Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės (toliau – ir prokurorės, Šiaulių apygardos prokuratūros) ir kaltinamojo M. K. skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-29-332/2015 perduota prokurorui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. liepos 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 26 d., apie 00.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) tvenkinio, Mažeikių mieste, dėl mažareikšmės priežasties – sužinojęs, kad, galimai buvo įžeistos jo pažįstamos merginos, sudavė A. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo suduotų smūgių A. G. įkrito į tvenkinį ir mirė nuo mechaninės asfikcijos vandenyje. Šiais veiksmais jis A. G. tyčia nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas, kaltinamojo M. K. skundas atmetamas.

Pagal BPK 218 straipsnį prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga (BPK 220 straipsnis) perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnyje nustatyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi, vadovaujantis šiuo BPK straipsniu, byla prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.

Kaip jau buvo minėta, kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį M. K. šioje byloje pareikštas dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 26 d., apie 00.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia Kalnėnų kelio, Mažeikių mieste, dėl mažareikšmės priežasties sudavė A. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, dėl ko nuo suduotų smūgių A. G. įkrito į tvenkinį ir mirė nuo mechaninės asfikcijos vandenyje.

Kaltinamasis aktas šioj byloje buvo surašytas 2015 m. liepos 21 d., o Šiaulių apygardos teisme gautas 2015 m. liepos 28 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui, nenustačius jokių kliūčių šios bylos nagrinėjimui teisme (t. 4, b. l. 111,112-125, 130). Taigi, pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš esmės pats pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme nėra kliūčių. Procesinis sprendimas grąžinti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto priimtas tik tuomet, kai pirmosios instancijos teisme buvo baigtas įrodymų tyrimas ir teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinį sprendimą pagal M. K. pareikštą kaltinimą.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir pateiktų skundų argumentais, Šiaulių apygardos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas grąžinti bylą prokurorui, laiko nepagrįsta. Žemesnės instancijos teismo išvada, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes M. K., T. V., L. R. ir D. J. kartu užpuolė ir dalyvavo sumušant A. G., G. S. ir R. R., matė vienas kito smurtinius veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir patys sudavė smūgius rankomis bei kojomis dėl menkavertės priežasties, t. y. merginų užkalbinimo prieš penkias valandas iki įvykio, nepagrįsta. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas prieš T. V., D. J. ir L. R. bei M. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas Šiaulių apygardos teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria tenkintas prokurorės skundas: panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas – nukentėjusiojo atstovo advokato G. D. skundas atmestas; Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje įtariamiesiems M. K., T. V., E. D., M. J., L. R., D. J. ir V. V. nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių, o ikiteisminis tyrimas toliau pratęstas tik dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. vasario 24 d. nutarimas, palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. sausio 8 d. nutarimą, palikti galioti.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-7-68/2009). Pažymėtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamu atveju nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00436-14 yra įsiteisėjęs, todėl ikiteisminis tyrimas galėtų būti atnaujintas tik esant BPK 217 straipsnio 2 dalyje nurodytoms naujai paaiškėjusioms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo nustatytos priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių naujai nustatytų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. sausio 8 d. nutarimą ir kurios galėtų būti laikomos esminėmis. Žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodyta versija, kad M. K., T. V., L. R. ir D. J. tiesiogiai vienu metu dalyvavo sumušant A. G., G. S. ir R. R., matė vienas kito smurtinius veiksmus, šiems veiksmams pritarė ir patys sudavė smūgius rankomis bei kojomis dėl menkavertės priežasties, todėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas galėjo padaryti veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama ir motyvuotai atmesta. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą jokie nauji specialūs tyrimai neatlikti, teisiamųjų posėdžių metu apklausti kaltinime nurodyti liudytojai, kurių parodymų turinys buvo žinomas ir ikiteisminio tyrimo metu, naujų dokumentų, pagrindžiančių išvadą, jog prieš nukentėjusįjį A. G. įvykio metu smurtavo ir kiti asmenys, teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog buvo nustatytos naujos esminės faktinės aplinkybės, dėl kurių reikėtų naikinti įsiteisėjusius prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kurių nėra galimybės ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kuo tai trukdo teismui nagrinėti bylą, žemesnės instancijos teismo nutartyje nenurodyta. Nenustačius minėtų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad M. K. pareikštas kaltinimas yra neaiškus, o surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Teismas sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-29-332/2015 perduota Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. liepos 25 d., yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

Pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. taip pat apskundė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, tačiau jo skunde nurodyti motyvai yra visiškai nesusiję su apskųstos nutarties esme. Jo prašymas bylos nagrinėjimą perimti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštarauja BPK nustatytoms teismingumo ir bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklėms. Kiti skundo teiginiai dėl jo išteisinimo, bylos klastojimo ir jos nagrinėjimo vilkinimo visiškai nesusiję su skundžiamos nutarties esme. Esant nurodytų aplinkybių visumai, M. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-29-332/2015 perduota Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. liepos 25 d., ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Atmesti kaltinamojo M. K. skundą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.