Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei J. G.

S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) direktore, profesinio išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., (duomenys neskelbtini)direktorė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdave, neužtikrino, kad su darbuotoju M. P. ne vėliau, kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, t. y., 2018 m. lapkričio 22 d. M. P. faktiškai atliko statybininko darbą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp M. P. ir darbdavio – (duomenys neskelbtini) esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – (duomenys neskelbtini) ir darbo funkcijų – statybos darbų atlikimas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (7.16)SI-52924 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo pranešimą pateikimo“ pateikė informaciją, kad apie M. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta VSDFV Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018 m. lapkričio 22 d., 12.20 min. S. B. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad protokolas surašytas įmonės direktorei S. B., nes vykdant patikrinimą objekte rasti du asmenys, iš kurių vienas – M. P. dirbo objekte, neturėdamas darbo sutarties ir nepranešus Sodrai. M. P. nurodė, kad objekte dirba jau dvi dienas, norėdamas išbandyti darbą. Patikrinimas buvo atliktas 2018 m. lapkričio 22 d. ir tą pačią dieną buvo pranešta Sodrai apie M. P. įdarbinimą. Tai įrodo, kad vadovė netinkamai vykdė savo pareigas. Abu asmenys dirbo stogo dengimo darbus. Buvo sumontuoti pastoliai. Asmenys į darbo vietą buvo atvykę vienu automobiliu. Pastoliai buvo suteikti (duomenys neskelbtini). Vienas iš darbuotojų nurodė, kad jiems buvo suteikti šalmai, bet jie nebuvo jų pasiėmę. Patys darbuotojai neneigė, kad dirba tame objekte. Pažeidimai buvo užfiksuoti vietoje apie 12.02 val., o jau po 12.20 val. buvo pranešta Sodrai apie M. P. įdarbinimą. Prašė S. B. patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti sankcijoje numatytą baudą.

Duodama paaiškinimą raštu, S. B. 2018 m. lapkričio 23 d. nurodė, kad dirbančio darbuotojo draugas M. P. prašėsi darbo, nes sunku finansiškai. 2018 m. lapkričio 21 d. jis pateikė prašymą, kad jį įdarbintų. Sodrai pateikė kitą dieną, jog jis yra įdarbinamas nuo 2018 m. lapkričio 23 d. Kad jis dvi dienas prieš darbo dieną, buvo darbo vietoje, ji nežinojo ir ką jis ten veikia, taip pat nežinojo, nes ten kiekvieną dieną nebūna. Jai M. P. pasakė, kad atvažiavo apsižiūrėti kokie darbai, kaip ten viskas vyksta, tiesiog pakalbėti su draugu, kuris dirbo tame objekte. Nurodė, kad nedarytų to, kas yra draudžiama.

Surašant S. B. administracinio nusižengimo protokolą, ji nurodė, kad nežinojo, jog M. P. 2018 m. lapkričio 22 d. buvo jos vadovaujamos bendrovės statybos objekte (duomenys neskelbtini) Apie šį faktą sužinojo, kai paskambino VDI inspektorius. M. P. yra G. B. draugas ir prašėsi darbo. Ką jis tuo metu veikė objekte, nežino.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. nurodė, kad ji yra įmonės direktorė, tačiau nežino, ką tą dieną tame objekte veikė M. P.. Gal padėjo draugui G. B.. Apie tą įvykį sužinojo tik paskambinus iš darbo inspekcijos. Tą įvykį geriau galėtų paaiškinti jos vyras, nes jis įdarbina darbuotojus ir priima sprendimus. M. P. neskambino ir nenurodė, kad bus toje vietoje, gal buvo atvažiavęs apsižiūrėti. M. P. prašėsi priimamas dirbti ir turėjo pradėti dirbti nuo sekančios dienos. Neprašė jo, kad jis važiuotų į statybvietę ir kažką darytų. VDI M. P. rado stovintį prie mašinos, o ne dirbantį. Ji žino, kad direktorius yra atsakingas, bet ji nežinojo, kas vyksta tame objekte. Ji nebūna kiekviename objekte ir nemato, kas ten vyksta ir tuo metu jos nebuvo tame objekte. Jei būtų žinojusi, būtų išvariusi M. P., kol jis neįdarbintas. Objektus prižiūri jos vyras, bet jis tada buvo kitame objekte. M. P. paaiškino, kad jį pasikvietė draugas, kad apsižiūrėtų ar verta dirbti. M. P. tokį paaiškinimą parašė „pasimetęs“. 2018 m. lapkričio 21 d. jo objekte nebuvo, o 22 d. sakė, kad atvažiavo apsižiūrėti. Įmonėje jis padirbo tris dienas. M. P. meluoja, kad lapkričio 21 d. buvo objekte, nes ji buvo pusdienį objekte, o jam neapsimokėjo važiuoti į statybvietę. Gailisi ir ateity teks prašyti darbų vadovų, kad prižiūrėtų objektus, nes nė vienas darbininkas nebus kaltas, tiktai – įmonės direktorė. Nepripažįsta, kad M. P. ten dirbo. Nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nėra nieko nusikalstamo, nes P. nei ant stogo lipo, nei įrankį laikė. O paaiškinimą tokį parašė, nes „pasimetė“, nes jam pirma tokia situacija, kaip ir jiems.

M. P. 2018 m. lapkričio 22 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) stogo dengimo darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 21-22 d. pasibandymui. Dėl šių darbų sutarė su įmone „H“. Darbo įrankiai buvo duoti. Atlygis – minimumas. Darbo rūbai – savi.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, su S. B. santykiai darbiniai. Įmonėje dirbo, tačiau nežino kiek, neilgai, gal apie 3 mėnesius, paskui „išėjo ant biuletenio“. Įmonės pavadinimo neprisimena. Dirbo „prie stogų“. Tą dieną, kai atvažiavo VDI, laukė vadovo R. dėl įsidarbinimo. Jam kolega pasiūlė darbą ir jis iš vakaro atvažiavo apsižiūrėti, kaip dirba, susikrovė įrankius, ir kitą dieną atvažiavo padėti, bet nebuvo pradėjęs dirbti, nes faktiškai pradėjo dirbti tik kitą dieną. Kiek pamena, viskas buvo (duomenys neskelbtini), adreso nepasakys. Pirmą dieną atvažiavo tik vakare, „susipažino su stogu“, tik susirinko įrankius. Kitą dieną atvažiavo ir padėjo išsikrauti bei pastatyti stelažus ir norėjo įsitikinti dėl darbo, atlyginimo. Kitą dieną, lyg 22 d., vakare, susitiko su R., ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti, nuo pietų. Darbą susirado per draugą. Tokio darbo iki tol nebuvo dirbęs. Ką parašė VDI paaiškinime – neprisimena. Teismui pagarsinus paaiškinimą, nurodė, kad jame yra tiesos, nes jam sakė, kad jį įdarbins, o įdarbino nuo 23 d., bet manė, kad įdarbins nuo 22 d. Prašymo priimti į darbą nerašė ir su direktoriumi nesikalbėjo, tik buvo žodinis susitarimas su draugu. Jokio dokumento apie priėmimą į darbą negavo, tik jam pasakė, kad priėmė ir viskas. Dirbo tik (duomenys neskelbtini), vėliau susirgo ir atsisakė dirbti. Kai atvažiavo VDI, nepasakys ką veikė tuo momentu, tačiau tikrai nedirbo, nes buvo ką tik atvažiavę. Atrodo, gal jis net buvo ant stelažo užsilipęs, surinkinėjo, nes buvo anksti ryte. Padėjo draugui stelažą surinkti. Iki pat pietų pralaukė šeimininkų, bet taip ir nesulaukė, taip ir pasibaigė tos dienos darbai. Sutartį su įmone pasirašė, bet nepamena kada. Įdarbintas gal buvo nuo 23 d. Kada 22 d. atvyko į vietą, nepamena. Tą vakarą R. nevažiavo parvežti G., nes jis atvažiavo parvežti. Tą dieną draugą atvežė su ta mintimi, kad pradės dirbti, tačiau nedirbo, tik padėjo draugui surinkti pastolius. Pokalbis dėl darbo įvyko tik po VDI atvykimo ir pasakė, kad nuo 23 d. galės dirbti. Darbo sutartį pasirašė, tikriausiai, su įmonės sekretore, nežino su kuo pasirašė. Nuvažiavo į įmonę Šiauliuose, adreso nežino, ir pasirašė darbo sutartį ir antro darbo sutarties egzemplioriaus jam nereikėjo, neėmė. Sutartį pasirašė savaitės bėgyje. Po VDI apsilankymo namo išvažiavo po pietų, nes buvo „pasimetęs“, nebežinojo ar čia dirbti. Tą dieną nė vienas vadovas nebuvo atvažiavęs. Nežino įmonės pavadinimo, o į paaiškinimą jį įrašė, nes, tikriausiai, pasakė G. Jis R. (duomenys neskelbtini) nebesulaukė ir jį susitiko vakare.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su S. B. jį sieja darbiniai santykiai. Dirbo UAB „H“ apie pusę metų. Dirbo (duomenys neskelbtini), kartą – (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo VDI, dienos nepamena, jis ten skardino ir buvo su M. Nuvažiavo su M. laukti R., paprašė, kad M. padėtų pastatyti stelažus ir atvažiavo VDI. Tą dieną į darbą atvažiavo su M. mašina. Objekte dirbo trečią dieną. Kitom dienom jį į darbą buvo atvežęs R. Dėl M. priėmimo tarėsi jis, nes pasakė, kad jam sunku vienam. R. atvažiavo, kai VDI išvažiavo. Nežino, kada M. priėmė dirbti. Jis viską derindavo su B. Paaiškinime nurodė, kad derino B., nes ji – direktorė, bet viską derindavo su R. Stelažus buvo davęs R., darbui buvo gavę įrankius. Šalmo M. nedavė, nes jis nebuvo dar įdarbintas. Paaiškinimą VDI, tikriausiai, surašė pats. M. tą dieną padėjo pastatyti stelažus. 21 dieną jis paskambino M., kad atvažiuotų jo parvežti, nes R. negalėjo parsivežti.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad S. B. – jo žmona. G. dirbo objekte (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra žmogus, kuris gali jam padėti apskardinti stogą. Sutarė, kad kitą dieną atvažiuos pasižiūrėti ar tinka sąlygos, užmokestis. Kad M. buvo atvažiavęs dieną prieš tai, jis nežinojo. Sutarė, kad susitiks kitą dieną, kai atvažiavo VDI. Paskambino G. ir pasakė, kad buvo atvažiavęs P. jo paimti su įrankiais. Kitą dieną atvažiavęs P. jo laukė. Jis ryte paskambino buhalterei ir pasakė, kad reikės įdarbinti žmogų. G. jam paskambino po pietų ir pasakė, kad buvo atvažiavus VDI. P. turėjo pradėti dirbti tik nuo kitos dienos, nes įdarbinant galima pradėti dirbti tik nuo kitos dienos. M. P. atvežė į darbą G. ir laukė, kol jis atvažiuos. Buhalterei apie priėmimą buvo pranešta iš ryto, kad bus toks ir toks žmogus įdarbintas, o kada ji pranešė, jis nežino. Su P. susitiko po VDI atvažiavimo į objektą, prieš tai susitikę nebuvo. Tą dieną, kai atvažiavo VDI, buvo iš ryto pranešta buhalterei apie įdarbinimą. Tą dieną jis atvežė ir darbo sutartį į objektą. Jis atvežė darbo sutartį, o žmona buvo pasirašiusi. Nepamena, kur pasirašė darbo sutartį ar ten, ar Šiauliuose. (duomenys neskelbtini) susitiko su M. P.. Apie darbuotojų priėmimą sprendžia jis ir viską prižiūri. Įmonės buhalteriją tvarko įmonė (duomenys neskelbtini),ten dirba 11 buhalterių. Jis šia veikla užsiima 15 metų, žino tvarką, bet dėl apimčių ne viską suspėja. G. surado žmogų, kuris jam padėtų. Šiuo atveju P. buvo, kur neturėjo būti, bet nedirbo, o padėjo tik stelažus sustatyti. G. B. ir susirado žmogų, kuris jam galėtų padėti, paduoti, pernešti stelažus, padėti juos sustatyti. Nenufilmuota, kad jie dirbo nuo 8 val. ryto. Atvažiavo ir laukė jo, kad sutartų dėl užmokesčio. Kad buvo VDI jam pranešė G. B., kai jau buvo viskas surašyta. O žmona nieko nežino, kas ten buvo. Įmonė neturi ofiso. Su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, nes visada žmonės buvo įdarbinti. Nežinojo, kad atvažiuos darbo inspekcija ir žmogus bus tenai.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. vykdė nelegalaus darbo kontrolę – prevenciją. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad vykdomi darbai ir sustojo aiškintis kokiu pagrindu. Buvo rasti (duomenys neskelbtini)darbuotojai. Patikrinus Sodros duomenų bazę, rastas vienas įdarbintas, kitas – ne. Buvo paimti paaiškinimai ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vienas iš darbuotojų buvo ant paaukštinimo, kitas ant žemės atliko kažkokius pagalbinius darbus, kėlė įrankius ar medžiagas kitam darbuotojui. Paaiškino, kad dirba antrą dieną šioje įmonėje. Darbuotojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (7.16)SI-52924 „Dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo pranešimą pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)įgaliotas asmuo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2018 m. lapkričio 22 d., 12.20 val., pateikė elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią – 2018 m. lapkričio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. savo kaltės nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad M. P., (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 22 d. nedirbo, tik buvo atvažiavęs pas ten dirbantį draugą G. B., o (duomenys neskelbtini)turėjo pradėti dirbti tik nuo 2018 m. lapkričio 23 d.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

M. P., duodamas pirminį paaiškinimą raštu, nurodė, kad stogo dengimo darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 21, 22 d. pasibandymui, kad dėl šitų darbų sutarė su įmone (duomenys neskelbtini), atlygis – už minimumą. Kad M. P. 2018 m. lapkričio 21 d. buvo atvykęs į statybvietę, paliudijo tiek pats M. P., tiek liudytojas G. B., kurie nurodė, kad M. P. 2018 m. lapkričio 21 d. atvyko į statybvietę apžiūrėti darbo vietos bei parvežė G. B.. Iš duotų parodymų nustatyta, kad M. P. 2018 m. lapkričio 21 d. atvyko į statybvietę, apžiūrėjo objektą ir manė, kad pradės dirbti nuo 2018 m. lapkričio 22 d. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. P. 2018 m. lapkričio 21 d. buvo statybvietėje, (duomenys neskelbtini), tačiau neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad M. P. šią dieną – 2018 m. lapkričio 21 d. – šioje statybvietėje dirbo (duomenys neskelbtini)naudai. Todėl nesant pakankamai neginčijamų ir pagrįstų įrodymų, ši aplinkybė, kad M. P. 2018 m. lapkričio 21 d. dirbo nelegaliai, iš kaltinimo S. B. šalintina.

Iš institucijos pateikto prie bylos medžiagos vaizdo įrašo matyti, kad VDI darbuotojai 2018 m. lapkričio 22 d. važiuodami automobiliu, telefonu užfiksavo, kad vykdomi darbai. Vienas asmuo – G. B. pasilypėjęs aukščiau – dirba, kitas – M. P. stovi ant žemės. Vaizdo įrašas tik 9 sekundžių trukmės, ir jame neužfiksuota, kad tuo metu M. P. būtų dirbęs, tačiau matyti, kad M. P. vilki darbiniais drabužiais bei mūvi darbines pirštines. G. B. bei M. P. parodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. M. P. statybvietėje nedirbo, tačiau padėjo sustatyti pastolius. Iš liudytojo R. B. parodymų nustatyta, kad būtent šiems darbams, t. y. padėti, paduoti, pernešti stelažus, padėti juos sustatyti ir buvo priimtas M. P., t. y. M. P. 2018 m. lapkričio 22 d. ir atliko darbą, kuriam atlikti ir buvo priimtas. Be to, nors ir neigdamas, kad dirbo, M. P. nurodė, kad kai atvažiavo VDI, jis tiksliai nepamena, ką darė tuo momentu, tačiau gal „net buvo ant stelažo užsilipęs, surinkinėjo, nes buvo ankstyvas rytas“. O liudytojas K. J. parodė, kad patikrinimo metu vienas iš darbuotojų buvo ant paaukštinimo, kitas ant žemės atliko kažkokius pagalbinius darbus, kėlė įrankius ar medžiagas kitam darbuotojui, ką iš dalies patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas. Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad M. P. 2018 m. lapkričio 22 d., vilkėdamas darbiniais drabužiais, vienu automobiliu, kartu su G. B. atvyko dirbti į statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), ir joje dirbo.

Be to, teismas nustatė liudytojų duotų parodymų ir faktinių bylos aplinkybių neatitikimą, nes liudytojai M. P., R. B., G. B. parodė, kad M. P. 2018 m. lapkričio 22 d. atvyko į statybvietę ir joje laukė susitikimo su R. B., nes norėjo aptarti darbo sąlygas, užmokestį ir pan., tačiau R. B. jau iš pat ryto, dar nesusitikęs su M. P., pranešė buhalterei apie naujo asmens įdarbinimą ir liepė pateikti pranešimą VSDFV. VSDFV pranešimas apie M. P. įdarbinimą buvo gautas 2018 m. lapkričio 22 d., 12.20 val.

Be to, R. B. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d., po VDI apsilankymo atvyko į statybvietę susitikti su M. P., tuo pačiu atsivežė ir darbo sutartį. Tačiau M. P. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. R. B. statybvietėje nebesulaukė ir išvyko namo, o sutartį pasirašė savaitės bėgyje. Vėliau R. B. nurodė nebepamenantis, kada ir kur buvo pasirašyta darbo sutartis su M. P., todėl jo parodymai, kad sutartis su M. P. buvo pasirašyta 2018 m. lapkričio 22 d., tai yra, nepraleidus įstatymo nustatyto termino, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti sutuoktinei išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) „tik direktorė“, o apie darbuotojų priėmimą į darbą sprendžia jos vyras R. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, t. y., kad M. P. 2018 m. lapkričio 22 d. dirbo statybvietėje, nes buvo sutaręs su darbdaviu dėl darbo užmokesčio (minimumo), aprūpinimo įrankiais, darbo drabužiais, tačiau darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir M. P. sudaryta nebuvo, ir apie darbuotojo įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta VSDFV, todėl teismas konstatuoja, kad S. B., būdama (duomenys neskelbtini)direktorė, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, S. B. kaltė yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą, kad nusižengimas truko labai trumpą laiko tarpą, nes apie M. P. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, S. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtinas sankcijoje numatytos baudos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 35 straipsniais, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 630, 635-637 ir 646 straipsniais,

nutaria:

S. B. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti administracine nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda.

Išaiškinti S. B., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 19098896533). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti S. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.