Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2195-336/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
1-2195-336/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21154-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
O. S.
Kaltinamasis
V. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2195-336/2022 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21154-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorams Sigitui Kanaporiui ir I. B.,nukentėjusiai O. S.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,V. E., (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus :

2020-02-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 1 d. - 1 metams laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, galutinai paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir gydytis nuo alkoholizmo;

2021-07-23 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. - 2 metams laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo , įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 3 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės laikui uždrausta artintis prie nukentėjusiosios O. S. arčiau kaip 50 metrų atstumu; 2022 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (2022 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paliko galioti minėtą nutartį), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d. (2022-06-11 fizinio skausmo sukėlimas O. S.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. birželio 11 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia smogė kumščiu po vieną kartą O. S. į dešinę kaklo pusę ir kairį žandą, o sugriebęs už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. E. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad taip pasielgė, nes nukentėjusios buvo išvadintas visokiais žodžiais, o jis tiesiog pasidavė emocijoms. Nurodė, kad jis buvo atsigėręs alaus ir pavalgęs, todėl nepasakytų, kad buvo girtas. Nukentėjusi jam vis skambino telefonu, jis ilgą laiką nekėlė ragelio. Po to jai perskambinęs paklausė, kas atsitiko. Nukentėjusi paprašė paimti vaiką, o jis nukentėjusiai pasakė, jog yra išgėręs alaus, nenori vaikui rodytis. Tuomet nukentėjusi jį telefonu iškoliojo visokiais žodžiais. Nurodė, kad iš karto kai buvo nukentėjusios telefonu iškoliotas, tą pačią akimirką, tą pačią minutę, t. y. 2022 m. birželio 11 d., apie 12.00 val., nuvažiavo į jos sesers namus, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiąją išsivedė į kiemą, klausė jos, kodėl jį taip kolioja. Tuomet nukentėjusiai sudavė tikrai nesmarkiai, viską suvokė ką daro, viską matė. Sudavė nukentėjusiajai kelis kartus vien dėl to, kad buvo telefonu jos iškoliotas. Nurodė, kad atvykus, nukentėjusi nieko nepaaiškino, kodėl jį kolioja, bet ji pati suprato, ko jis atvažiavo, pradėjo verkti. Nurodė, kad jis padarė klaidą, kad reagavo į jos skambučius, jai perskambino. Nurodė, kad pripažįsta, kad kieme nukentėjusiajai sudavė kumščiu po vieną kartą į dešinę kaklo pusę ir kairį žandą. Už plaukų jos netempė. Sakė tai tyrėjai, bet tyrėja pasakė, kad nesismulkinti, todėl kaltę pagal pateiktą kaltinimą pripažįsta visiškai. Nurodė, kad su nukentėjusiąja yra išsiskyrę, ją gerbia kaip jo vaiko motiną. Jis su nukentėjusia visą laiką gražiai bendravo, todėl kokią teisę ji turi jį kolioti. Kaltę pripažįsta, padarė didelę klaidą, nes pasidavė emocijoms. Nurodė, kad jam buvo žinoma, kad yra nuosprendžiu uždrausta prie nukentėjusios artintis. Nurodė, kad pas nukentėjusiąją lankėsi ne kartą, bet jis nesmurtavo, važiuodavo aplankyti savo vaiko. Su nukentėjusiąja po nuosprendžio ir toliau bendravo, nors jam buvo uždrausta prie jos artintis. Pati nukentėjusi norėjo toliau su juo gyventi, abu norėjo bendrauti dėl vaiko. Pažada toliau laikytis įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusios, su vaiku bendraus per jos mamą. Iki šiol to nedarė, nes, kaip ir minėjo, pati nukentėjusi norėjo su juo toliau kartu gyventi. Abu norėjo kartu gyventi dėl vaiko. Jis važinėjo į (duomenys neskelbtini), grįžęs pasiimdavo vaiką per jos mamą, tik toks bendravimas tarp jų vyko. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai nukentėjusios mamos butas, jame gyvena vienas. Su nukentėjusios motina sutaria gerai. Nurodė, kad jis yra eilę kartų teistas užsienyje, atlikinėjo bausmę, bet tuomet buvo jaunas, pridarė klaidų. Nurodė, kad jis vaiką padeda išlaikyti. Taip pat užaugino ir kitą nukentėjusios vaiką, nors jis ir ne jo. Nurodė, kad su nukentėjusiąja gyveno apie (duomenys neskelbtini), o iki įvykio apie metus laiko negyveno, buvo išsiskyrę. Nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus, suvalgęs čebureką. Prieš tai iš vakaro irgi vartojo alų, blogai jautėsi, todėl išgėrė bokalą alaus. Pripažįsta, kad įvykio metu šiek tiek buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįsta iš dalies, kad per daug vartoja alkoholio, nes yra vienas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi O. S. parodė, kad kaltinamasis buvęs sugyventinis, kartu gyveno (duomenys neskelbtini), o iki įvykio, t. y. 2022-06-11, apie metus laiko negyveno. Nurodė, kad 2022 m. birželio 11 d., apie 12.00 val., buvo sesers namuose, saugojo sesers vaikus, kartu buvo ir jų su kaltinamuoju bendras vaikas, kuris norėjo pabūti su tėveliu. Tuo tikslu skambino kaltinamajam, jis ragelio nekėlė. Skambino ne kartą, nes jai nebuvo žinoma, kad kaltinamasis yra išgėręs. Kai prisiskambino, klausė, ar jis galėtų pabūti su K., nes ji prižiūri kitus vaikus. kaltinamasis kaip visada pradėjo jai priekaištauti, sakė, kad dukters kitas asmuo neaugins, todėl ji kaltinamąjį telefonu pasiuntė pasakydama – „eik nach..“, nes jis kiek jai paskambina, pastoviai šneka apie kitą. Dėl to kaltinamasis už tą jos pasakytą žodį, kuriuo jį pasiuntė telefonu ir atvažiavo. Ji pati tuo metu buvo antrame namo aukšte, kaltinamasis pakvietė ją išeiti į kiemą. Jai išėjus į kiemą, kilo žodinis konfliktas, kad svetimas vyras mergaitės neaugins. Nurodė, kad ji turi kitą vyrą (draugą), dėl to ir kyla didžiausi konfliktai. Nurodė, kad gyvendami kartu jie bandė taikytis, bet neišėjo. Pagrindinė problema, dėl kurios išsiskyrė, tai kaltinamojo girtavimas, jis ištisai geria, negerbia jos. Dėl tos pačios priežasties (alkoholio vartojimo) kaltinamasis pakeitė ne vieną darbovietę. Nurodė, kad kieme kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis kumščiu po vieną kartą sudavė jai į dešinę kaklo pusę ir kairį žandą, sugriebęs už plaukų, juos tempė, nes ji norėjo eiti link namų. Kai ji nuėjo į namus, kaltinamasis pasišalino iš kiemo. Kai sulaukė grįžtančių, sesers ir jos vyro, sesers vyras iškvietė policijos pareigūnus. Pati nekvietė pareigūnų, nes sesuo su vyru neužilgo turėjo sugrįžti, o ji buvo su vaikais, kurių buvo daug, prižiūrėjo kūdikį. Nurodė, kad kaltinamasis gyvena jos motinos bute. Nurodė, kad ji su motina santykių nepalaiko, o kaltinamasis su ja sutaria gerai. Nurodė, kad kaltinamasis tik išgėręs būna agresyvus, yra labai pavydus. Nurodė, kad ji anksčiau buvo susiradusi draugą, o kaltinamasis to neatleidžia, pastoviai dėl to priekaištauja. Nurodė, kad susirado kitą vyrą dėl to, kad jai trūksta dėmesio, nes vyras vartoja alkoholį. Nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, vartojęs alkoholį iš vakaro. Apie tai sprendžia iš kvapo, kuris sklido nuo jo, be to kartu pragyveno 8 metus, jį pažįsta gerai. Jis tik būdamas išgėręs pas ją ateina ir tik būdamas išgėręs gali kažką padaryti, nes būdamas blaivus taip nesielgia. Nurodė, kad ji ne kartą siūlė kaltinamajam užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, kartu vaikščiojo į pozityvios tėvystės kursus vykusius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo kaltinamojo pavartoto smurto jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Po to labai skaudėjo kaklą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nurodė, kad šiuo metu kaltinamasis su ja ryšių neieško.

Iš byloje esančio liudytojos V. S. apklausos protokolo matyti, kad ji yra O. S. motina. V. E. yra buvęs dukros O. sugyventinis bei jos anūkės tėvas. Butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, jame registruotas V. E.. 2022 m. birželio 11 d., apie 11.00 val., ji su V. E. kalbėjosi jos čeburėkinėje, sakė jam, kad prie O. nelįstų, žinojo, kad jie tarpusavyje konfliktuoja dėl skyrybų. Pokalbio metu V. E. išgėrė 0,5 litro talpos bokalą alaus ir suvalgė čeburėką, po to kažkur išėjo. Tą pačią dieną, apie pietus, laiko tiksliai nepamena, jai į telefoną paskambino dukros R. B. vyras N. B. ir pasakė, kad V. lauke primušė O. Po pokalbio su N., ji paskambino V. ir paklausė ką pridarė. Pokalbio metu V. E. pasakė, kad taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten pasikvietęs į lauką O., su ja susipyko. Sakė, kad O. jį išvadino necenzūriniu žodžiu, o jis supykęs jai sudavė bei patempė už plaukų. Sekančią dieną, tai yra 2022-06-12, V. E. buvo atėjęs pas ją į namus ir vėl pakartojo, kad O. sudavė kažkur į kaklą. Sakė, kad O. verkė. V. E. daugiau nieko apie įvykio aplinkybes nepasakojo. Ji pati su dukra O. apie įvykį nesikalbėjo, su ja mažai bendrauja (1 t, b. l. 127-132).

Iš byloje esančio liudytojos R. B. apklausos protokolo matyti, kad O. S. yra jos sesuo, o V. E. yra buvęs sesers sugyventinis. Kiek jai žinoma, jie negyvena ir neveda bendros buities apie metus laiko, bet turi bendrą vaiką, tad susitinka dėl mergaitės, kurią kartas nuo karto V. pasaugoja. 2022 m. birželio 11 d., apie 03.00 val., kartu su sutuoktiniu N. B. išvyko į (duomenys neskelbtini) Vaikus jos namuose liko saugoti sesuo O. S.. Apie 13.00 val., tik grįžus namo, sesuo O. iš karto papasakojo, kad į namus buvo atvažiavęs V. E., kurį ji išsivedė pasikalbėti į lauką, kad jis nebūtų prie vaikų, kadangi buvo neblaivus. Pasak sesers O. lauke, kurioje tiksliai vietoje nesakė, V. E. smogė ranka jai į kaklą ir sugriebęs ją už plaukų, tempė. O. nurodė, kad V. taip pasielgė be jokios priežasties. Sesuo nepasakojo ar V. sudavė delnu, ar kumščiu, taip pat nesakė kiek smūgių sudavė, tik sakė, kad sudavė į kaklą. Matė, kad sesers kaklas dešinėje yra paraudęs. O. skundėsi, kad jai skauda kaklą, kad negali jo pasukti. Pasakodama apie įvykį sesuo verkė. Išgirdęs O. pasakojimą jos sutuoktinis N. iš karto paskambino į policiją. Tai ne pirmas kartas, kai V. E. smurtauja prieš seserį. Sesuo šiuo metu turi kitą draugą, tad V. E. negali susitaikyti su tuo, kad prarado šeimą (1 t., 133-138 ).

Iš byloje esančio liudytojo N. B. apklausos protokolo matyti, kad O. S. yra jo žmonos sesuo, o V. E. - buvęs O. sugyventinis. Kiek jie laiko negyvena ir neveda bendros buities jis nežino, tik žino, kad kartu negyvena. 2022 m. birželio 11 d., apie 03.00 val., kartu su sutuoktine R. B. išvyko į (duomenys neskelbtini). Vaikus jų namuose liko saugoti žmonos sesuo O. S.. Apie 13.00 val., tik grįžus namo, O. iš karto papasakojo, kad į namus atvažiavęs V. E. ją sumušė. Kur sumušė, su kuo sumušė, kiek smūgių sudavė ir į kurias vietas jis nežino, į jos pasakojimą nekreipė dėmesio. O. pasakojimo nesiklausė, nes jam ne tas rūpėjo, turėjo daug darbų. Girdėjo tik tiek, kad O. sakė, jog V. ją sumušė, ji verkė. Ar pas O. buvo išorinių sužalojimų jis nežiūrėjo, nes susinervino, kad V. E. be jo žinios atėjo į namus. Šį kartą dėl V. E. įsibrovimo be jo leidimo į namus jis pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys, tačiau jei dar kartą tokia situacija pasikartos, jis kreipsis į policijos įstaigą su pareiškimu. Supykęs iš savo numerio paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie O. sumušimą. Tai ne pirmas kartas, kai V. E. smurtauja prieš O. (1 t., b. l. 139-144).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21154-22 pradėtas pagal 2022-06-11 O. S. pareiškimą, kad 2022-06-11 apie 12.00 val., būnant pas savo sesę, (duomenys neskelbtini), pastarosios namo kieme, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir buvusio sugyventinio V. E., kuris vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaklą, sugriebęs už plaukų, tempė, bei vieną kartą trenkė ranka į kairę žando pusę. Buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 27-38 ).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Iš įvykio virtos niekas nepaimta. Fotografuota (1t., b. l. 60-65 ).

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-06-13 specialisto išvados Nr. G 1124/2022 (02) matyti, kad objektyvių sužalojimų O. S. apžiūros metu nenustatyta. Išorinių sužalojimų nebuvimas neatmeta galimybės, jog užduotyje nurodytu laiku tiriamoji patyrė nedidelės energijos smūgius kietu buku daiktu, kurie nepaliko sužalojimų, kuriuos būtų galima stebėti po dviejų parų. Neabejotinai, jog tai sukėlė fizinį skausmą. Nesant sužalojimų žymių, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas ir nėra galimybės atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 119-120)

Iš byloje esančio 2022-06-11 asmens O. S. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusią fiksuota, jog ant jos kaklo kairėje pusėje matomas paraudimas (1 t., b. l. 121-126).

Iš byloje esančio 2022-06-11 policijos pareigūno N. U. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad O. S. patvirtino savo pareiškime nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. kad V. E. jos atžvilgiu vartojo smurtą, tai fiksuota vaizdo įraše. Įrašas pridėtas prie tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 54-56).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu prie 2022-06-11 tarnybinio pranešimo. Protokole užfiksuotas vaizdo įrašo, aprašymas, kuriame nurodyta kaip moteris sako: „Buvo konfliktas su V. E.“, jis , „Sugyventinis, buvęs sugyventinis“, „Buvo žodinis konfliktas, trenkė į kaklą dešinį ( parodė ranka į dešinę kaklo pusę), po to, norėjo eiti į vidų, trenkė iš kumščio į kairį žandą ir trenkė, dar patąsė už plaukų“. Policijos pareigūnui paklausus ar buvo sukeltas fizinis skausmas, ar skaudėjo, moteris atsakė - taip (1 t., b. l. 57-59 ).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad O. S. pateikė tyrimui savo mobilaus ryšio telefoną „XIAOMI Mi Note 10“ apžiūrai ((1 t., b. l. 88-91 ); daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas telefonas, telefono pranešimų skiltyje žinučių kataloge fiksuotos 2022-06-11 iš abonento Nr. 8-633-78901 gautos žinutes su tekstais: 15.03 val. – „Atsiprašau nereikėjo nx pasiusti taip nebūtų atsitikę“; 21.30 val. „Tu parašei pareiškimą?“ (1t., b. l. 92-100 ).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. birželio 11 d., apie 12.00 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia smogė kumščiu po vieną kartą O. S. į dešinę kaklo pusę ir kairį žandą, o sugriebęs už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. , tyčia smogė kumščiu po vieną kartą O. S. į dešinę kaklo pusę ir kairį žandą, o sugriebęs už plaukų, juos tempė, nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiai. Teismas daro išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jog kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kaltinamajame akte nėra nurodyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas pripažįsta kaltinamajam aukščiau nurodytą sunkinančią aplinkybę, kadangi minėta sunkinanti aplinkybė pagal faktines bylos aplinkybes yra nustatyta, byloje, tačiau liko nenurodyta kaltinamajame akte prie sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti asmuo, anksčiau padaręs nusikaltimą, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Nr. 23, 6 p.), taip formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs teistumas neišnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad jis teistas eilę kartų ir užsienyje (2 t., b. l.53-66); Kaltinamasis baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 77-81), nedirba (2 t., b. l. 117); registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 82); Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, taip pat nėra registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (buvo registruotas nuo 2020-04-20 iki 2022-05-26), yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusios; nukentėjusi civ. ieškinio nereiškia.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, arešto bausmė skiriama atitinkanti sankcijos maksimumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui.

Kaltinamajam vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021-07-23 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę. Prie griežtesnės bausmės paskirtos 2021-07-23 nuosprendžiu, kuri pakeista 2022-07-15 nutartimi į 90 parų arešto bausmę, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, - 40 parų arešto (nes padarytas nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenos 2 vnt., esančios byloje (2t., prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 254 str. 5 d., 302-303 str.,

nusprendžia:

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-07-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, kuri 2022 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie griežtesnės bausmės paskirtos ir neatliktos 2021-07-23 baudžiamuoju įsakymu ( kuri pakeista į 90 parų arešto bausmę), pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (40 parų arešto) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. 21.20 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 14.42 val. (1 parą); BK 65, 66 str. tvarka, pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-07-23 baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Audra Kriščiūnienė