Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-419-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
e2S-419-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-419-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02678-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.2.5.; 3.4.1.12.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4827-776/2017 kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB ,,Kapitalo valda“ prašė priteisti iš skolininko M. V. 1121,29 Eur skolą, 1495,62 Eur palūkanas, 1821,37 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorius nurodė, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir skolininkas 2016-12-07 sudarė ,,Ūkio banko lizingo“ kortelės su kredito limitu sutartį. Skolininkas išnaudojo beveik visą kredito limitą ir per nustatytą kredito limito terminą nesumokėjo lizingo (kredito) davėjui kredito, palūkanų, delspinigių, kitų privalomųjų įmokų, ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę kreditoriui.

2009-03-04 sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartis tarp UAB ,,Ūkio banko lizingo“ ir naujojo kreditoriaus UAB ,,Kapitalo valda“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB ,,Kapitalo valda“ pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad iš kreditorės pateikto pareiškimo matyti, kad kreditorė iš skolininko prašo priteisti delspinigius už 3480 dienų laikotarpį, o delspinigių norma sudaro 0,02 procentai nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vertino, kad kreditorė iš dalies yra atsakinga už susidariusią didelę netesybų sumą, nes po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2009-03-04 nepagrįstai ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Vertindama, kad, nors kreditorė sutartyje numatytą 0,2 procento netesybų dydį sumažino atsižvelgdama į tai, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, tačiau apskaičiuoti delspinigiai gerokai viršija pagrindinės skolos dydį, sprendė, kad prašoma priteisti delspinigių suma visiškai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, yra aiškiai per didelė ir tai būtų pagrindas delspinigių dydį mažinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į teismų formuojamą praktiką, kad šalių sutartas netesybų dydis gali būti teismo mažinamas taikant sutarčių teisės normas tik nagrinėjant bylą ginčo teisena, bet ne priimant teismo įsakymą, konstatavo, kad kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartį, apeliantė (kreditorė) UAB ,,Kapitalo valda“ prašė teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tokio pobūdžio civilinėse bylose negali spręsti klausimų, kurie nagrinėtini tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės CPK 439 str. nustatyta tvarka.

Delspinigius kreditorė paskaičiavo remdamasi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis, delspinigių dydį savo iniciatyva sumažindama iki 0,02 proc.

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka CPK 435 str. 2 d. nustatytus reikalavimus.

Prašydama išduoti teismo įsakymą, kreditorė neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditorės reikalavimo pagrįstumo.

Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (kreditorės) UAB ,,Kapitalo valda“ atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, atsisakydamas priimti kreditorės UAB ,,Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus.

Taigi, sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė priteisti iš skolininko 1121,29 Eur skolą, 1495,62 Eur palūkanas, 1821,37 Eur delspinigius, skaičiuojamus po 0,2 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir savo reikalavimą grindė 2006-12-07 sudaryta kredito sutartimi.

Pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą, nurodė, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, negali pritarti minėtoms išvadoms ir pažymi, kad reikalavimas priteisti delspinigius ipso (lot. pats savaime) nėra nei absurdiškas, nei aiškiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Be to, pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecija įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama (CPK 435 str. 3 d.) ir toks klausimas galėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Taigi įstatymų leidėjas numatė skolininkui galimybę pateikti teismui prieštaravimus, ir tai garantuoja skolininko teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 – 339 str., teismas

nutaria:

Kreditorės UAB ,,Kapitalo valda“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir kreditorės UAB ,,Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė