Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1274/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
2A-1274/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00731-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
UAB „Jonavos paslaugos“
Ieškovas
UAB „VSA Vilnius“
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1274/2014Teisminio proceso Nr.2-56-3-00731-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1236-260/2014, pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Jonavos paslaugos“, institucija byloje teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Jonavos paslaugos“ dėl 30926,91 Lt žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog dalyvavo atsakovo skelbtame viešajame pirkime „Požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimas su jų įrengimu Jonavos mieste“. Atsakovas pateiktą ieškovo pasiūlymą pripažino atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę pagal mažiausią kainą ir ieškovo pasiūlymą pripažino laimėtoju, tačiau išnagrinėjęs pirkime dalyvavusio tiekėjo UAB „TIS LT“ pretenziją, 2012 m. liepos 24 d. ja tenkino pretenziją ir panaikino 2012 m. birželio 29 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, ieškovo pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo sąlygose numatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų dėl vykdymo įsipareigojimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Dėl atsakovo priimtų 2012 m. liepos 24 d. sprendimų ieškovas kreipėsi į teismą. Nors Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių įpareigojo atsakovą sustabdyti konkurso procedūras iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo, 2013 m. kovo 18 d. atsakovas ir UAB „TIS LT“ sudarė sutartį dėl požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimo ir įrengimo Jonavos mieste. Ginčą nagrinėjant kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudė atsakovui ir UAB „TIS LT“ atlikti bet kokius 2013 m. kovo 18 d. viešojo pirkimo „Požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimo ir įrengimo Jonavos mieste“ sutarties vykdymo veiksmus. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. birželio 25 d. galutine ir neskundžiama nutartimi tenkino ieškovo reikalavimus, panaikino atsakovo 2012 m. liepos 24 d. sprendimus, kuriais atmestas ieškovo pasiūlymas dėl neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.4. punktui ir panaikintas 2012 m. birželio 29 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir naujos pasiūlymų eilės sudarymo, atsakovui skirta 9575,71 Lt bauda. Buvo nustatyta, jog atsakovo neteisėtai priimti sprendimai sąlygojo tai, jog viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su teisėtu konkurso laimėtoju. Jeigu atsakovas nebūtų priėmęs neteisėtų sprendimų dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo, tai pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškovu, kuris realiai įvykdęs galėjo gauti numatytas lėšas. Pagal pirkimo sąlygas atsakovas planavo įsigyti 23 vnt. 5 kub. m. talpos požeminius arba pusiau požeminius konteinerius su jų įrengimu, kaina be PVM (sąnaudos) 220 914,18 Lt, gauti 251 841,09 Lt pajamas, vienam konteineriui gaunamas pelnas be PMV siekė 1344,65 Lt, todėl žala (negautos pajamos) sudarė 30 926,91 Lt

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, nepagrįstas. Atsakovo atsižvelgiant į sumažėjusį finansavimą buvo įsigyta tik 14 vnt. konteinerių, dėl ko ieškovas nepagrįstai skaičiavo negautą pelną pagal 23 konteinerių pardavimą ir įrengimą. Be to, nebuvo įvertinta tai, jog ieškovo veiksmai įtakojo žalos atsiradimą, kadangi atsakovo pirkimo metu pateikė neteisingus duomenis apie įsiskolinimą VSDFV, neinformavo apie ketinimą teikti kasacinį skundą.

Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytais faktais, žalos dydžio pagrįstumo klausimas yra fakto klausimas, dėl kurio negali pasisakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovo UAB „VSA Vilnius“ naudai iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ 30 926,91 Lt žalos atlyginimą, 5128 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pripažinus, jog atsakovo Viešojo pirkimo komisija neteisėtai perskirstė preliminarią pasiūlymų eilę, konkurso nugalėtoju pripažino UAB „TIS LT“. Minėti sprendimai sąlygojo tai, jog viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su teisėtu konkurso laimėtoju, t.y. ieškovu.

Teismas, spręsdamas dėl žalos, kurią sudarė negautos pajamos, atlyginimo vadovavosi ieškovo apteiktais skaičiavimais, remiantis pateikto pasiūlymo dalyvauti konkurse, numatytų įsigyti 23 vnt. konteinerių savikaina (be PVM) 220 914,18 Lt, ir iš vieno konteinerio gaunamas pelnas – 1 344,65 Lt. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktu žalos paskaičiavimu. Atsakovo argumentus dėl per didelės žalos paskaičiavimo, neįvertinant tai, jog 2013 metai finansavimas buvo sumažintas ir įsigytas tik 14 vnt. požeminių konteinerių įrengimas, teismas pripažino nepagrįstais. Pažymėjo, jog ieškovas negautą pelną skaičiavo pagrįstai, kadangi jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų sprendimų, viešojo pirkimo sutartį ieškovas ir atsakovas būtų sudarę 2012 metais, kol nebuvo sumažintas finansavimas.

Teismas ieškovo kaltės dėl atsiradusios žalos nenustatė, todėl nemažino prašomos atlyginti žalos dydžio. Pažymėjo, jog VPĮ nuostatos nenustato pareigos informuoti apie ketinimą teikti kasacinį skundą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas UAB „Jonavos paslaugos“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi neteisingai vertino ieškovo pateiktus tariamos žalos įrodymus. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų dėl nuostolių dydžio. Nepagrįstai buvo skaičiuojama prašoma priteisti žala nuo viso pirkimo sąlygose nurodyto prekių kiekio – 23 vnt. konteinerių. Negautos pajamos turi būti realiai numatytos gauti, o ne spėjamojo pobūdžio, be to, turi būti įrodytos. Pagal pirkimo sąlygų 2.1 punktą buvo numatyta, jog perkančioji organizacija planuoja pirkti 23 vnt. požeminių arba pusiau požeminių konteinerių su įrengimu, tačiau priklausomai nuo gauto finansavimo konteinerių kiekis gali būti padindintas arba sumažintas. Aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutartis buvo pasirašyta dėl 14 vnt. konteinerių, buvo nepagrįstai atmesta. Žala (negautos pajamos) nustatyta vadovaujantis vien tik ieškovo pateiktais skaičiavimais, kuriuose nurodyta tik tikėtina nuostolių suma, visiškai nevertinant jos pagrįstumo Nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisingai įvertintas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Faktas, jog buvo konstatuoti neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio egzistavimo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, teismas neįvertino aplinkybių, lėmusių perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą. Ieškovo galimai nesąžiningi veiksmai iš dalies lėmė susidariusią situaciją. Pirkimo metu ieškovas pateikė VSDFV 2012 m. birželio 9 d. pažymą Nr. D5-2925, patvirinančią, jog įsiskolinimų (nei pradelstų, nei atidėtų) VSDFV biudžetui nėra. Tačiau vėliau išnagrinėjus viešojo pirkimo dalyvio pretenziją paaiškėjo, kad ieškovas neatskleidė fakto, jog pasiūlymo pateikimo dienai, t.y. 2012 m. birželio 20 d., turėjo 102 702,88 Lt įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Tik po to kai pasiūlymas buvo atmestas, ieškovas nurodytus faktus pripažino ir pateikė duomenis apie įsiskolinimo VSDFV išieškojimo atidėjimą. Tiek teismų praktikoje, tiek viešųjų pirkimų praktikoje nebuvo išaiškinta, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė esant didelės apimties VSDFV įsiskolinimo išieškojimo atidėjimui. Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, patvirtinančios perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą ir sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą pagrįstumą. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą buvo pateikusi išvadą, jog ieškovas galimai neatitiko pirkimo sąlygų 3.1.4 punkto kvalifikacijos reikalavimo dėl įsiskolinimų VSDFV biudžetui nebuvimo. Ieškovo galimai nesąžiningas elgesys prieštarauja teisingo nuostolių atlyginimo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.Buvo pažeistas principas non bis in idem ir neįvertinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties sukeltos teisinės pasekmės. Lietuvos Aukščiausias Teismas nenustatė, jog ieškovui buvo padaryta žala ir patyrė nuostolius, kurie privalo būti atlyginti. Buvo nuspręsta, jog sudaryta viešojo pirkimo sutartis neturi būti naikinta, o skirta piniginė sankcija atsakovui yra tinkama ir pakankama, kad atstatyti šalis iki pažeidimo buvusią padėtį. Atsakovui atsakomybė dėl VPĮ pažeidimų pritaikyta Lietuvos Aukščiausias Teismo išnagrinėjus bylą ir skyrus piniginę baudą pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui neatsiranda teisinio pagrindo pakartotinai taikyti VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatytas teisių gynimo priemones.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog teismas įvertino byloje įrodytas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo (perkančioji organizacija netinkamai vertino ieškovo pasiūlymą, priimdama sprendimą pašalinti iš viešojo pirkimo). Atsakovas, ginčydamas žalos priteisimą, nepaneigė fakto, jog iš esmės būtų laimėjęs ieškovas laimėjo viešąjį konkursą, dėl ko su juo būtų buvusi sudaroma pirkimo sutartis. Perkančiajai organizacijai pažeidus VPĮ nuostatas, vertinant veiksmų neteisėtumą, kitos aplinkybės (perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.) nėra svarbios. Nebuvus atsakovo veiksmų (sprendimų), kurių neteisėtumą pripažino Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi, ieškovas būtų įgijęs teisę vykdyti viešojo pirkimo sutartį ir gavęs 30 926,61 Lt grynojo pelno, t.y. negautų pajamų. Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta su antroje vietoje buvusiu dalyviu UAB „TIS LT“ pagal 2012 m. birželio 29 d. preliminariąją pasiūlymų eilę. Pagal pirkimo sąlygų 15.2.1.1 punktą sutartis turėjo būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo sudarymo dienos. 2012 metais požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimui ir įrengimui Jonavos mieste buvo skirta 200 000 Lt, vėliau finansavimas sumažintas iki 50000 Lt. Teismas teisingai vertino į bylą ieškovo pateiktus įrodymus dėl negautų pajamų, jų faktinio dydžio paskaičiavimo ir pagrįstai nenustatė pagrindo mažinti žalos dydžio. Aplinkybė, jog viešojo prikimo sutartis buvo sudaryta vėliau ir finansavimas buvo sumažintas, dėl ko įsigyta mažiau prekių, nepanaikina atsakovo atsakomybės ir nemažina patirtos žalos dydžio. Be to, ieškovo veiksmai viešojo prikimo metu (pažymos neatspindinčios realių duomenų, ketinimo teikti kasacinį skundą neinformavimas) nenulėmė žalos atsiradimo. Ieškovas nepateikė jokių melagingų ar pirkimo dokumentų neatitinkančių duomenų. VSDFV pažyma išduota ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos kaip numatė pirkimo sąlygų 3.1.4 punktas. VPĮ nenumato pareigos informuoti apie reiškiamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Atsakovas, sudarydamas viešo pirkimo sutartį anksčiau nei pasibaigė kasacinio skundo pateikimo terminas, nesustabdė sutarties vykdymo, prisiėmė galimą neigiamą riziką. Nei VPĮ 93 straipsnis, nei CK 1.138 straipsnis neriboja galimybės ginti pažeistas teises tiek vienu, tiek keliais būdais. Pareiga atlyginti žalą negali būti paneigiama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 straipsniai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Atsakovas vykdė viešąjį pirkimą – supaprastintą atvirą konkursą „Požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimas ir įrengimas Jonavos mieste“, paskelbimo data 2012 m. birželio 4 d., pirkimo Nr. 122679. 2012 m. birželio 29 d. buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė, laimėtoju pripažintas UAB „VSA Vilnius“. 2012 m. liepos 11 d. UAB „TIS LT“ pateikė pretenziją dėl UAB „VSA Vilnius“ neatitikimo minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatyto konkurso sąlygų 3.1.2 ir 3.1.4 punktuose. Perkančioji organizacija išnagrinėjusi pretenziją nustatė, jog UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymo pateikimo dieną, t.y. 2012 m. birželio 20 d., turėjo 102 702,88 Lt įsiskolinimą VSDFV biudžetui, dėl ko neatitiko konkurso sąlygų 3.1.4 punkto reikalavimo. 2012 m. liepos 24 d. sprendimu perkančioji organizacija tenkino pretenziją, atmetė UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymą dėl neatitikimo minimaliems kvalifikaciniems reikalavimams, nustatė naują pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbė UAB „TIS LT“ pasiūlymą.

Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovas buvo įpareigotas sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinys atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

2013 m. kovo 18 d. atsakovas su UAB „TIS LT“ sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimo ir įrengimo Jonavos mieste.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudė atlikti bet kokius 2013 m. kovo 18 d. sudarytos atsakovo ir UAB „TIS LT“ viešojo pirkimo Požeminių arba pusiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimo ir įrengimo Jonavos mieste sutarties vykdymo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo reikalavimus, panaikino atsakovo 2012 m. liepos 24 d. sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties pirkimo sąlygų 3.1.4. punktui ir 2012 m. birželio 29 d. sprendimu sudarytą naują pasiūlymų eilę, taip pat skyrė atsakovui 9 575,71 Lt baudą.

Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 926,91 Lt žalą dėl VPĮ nuostatų pažeidimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų

VPĮ 96 straipsnio nuostatose numatyta, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Reikalaujantis žalos atlyginimo tiekėjas turi įrodyti, kad buvo pažeisti VPĮ įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos deliktinei atsakomybei taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 dalies taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Perkančiosios organizacijos kaltė, kaip būtina sąlyga deliktinei atsakomybei kilti, nėra reikalinga ir civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (griežta civilinė atsakomybė) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi konstatavus, jog atsakovo viešojo pirkimo komisija nepagrįstai pripažino ieškovą neatitinkantį kvalifikacinio reikalavimo, neteisėtai perskirstė preliminariąją pasiūlymų eilę, laimėtoju pripažino kitą tiekėją. Perkančiosios organizacijos sprendimai pažeidė VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti vykdant ginčo pirkimą, iš naujo nenustatinėtini. Kadangi perkančiosios organizacijos kaltė preziumuojama, vertinant reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti tik kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmę, ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Šiuo atveju, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos siejamas su atsakovo neteisėtais veiksmais, sąlygojusiais tai, jog viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su teisėtu konkurso laimėtoju. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo buvimą pagal PVĮ nuostatas, konstatavo, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju, perkančiajai organizacijai tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Nagrinėjamu atveju 2013 m. birželio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados patvirtinta, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, nebūtų pripažinusi tiekėjo (ieškovo) pasiūlymo neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ir nepanaikinusi sprendimų dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo, neabejotinai ieškovo pasiūlymas būtų likęs pripažintas laimėtoju ir būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Nustatytos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti žalos, todėl teismas iš naujo jų nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nepaisant nustatytų aplinkybių, atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja ieškovo veiksmus, t.y. nesąžiningą elgesį, galimai lėmusius žalos atsiradimą. Pirma, teigia, jog ieškovas, kaip viešojo pirkimo konkurso dalyvis, pateikė neteisingus duomenis apie įsiskolinimo VSDFV nebuvimą pasiūlymų pateikimo dienai, todėl vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi turi būti atsisakyta ginti jo teises. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyta, jog ieškovas kartu su 2012 m. birželio 19 d. pasiūlymu dalyvauti viešajame pirkime pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. pažymą apie įsiskolinimo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimą. Pateikta pažyma atspindėjo realią tuo metu atitinkančią padėtį apie įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimo, vykdymą. Pažyma buvo tinkama ir atitiko pirkimo sąlygas. Pagal VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo atitikti teikti duomenis apie įsipareigojimus yra tęstinė, teikėjai pagal įstatymą turi atsinaujinančią prievolę mokėti socialinio draudimo mokestį. Pagal pirkimo sąlygas perkančioji organizacija buvo nustačiusi gana ilgą terminą pažymos apie įsiskolinimo VSDFV nebuvimą išdavimui, t.y. pažyma turėjo būti išduota ne anksčiau nei 60 dienių iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Pirkimo sąlygų 3.1.4 punktas). Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas VSDFV pažymą teikė vadovaudamasis pirkimo sąlygų nuostatomis. Tik nagrinėjant viešojo pirkimo dalyvio pretenziją, paaiškėjo aplinkybės apie ieškovo įsiskolinimus VSDFV ir atsiskaitymų (t.y. mokėjimų atidėjimo) su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu praktika. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas su pasiūlymu teikė melagingus duomenis, t.y. elgėsi nesąžiningai. Antra, jog ieškovas nepranešė apie ketinimą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas VPĮ nuostatos nenumato pareigos informuoti kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą teikti kasacinį skundą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, tokios pareigos taip pat nenumato CPK nuostatos. Tai, jog ieškovas, teikdamas kasacinį skundą dėl priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, įgyvendino CPK 5, 340, 342, 423¹⁰ straipsniuose įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimas teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo subjektinėmis teisėmis, dėl ko teismui būtų pagrindas atsisakyti jas ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), todėl svarstytinas klausimas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pagrįstumo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas prašo priteisti 30 926,91 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju, pagal paskaičiavimus tikėjosi gauti 30 926,91 Lt pelno. Šią sumą jis apskaičiavo atsižvelgiant į pateikto pasiūlymo dalyvauti viešajame pirkime kaina, numatytų įsigyti ir įrengti perkančiosios organizacijos pagal sutartį 23 vnt. konteinerių savikaina (be PVM) 220 914,18 Lt, vienam konteineriui gaunamas pelnas (be PVM) siekia 1344,65 Lt ir įrodinėjo sudaryta negauto pelno pažyma. Pagal pateiktą pažymą matyti, jog prašoma priteisti žala buvo paskaičiuota kaip grynasis pelnas, t.y. iš planuotinų gauti piniginių lėšų (251 841,09 Lt) atėmus sąnaudas (220 914,18 Lt). Toks žalos kaip negautų pajamų skaičiavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teikiamus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Atsakovas nurodė, jog nepaisant to jog pirkimas buvo skelbiamas dėl 23 vnt. konteinerių, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sąlygose buvo aptarta galimybė priklausomai nuo gauto finansavimo perkamų ir įrengiamų konteinerių kiekis gali būti padidintas arba sumažintas (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas), todėl žala turėtų būti skaičiuojama pagal 2013 m. kovo 18 d. atsakovo ir UAB „TIS LT“ viešo pirkimo sutartimi įsigytą kiekį - 14 vnt. konteinerių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2012 metais Jonavos rajono savivaldybė skyrė 200 000 Lt finansavimą konteineriams viešuoju pirkimu įsigyti, 2013 metais nepanaudotos finansavimo lėšos buvo sumažintos iki 150 000 Lt, dėl ko buvo sumažintas įsigyjamų konteinerių kiekis nuo 23 vnt. iki 14 vnt. Nustatyta aplinkybė negali turėti reikšmės vertinant ieškovo žalos pagrįstumą, kadangi kaip jau buvo pažymėta, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, viešo pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškovu dar 2012 metais pagal nesumažintą finansavimą. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas vadovautis CK 6.251 straipsnio nuostatomis ir mažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas žalą (negautą pelną) paskaičiavo pagrįstai, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo skaičiavimo, pateiktų duomenų apie tikėtiną gauti grynąjį pelną.

Dėl principo non bis in idem

Atsakovas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsprendus tarp šalių kilusį ginčą dėl viešųjų pirkimų buvo pritaikyta atsakomybė, todėl pritaikius vieną teisių gynimo priemonę VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sankciją, negali atsirasti teisinis pagrindas taikyti kitas VPĮ 93 straipsnio 1 dalies teisių gynimo priemones. Priešingu atveju, tai prieštarautų VPĮ tikslams, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei pažeistų principą non bis in idem.

Įstatymas įtvirtina teisę asmeniui pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.137, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas, siekdamas apginti pažeistas teises, pasirinko kelis savo teisių gynimo būdus, numatytus VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl VPĮ nuostatų pažeidimo VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir įpareigoti perkančiąją organizaciją atmesti pretenziją (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog pirmiau pasirinktu teisių gynimo būdu ieškovo pažeistos teisės realiai apgintos nebuvo (dėl sudarytos viešo pirkimo sutarties pobūdžio nebuvo galima grąžinti ginčo šalių į prieš pažeidimą buvusią padėtį), šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas siekė žalos atlyginimo iš jo teisę pažeidusio asmens (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įvertinus tai, teisėjų kolegija pripažįstą nepagrįstą atsakovo argumentą, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo ginti pažeistų teisių kitu VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Tai, jog ieškovas, gindamas pažeistas teises ir teisėtus interesus, pasirinko skirtingus civilinių teisių gynimo būdus (CPK 5 straipsnis, CK 1.5, 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnio 2, 6 punktai, VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), negali būti pagrindas pripažinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo ar net non bis in idem principų pažeidimą.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, tinkamai ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, taikė ir aiškino teisės normas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas, 329 straipsnis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, išsprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinis skundas atmestas, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, prašymas atmestinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti 900 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2., 8.11, 11 punktuose įtvirtintus maksimalius dydžius, įvertinusi sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir naujumą, aplinkybę, jog apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad prašoma priteisti 900 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme yra pagrįsta, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523; buveinės adresas Klaipėdos g. 17, Jonava) ieškovo UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960; buveinės adresas Lentvario g. 15, Vilnius) naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasVigintas Višinskis