- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2VP-19362-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12546-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., R. K.
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K. ir R. K., antstolei Rimai Gražienei, dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine R. K. priklauso ½ (pusė) sutuoktinės pajamų gautų ir (ar) iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų pašalpų ir kitokių išmokų.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-317-408/2016 tenkino civilinį ieškinį iš dalies, priteisiant iš V. K. 1500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1800,00 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. sumažino priteistas advokato išlaidas, kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą, bei priteisė iš V. K., E. Š. naudai 250,00 Eur proceso išlaidų už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas gavo antstolės Rimos Gražienės 2017-06-12 siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nebuvo pateikta.
Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0090/17/00410 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko V. K.. Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. K.. Centrinės Hipotekos įstaigos duomenimis duomenų apie galiojančias R. K. vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Patikrinus VSDFV duomenis nustatyta, kad R. K. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini).
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 stripsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis)
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Pareiškėjas savo prašyme prašo nustatyti, jog V. K. sutuoktinės R. K. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pusė šių pajamų priklauso skolininkui (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą - nei skolininkas, nei jos sutuoktinė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas V. K. ir R. K. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog V. K. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. K. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų.
Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas (CPK 667 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuokinės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.