklėse nustatyta tvarka pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimą dėl priimto sprendimo bei jame pateikė Taisyklėse nurodytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktais, tinkamai informavo pareiškėją apie ginčijamo Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas 2023 m. sausio 27 d. gavo Konsulato prašymą Nr. (70.5.51.6)SK70-51 įtraukti pareiškėją į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą dėl to, kad jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, Migracijos departamentas turėjo Įstatymo jam suteikiamą teisę priimti ginčijamą sprendimą ir veikė savo kompetencijos ribose. Pažymime, kad pareiškėjas pranešimu apie ginčijamo Sprendimo priėmimą buvo informuotas, kad gali Departamentui pateikti aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo būti įvertintos priimant ginčijamą sprendimą, tačiau Departamentui nepateikė jokios informacijos apie tai, kad yra apskundęs Konsulato sprendimą neišduoti vizos. Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas taip pat teismui nepateikė prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta administracinė byla dėl apskųsto Konsulato 2023 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 9. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas įvertino Konsulato sprendimą bei atliko savarankišką pareiškėjo vertinimą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino visas šiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atsisakymo išduoti vizą pagrindą – pareiškėjas nepagrindė savo kelionės į Lietuvos Respubliką buvimo tikslo ir sąlygų, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo, rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nepateikta įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, Konsulato siūlymą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (užsienietis vedęs, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos ar vienos iš Europos Sąjungos šalių pilietė, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų neturėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nebuvo įdarbintas ir nevykdė jokios savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje). Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo papildomai įvertino pareiškėjo kelionių į trečiąsias valstybes įstoriją, tai, kad jis priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką, atsižvelgė į bendras iš Vidurio Azijos valstybių (pavyzdžiui: (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) Respublikos ir kt.) užsieniečių pateiktų prašymų išduoti vizas tendencijas (kad nustatoma daug atvejų, kai pateikiama nepatikima, melaginga informacija, pateikiami galimai padirbti ar suklastoti patvirtinamieji dokumentai).
3.2. Konsulatas sprendime neišduoti vizos konstatavo, kad šeši (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, įskaitant užsienietį, kurie konsulatui prašymus išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą pateikė tuo pačiu metu, pateikė iš esmės identiškus dokumentų paketus (visi pateikė tos pačios mokymo įstaigos išduotą dokumentą apie trumpalaikių kursų (penki iš šešių – elektriko; vienas – suvirintojo dujomis ir elektra) baigimą, penkių iš jų dokumentas apie turimą kvalifikaciją išduotas tą pačią dieną, visi pateikė to paties ankstesnio darbdavio pažymas apie darbą (įdarbinti panašiu metu) jo bendrovėje, visi pateikė to paties banko panašaus laikotarpio banko operacijų pažymas, kuriose nurodomi pasikartojantys lėšų šaltiniai (fiziniai asmenys, dažnai tie patys šeši (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai vieni kitiems), panašūs lėšų likučiai, atitinkamų dokumentų vertimai atlikti tų pačių vertimo biurų, dėl daugumos iš jų kilo įtarimų, jog jie yra pažeidę trečios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį Rusijos Federacijoje, ir visų šešių užsieniečių pateikti dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną. Nepaisant visų užsieniečių amžių, darbo stažo, pateiktose darbo knygelėse nėra kitų įrašų, išskyrus darbą ankstesnio darbdavio bendrovėje. Dėl nurodytų aplinkybių įtariama organizuota neteisėtos migracijos veikla (schema). Todėl kyla abejonių dėl užsieniečio pareiškimų ir jo paties patikimumo ir sąžiningumo bei darytina išvada, kad bandoma formaliai atitikti atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas. Konsulatas priimtame sprendime taip pat nurodė ir tai, kad užsienietis, siekdamas pagrįsti kad turi pakankamai lėšų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, pateikė Rusijos Federacijos banko pažymą (-as). Iš banko pažymoje (-ose) pateiktų duomenų matyti, kad sąskaita atidaryta 3 neseniai. Visos lėšos įnešamos į sąskaitą iš neaiškių šaltinių (dažnai tie patys šeši (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, nurodyti aukščiau, perveda lėšas vienas kitam) arba grynaisiais, taigi kyla abejonių dėl užsieniečio turimų pajamų stabilumo ir lėšų kilmės – neįmanoma patikrinti ir įsitikinti užsieniečio turimų piniginių lėšų kilmę. Konsulatas pažymi, kad laikotarpio, už kurį pateikiama banko pažyma–išrašas, pabaigoje sąskaitos likutis buvo 10 585,27 (apie 117,33 €), didžiausias sąskaitos dienos likutis per visą laikotarpį, už kurį pateikiama banko pažyma–išrašas, buvo 24 774,25 (apie 274,59 €), vidutinis dienos likutis per visą laikotarpį, už kurį pateikiama banko pažyma–išrašas, – 10 351,21 (apie 114,73 €) ir tik pažymos–išrašo išdavimo dieną sąskaitos likutis buvo 102 557,27 (apie 1 136,73 €). Aprašo 76.5 papunktyje nustatyta, jog pakankamas grįžimo lėšų dydis yra viena minimalioji mėnesinė alga – 840 €. Todėl darytina išvada, kad bandoma tik formaliai atitikti atvykimo sąlygas. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos taikomas Rusijos Federacijai ribojančias priemones, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje, pareiškėjas Lietuvoje ir kitose Šengeno erdvės valstybėse negalės pasinaudoti turima banko kortele („МИР“). Todėl darytina išvada, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų ir nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) gauna reguliarių pajamų grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Konsulatas nagrinėdamas prašymą ir užsieniečio dokumentus nustatė ir priimtame sprendime nurodė, kad vadovaujantis Rusijos Federacijos 2002 m. liepos 25 d. federalinio įstatymo Nr. 115-ФЗ „Dėl užsienio piliečių teisinės padėties Rusijos Federacijoje“ 5 straipsnio antros pastraipos nuostatomis, užsienio piliečio, atvykusio į Rusijos Federaciją, atveju, kai nereikalaujama gauti vizą (taikant bevizį režimą), laikino buvimo Rusijos Federacijoje laikotarpis negali viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Užsienietis Rusijos Federacijos teritorijoje (iš esmės) be pertraukos buvo, pavyzdžiui: nuo 2017-04-27 iki 2017 – 09-24 (151 dieną); nuo 2018 -05-01 iki 2018-10-11 (164 dienas); nuo 2019-04-09 iki 2019-09-22 (167 dienas). Užsienietis nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, o nagrinėjimo metu konsulatas nenustatė, kad jam taikomos minimo įstatymo numatytos išimtys, kurios pagrindu užsieniečio laikino buvimo Rusijos Federacijoje laikotarpis galėtų viršyti 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Dėl to, daroma išvada, užsienietis pažeidė trečios valstybės (Rusijos Federacijos) teisės aktus, reglamentuojančius užsienio piliečių teisinę padėtį šioje valstybėje.
3.3. Ginčijamame Sprendime taip pat įvertintas ir draudimo atvykti terminas atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, nustatytų aplinkybių visumą bei į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamame Sprendime nustatytas terminas yra proporcingas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, nedaro Sprendimo nemotyvuotu ar formaliu. Pasisakydami dėl pareiškėjo lūkesčių dirbti ir vykti į kitas Šengeno šalis pažymime, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Be to, pareiškėjui kylančios neigiamos pasekmės negali nusverti visuomenės ir valstybės intereso, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę atvykti į Lietuvos Respubliką tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis, nekelia nelegalios migracijos grėsmės, nepiktnaudžiauja imigracijos taisyklėmis. Pasisakydami dėl pareiškėjo argumentų, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje pažymime, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kurios suponuoja, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, ateityje gali neteisėtais būdais siekti atvykti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuojama, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai. Pažymime, kad ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, nelegalios migracijos grėsmę.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei pareiškėjas įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad Departamentas 2023 m. sausio 27 d. gavo Konsulato raštą Nr. (70.5.1.6)SK70-51 ,,Dėl užsieniečių įtraukimo į nacionalinį sąrašą“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog Konsulatas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą užsieniečiams tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas.
6.1. Migracijos departamentas tuo pagrindu, jog buvo priimtas sprendimas atisakyti išduoti vizą, Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
7. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Įstatymas, Aprašas, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau - Vizų kodeksas).
7.1. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
7.2. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7.3. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7.4. Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo be kita ko pateikia prašymo formą pagal 11 straipsnį (a punktas); pateikia kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį (b punktas); pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (f punktas). Vizų kodekso 14 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, nurodantys kelionės tikslą; dokumentai, nurodantys apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymas; dokumentai, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodantys, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, padedanti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7.5. Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, be kita ko, gali būti dokumentai,: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).
7.6. Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis).
7.7. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnį pagrindas atsisakyti išduoti vizą be kita ko yra: jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis). Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).
7.8. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).
7.9. Aprašo 70.6 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (Aprašo 73¹ punktas).
7.10. Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).
7.11. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.
7.12. Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 9.1 punktą, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
7.13. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai.
8. Pareiškėjas skunde teigia, kad Konsulato Sprendimas dėl vizos išdavimo yra apskųstas teismui, todėl Departamentas neturėjo pagrindo priimti ginčijamo Sprendimo.
8.1. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4056-1064/2023 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl Konsulato Sprendimo dėl vizos išdavimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2023 m. gegužės 17 d. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas Konsulato Sprendimo dėl vizos išdavimo pagrindu, kuris šiuo metu yra ginčijamas teisme, o sprendimas dėl šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra priimtas. Kaip minėta, taip pat nustatyta, kad Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą tuo pagrindu, jog iš Konsulato gavo Raštą, kuriuo prašoma įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, kadangi buvo priimtas Konsulato Sprendimas dėl vizos išdavimo. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Departamentas neturėjo pagrindo priimti ginčijamo Sprendimo, kadangi Departamentas gavęs Raštą iš Konsulato, turėjo pagrindą vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priimti ginčijamą Sprendimą. Pastebėtina, jog Konsulato Sprendimo dėl vizos išdavimo yra galiojantis, sukeliantis teisines pasekmes, todėl šio minėto sprendimo pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas. Be to, Konsulato Sprendimo dėl vizos išdavimo apskundimas teismui nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Nenustatyta, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus ar neturėjo pagrindo priimti ginčijamo Sprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atsakovas nevertino Kriterijų vertinimo tvarkos 8 p. nurodytų kriterijų, nenagrinėjo šiame punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat atsakovas neįvertino, ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes.
9.1. Kriterijų vertinimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atsižvelgiama į: 8.1. priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta; 8.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 8.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos: 8.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta; 8.3.2. užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką (toliau – neįleidimas), įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – įpareigojimas išvykti), grąžintas į užsienio valstybę (toliau – grąžinimas), išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – išsiuntimas) ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (toliau – neteisėtas išvykimas).
9.2. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą, t. y. dėl pateiktų dokumentų nepatikimumo, galimo jų klastojimo požymio bei dėl nelegalios migracijos grėsmės (Kriterijų vertinimo tvarkos 8.1 papunktis); į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi Sprendime pažymėta, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Kriterijų vertinimo tvarkos 8.2 papunktis); į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, į tai, kad nenustatyti Kriterijų vertinimo tvarkos 8.3.2 papunkčio reikalavimai (Kriterijų vertinimo tvarkos 8.3 papunktis). Minėti duomenys paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas nevertino Kriterijų vertinimo tvarkos 8 punkte nurodytų kriterijų, kadangi jie nagrinėti ir vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Draudimas atvykti 3 metų terminui nustatytas pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 papunkčio nuostatos yra imperatyvios, t. y. nustačius, jog užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuose yra klastojimo požymių, taip pat nustačius, kad asmuo neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, bei priėmus sprendimą atsisakyti išduoti vizą, asmeniui nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, Departamentas nustatęs visas Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 papunkčio aplinkybes, turėjo pagrindą nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Pažymėtina, jog Departamentas Sprendime akcentavo, kad toks draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Be to, Sprendime nustatyta tai, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai nesudarė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas turi ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė dirbti Lietuvoje, kadangi jis tik ketino dirbti minėtoje įmonėje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad Departamentas priimdamas Sprendimą vertino Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, todėl šie pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Vien tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs aukščiau nurodytas buvimo Lietuvoje sąlygas, nereiškia, kad Departamentas neturėjo pagrindo priimti ginčijamo Sprendimo. Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas ne tuo pagrindu, jog pareiškėjas praeityje nebuvo pažeidęs buvimo ar atvykimo sąlygų, tačiau pagal Konsulato priimtą Sprendimą dėl vizos išdavimo, todėl šiuo aspektu pažeidimas nenustatytas.
11. Pareiškėjas skunde teigė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.
11.1. Sprendime nurodyta, kad įvertinus tai, kad uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, bet įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šis užsienietis ir ateityje gali neteisėtais būdais siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą vizą ir siekti vykti į Šengeno erdvę nepagrindžiant numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, tokiu būdu keldamas nelegalios migracijos grėsmę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai.
11.2. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendime nėra pateikta argumentų dėl siekio užkirsti nelegalią migraciją be papildomos pareiškėjo laisvę ribojančios priemonės, tačiau Sprendime paminėta, jog vertintas ne tik Konsulato priimtas Sprendimas dėl vizos išdavimo, tačiau taip pat ir priežastys dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą. Tai reiškia, kad Departamentas neapsiribojo tik Konsulato priimtu Sprendimu dėl vizos išdavimo, tačiau taip pat įvertino aplinkybes dėl kurių buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, t. y. dėl pateiktų galimai suklastotų dokumentų dėl turimos kvalifikacijos ir pan., kurie susiję su darbu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat vertinti bankų operacijų duomenys taip pareiškėjo ir kitų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, kurie vieni kitiems atlikinėjo bankines operacijas, vertinti duomenys apie pareiškėjo buvimą Rusijos Federacijoje (nustatytas viršytas 90 dienų per bet kurį 180 dienų buvimo be vizos laikotarpis), bei vertinti duomenys apie tai, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką ir tai, kad jo kilmės valstybėje pasitaiko atvejai, kai pateikiama melaginga informacija. Minėti duomenys patvirtina tai, kad Departamentas vertino ir Konsulato nustatytas aplinkybes, todėl nustatė pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas neapsiribojo tik Konsulato priimtu Sprendimu dėl vizos išdavimo, tačiau taip pat vertino ir kitas Konsulato nustatytas aplinkybes, susijusias su galima pareiškėjo nelegalios migracijos grėsme.
12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 23S14865 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
13. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neįgyja teisės į išlaidų atlyginimą.
14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.