Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M., jo atstovui advokatui Jaroslavui Los

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK)126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2016 m. liepos 13 d., apie 20.50 val., Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 77A, vairavo transporto priemonę automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t.y. 2,1 promilės girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad J. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas J. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad į naktinį barą-alkoholio parduotuvę atvažiavo neblaivus vairuotojas. Atvažiavus, pasitiko baro darbuotojos, kurios paaiškino, kad atvažiavo neblaivus vairuotojas, ketino važiuoti, todėl atėmė užvedimo raktelius. Parodė vairuotoją, kuris buvo stipriai neblaivus. Atvažiavęs sūnus net nesutiko jį parvežti namo, paėmė tik automobilį. Vairuotoją patys parvežė.

Liudytojas M. R. parodė, kad pardavėjos nurodė, kad vairuotojas atvažiavo neblaivus, sėdo į automobilį ir važiavo, užvažiavo ant bordiūro. Vairuotojas turėjo raktelius.

Liudytoja V. V. parodė, kad neblaivus vyras nusipirko degtinės butelį ir sėdo į automobilį. Vietoj atbulinės eigos , važiavo į priekį, užvažiavo ant bortelio. Tai pamačiusi ji su savo kolege išbėgo į lauką, kolegė ištraukė užvedimo raktelius. Vairuotojas buvo stipriai neblaivus. Jam buvo pasiūlyta susirasti vairuotoją, iškvietė parduotuvės apsaugą, vėliau policiją.

Liudytoja L. B. parodė, kad dirba barmene-pardavėja. Užėjęs neblaivus vyriškis pradėjo plūstis, nes nenorėjo jam parduoti alkoholio. Pamatė, kaip vyriškis, išėjęs į parduotuvę, sėdo į automobilį, su kuriuo atvažiavo. Užvedęs variklį važiavo tiesiai ant bordiūro. Tuomet ji išbėgo iš parduotuvės, atėmė raktelius ir iškvietė policiją. Visą situaciją akivaizdžiai matė per durų stiklą. Vairuotoją pažįsta kaip nuolatinį pirkėją.

J. M. kaltė bei pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad J. M. 2016-07-13, 21.53 val. nustatytas 2,10 promilės girtumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5; 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), L. B. paaiškinimu (b. l. 8), V. V. paaiškinimu (b. l. 9).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje – vairavo transporto būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. V., L. B. parodymais. Šios liudytojos akivaizdžiai įvertino pavojingą situaciją, jų parodymai detalūs, nekeliantys abejonių. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurioms esant liudytojos siektų apkalbėti asmenį. Liudytojos pripažino, kad parduotuvėje kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio pardavimo, tačiau dėl to jų parodymai netapo abejotinais. Teismas tik kaip gynybinę versiją vertina J. M. argumentus, jog jį atvežė pažįstamas E. V.. Šią versiją teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas E. V.. Liudytojas E. V. parodė, kad J. M. paprašė nuvežti iki parduotuvės. Jį nuvežė, užvedimo raktelius paliko jam. Turėjo parvežti jį atgal, tačiau po kiek laiko pamatė, kad jo mašina nuvažiavo. Todėl grįžo namo. Tačiau versija yra neįtikinama ir nepagrįsta kitų įrodymų visuma. Nei liudytojos V. V., L. B., nei atvykę policijos pareigūnai šio asmens buvimo nepatvirtino. Teismas liudytojo E. V. parodymus vertina kritiškai, nes kaip minėta, jų nepatvirtina jokie kiti, teismo objektyviais ir patikimais pripažinti įrodymai. Taigi, liudytojas E. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 22), 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6770-358/2016 davė melagingus parodymus, t.y. E. V. parodė, kad 2016-07-13 J. M. nevairavo automobilio, o būtent jis atvežė neblaivų J. M. prie parduotuvės, esančios A. Juozapavičiaus pr.77A, Kaune, todėl jo atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ² straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekus nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK: 16059594511.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad jis būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje , 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-6770-358/2016 davė melagingus parodymus, t.y. E. V. parodė, kad 2016-07-13 J. M. nevairavo automobilio, o būtent jis atvežė neblaivų J. M. prie parduotuvės, esančios A. Juozapavičiaus pr.77A, Kaune.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.