Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams – iki 2012 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 18 d. nakties metu nuo 03.32 iki 03.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. K. ir G. M., žmonių darbo ir viešoje vietoje – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio AVPK) Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau - Kupiškio r. PK) vidiniame kieme, adresu Gedimino g. 54 Kupiškis, šalia Kupiškio r. PK pastato ir garažų, padegė dvi policijos tarnybines transporto priemones ir pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės, o būtent:

turėdamas tikslą atkeršyti policijos pareigūnams dėl neapykantos policijai ir pykčio už teisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo ir kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas masiškai sutrikdyti Kupiškio r. PK veiklą, kad policijos institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, iš anksto susitarė su G. M. ir E. K. padegti visus Kupiškio r. PK vidiniame kieme stovėjusius automobilius - įvykdyti teroro aktą. Tuo tikslu V. P., G. M. ir E. K. pasigamino priemones automobiliams padegti – į stiklinius butelius pripylė vidaus degimo variklyje panaudotos alyvos ir prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtino medžiagos skiautes. G. M. pažadėjus padėti atkeršyti ir tuo tikslu pavežti V. P. iki Kupiškio r. PK, 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 03.30 val., G. M. jam priklausančiu automobiliu ,,Peugeot 406”, v.n. (duomenys neskelbtini) atvežė V. P. šalia Kupiškio rajono policijos komisriato, kur laukė E. K. Kartu su E. K. bendrais veiksmais E. P., panaudodamas du iš septynių pasiruoštų butelių, padegė du policijos tarnybinius automobilius - ,,Škoda Oktavia”, v.n. (duomenys neskelbtini) 22 071 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) ir ,,Mitsubishi Pajero Sport”, v.n. (duomenys neskelbtini) 27 096 Lt vertės, priklausantį Panevėžio AVPK, kurie sudegė ir buvo sunaikinti nepataisomai. Taip pat sudegė šiuose automobiliuose buvęs Panevėžio AVPK priklausantis turtas: nukreipiamieji kūgiai 2 vnt. - 24 Lt vertės, ruletė 1 vnt. – 8.92 Lt vertės, lanksti vilktis 1 vnt. - 21 Lt vertės, fotoaparatas ,,Samsung Digimax 15” 1 vnt. - 429.09 Lt vertės, žibintas 8 LED+1HAL 1 vnt. – 51.57 Lt vertės, krivulės 2 vnt. - 20.57 Lt vertės. Be to, pasikėsino padegti policijos tarnybinį automobilį ,,VW Passat”, v.n. (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo metu sulaužant šoninį dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir tuo padarant savininkui 416.87 Lt žalą, policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubishi Pajero Sport”, v.n. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį Kupiškio r. PK, policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubishi Pajero Sport” v.n. (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį Panevėžio AVPK, automobilį ,,Mazda 6”, v.n. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui D. R., automobilį ,,Renault Laguna”, v.n. (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt vertės, priklausantį policijos pareigūnui A. B., automobilį ,,ISUZU D-MAX”, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau šių automobilių padegti nepavyko, nes V. P. ir E.K. pasirinko netinkamas nusikaltimo priemones ir būdą, dėl ko ugnis užgeso arba neišsiplėtė į kitus automobilius. Šiais veiksmais buvo sukelta sunaikinimo grėsmė Kupiškio r. PK pastatui ir garažams. Atlikęs minėtus veiksmus V. P. ir E. K., padedant G. M., pasišalino iš įvykio vietos.

V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2011-09-28. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje išdėstytais teismo motyvais, teigia, kad nutartis yra nekonkreti, nemotyvuota, joje nurodytos aplinkybės neatitinka aplinkybių nurodytų kaltinamajame akte, kurio pagrindu jis perduotas teismui.

Byloje atlikta 13 ekspertizių, pateiktos specialistų išvados, kuriuose nėra duomenų apie jo dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Neatitinka tikrovės teismo nutartyje nurodyta aplinkybės apie jo teistumą, darbą, laiką praėjusį po nuosprendžio įsiteisėjimo, apie jo brolio gyvenamąją vietą. Jo ankstesnis, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendis įsiteisėjo jam būnant suimtam, todėl jis, būdamas suimtas, atliko jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad jis padarė nusikaltimą, praėjus vos keliems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo. Byloje nėra duomenų, kad jo brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jis turi vieną brolį, tačiau jis negyvena Jungtinėje Karalystėje.

Skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nes buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos. Teismas, nebaigęs nagrinėti bylos, skundžiamoje nutartyje išsakė išankstinę nuomonę dėl jo kaltės. Skundžiamoje nutartyje nurodyta teismo išvada ,,pagaliau, pagal bylos duomenis, būtent jis buvo šio nusikaltimo sumanytojas ir iniciatorius, aktyvus vykdytojas“ rodo, kad teismas šališkai ir neobjektyviai nagrinėja bylą, ir kad jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas. Kaltinamasis pažymi, kad teismo išvada, kad jis buvo nusikaltimo sumanytojas, iniciatorius ir aktyvus vykdytojas, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, tokios aplinkybės nėra nurodytos ir kaltinamajame akte.

Teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnyje ir BPK 122 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, tuo suvaržė jo konstitucines teises, kurių suvaržymas virto žmogaus teisių pažeidimu. bei pažeidė

Jis turi tvirtą šeimą, motiną, kuri juo rūpinasi, suteikia būstą, maistą, rengia, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad jis, būdamas laisvėje, gali slėptis. Vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Jis jau davė išsamius parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Suėmimas jam tęsiamas 15 mėnesių. Toks ilgas suėmimo terminas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą ir rodo išankstinę teismo nuomonę dėl jo kaltumo ir nubaudimo. Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims, tačiau Panevėžio apygardos teismas šios konstitucinės nuostatos nesilaikė. Šioje byloje E. K. nėra paskirta jokia kardomoji priemonė, G. M. paskirta karomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jam gi kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas jau 15 mėnesių. Kaltinamojo nuomone, teisminis bylos nagrinėjimo greitai nepasibaigs, todėl jo ilgas laikymas suėmime rodo išankstinę teismo nuostatą, kad jis bus pripažintas kaltu ir nuteistas.

Teismo posėdyje kaltinamojo V. P. gynėjas prašė kaltinamojo V. P. skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodo bylos duomenis, kurie neva patvirtina jo nekaltumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Apeliacinis teismas, kaip aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. P. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Šioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. P. suėmimo terminą, atsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. V. P. kaltinamas bendrininkų grupe padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Šis labai sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. V. P. nevedęs, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis, būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas, baustas administracine tvarka, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir leidžia manyti, kad V. P. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamasis nepagrįstai nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo teiginiu, kad V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą praėjus vos keliems mėnesiams po jam paskelbto nuosprendžio kitoje byloje. Toks teismo teiginys yra pagrįstas bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad V. P. kaltinamas įvykdęs teroro aktą 2011 m. rugsėjo 18 d., o Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis jam paskelbtas 2011 m. birželio 29 d. Todėl akivaizdu, kad V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 250 straipsnio 2 dalyje, praėjus nepilnai trims mėnesiams po minėto Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo. Tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo po to, kai kaltinamasis buvo suimtas aptariamoje byloje, esmės nekeičia. Neteisus kaltinamasis teigdamas, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į jo vaidmenį padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, buvo šališkas ir pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Asmens vaidmuo padarant nusikaltimą yra viena iš aplinkybių galinti patvirtinti pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas). Todėl aplinkybė, kad apygardos teismas, pagrįsdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo pagrindą, remiantis bylos duomenimis, pasisakė apie kaltinamojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nelaikytina teismo šališkumu. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta teiginio apie asmens vaidmenį padarant nusikaltimą formuluotė nėra teisiškai visiškai teisinga, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti teismą šališku ir neobjektyviu bei naikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis turi mamą, kuri juo rūpinasi, ir pripažįsta, kad ši aplinkybė yra reikšminga svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, tačiau teismui nustačius suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Apeliacinio teismo nuomone, aptartų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V.P., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartus suėmimo pagrindus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Kaltinamasis skunde teigia, kad buvo pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, konstituciniai proporcingumo ir lygybės prieš įstatymą principai. Apeliacinis teismas aptariamoje byloje tokių pažeidimų nenustatė.

Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato suimtojo teisę būti paleistam proceso metu, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus tai, kad V. P. kaltinamas labai sunkaus, vieno iš pavojingiausių baudžiamajame įstatyme numatytų nusikaltimų padarymu, kad byla teisme tik pradėta nagrinėti, bei nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina kardomosios priemonės griežtumą. Tai, kad aptariamoje byloje kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos kitokios kardomosios priemonės, nereiškia, kad buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Vien aplinkybė, kad asmenys kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjant kaltinamojo V. P. skundą dėl konkrečiai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Aptariama baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme pradėtas, teisiamasis posėdis byloje numatytas 2012 m. lapkričio 7 d., taip pat iš anksto yra numatytos ir tolimesnės teisiamojo posėdžio datos. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.