- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-9455-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04093-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gema Janušienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, M. S., J. B., G. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pareiškėjos M. S. ir S. S. santuoka. (duomenys neskelbtini) mirė S. S.. Santuokoje sutuoktiniai bendros jungtinės nuosavybės teise buvo įsigiję namą adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis gatvės pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas pareiškėjos vardu, tačiau įgytas santuokoje ir priklauso abiem bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja M. S. po sutuoktinio S. S. mirties liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini) jį valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė, mokėjo mokesčius, juo disponavo, rūpinosi kaip savo turtu. Taip pat valdė, naudojo ir disponavo žemės sklypą, ant kurio pastatytas, tačiau įregistruotas 2015-04-28, šis namas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. realizavo savo teisę į palikimą, nors į notarą ir nesikreipė. Sutuoktinis S. S. testamento nebuvo sudaręs. Suinteresuoti palikimo priėmimu galėtų būti tik palikėjo vaikai: M. S., J. B. ir G. G., tačiau jie nepriėmė palikimo ir nepretenduoja jo priimti. Kitų suinteresuotų asmenų nėra. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė S. S. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja įgytų teisę priimti sutuoktinio S. S. palikimą (paveldėjimo santykių atsiradimas).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. B., G. G., M. S. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimu (b. l. 25, 26, 27).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo iki 2020-09-14 nėra pradėjęs S. S. turto paveldėjimo procedūrų. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja M. S. ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 8). S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Testamentų registre neįregistruota S. S. sudarytų testamentų, jo palikimo priėmimo faktų ar palikimo atsisakymo faktų (b. l. 9). Santuokos metu M. S. vardu įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – statinius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14), laikoma, kad turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pridėti 2017 m., 2020 m. mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėja M. S. mokėjo komunalinius mokesčius, susijusius su minėtu nekilnojamuoju turtu (b. l. 15-18). Iš Nekilnojamojo turto registro taip pat matyti, kad pareiškėja 2015 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė, naudojosi, prižiūrėjo bendrąja jungtine nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo S. S. mirties atsirado palikimas. Pareiškėja M. S., mirus sutuoktiniui, pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) namą ir kitus sklype esančius statinius prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo privalomus mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri nekilnojamąjį, moka už teikiamas paslaugas, įsigijo su paveldėtu turtu susijusį žemės sklypą. Taigi pareiškėja faktiškai rūpinasi velionio sutuoktinio turtu iki šiol. Suinteresuoti asmenys – palikėjo vaikai neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą.
Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.