- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-697-498/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo G. R. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį G. R. lygtinio paleidimo komisijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 105 str. 8 p., 12 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str. 3 d. bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Bausmės pradžia 1996 m. liepos 5 d., bausmės pabaiga - iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. R. kreipėsi į apylinkės teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 25 d. raštą Nr. 25-5068, bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių atlikti jam pavestas funkcijas per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pateikti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-03-31 nutartimi nuteistojo skundas atmestas padarius išvadą, kad tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimas bei Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas yra pagrįsti ir tinkamai išaiškinantys galiojančius teisės aktus, reglamentujančius lygtinio paleidimo esmę.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis kreipėsi su skundu į Kauno apygardos teismą, kuriame prašė apylinkės teismo nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Skunde nuteistasis nurodė, kad apylinkės teismas sprendimą motyvavo tuo, kad jis, būdamas nuteistas iki gyvos galvos, neturi teisės į lygtinį paleidimą, o toks prašymas iš viso negali būti priimtas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 325¹ str., prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai, 325³ str. pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 325¹ punkte nurodyto prašymo priėmimo pateikia jį ir socialinio tyrimo išvadą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 164str. l d. pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Todėl darytina išvada, kad tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetencijoje yra spręsti klausimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o administracijos funkcijos yra gavus tokį prašymąjį ir socialinio tyrimo išvadą perduoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nuteistasis nesutinka su teismo motyvu, kad jo prašymas negalėjo būti priimtas lygtinio paleidimo komisijos, nes jokia teisės norma nedraudžia nuteistam asmeniui kreiptis į komisiją su prašymu, o remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 6 str., taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Teismo nurodyto teisinio prasmingumo principo nei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas, nei teisės teorija nenumato, todėl juo negalima vadovautis. Teismas savo sprendimus turi priimti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą reglamentuoja BVK 158 str. 1 d., kurio 3 p. taip pat nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Šios esminės nuostatos pagrindu apylinkės teismas pagrįstai savo nutartyje nuteistajam išaiškino, kad Lygtinio paleidimo komisijų kompetenciją reglamentuoja BVK 164 str., kurio 2 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi BVK 157 str. nuostatomis. Tai tik papildomai patvirtino tai, kad nuteistojo G. R. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo negalėjo būti priimtas, kadangi jis yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir tai leido teismui sistemiškai vertinti, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo G. R. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Apygardos teismo teisėjas pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad komisija iš viso negali tokio prašymo svarstyti dėl BVK 158 str. 1 d. 3 p. numatytos imperatyvios nuostatos, o nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes.
Tiek teismo nutartis, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, iš esmės išaiškinantis tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, tinkamai išaiškino nuteistajam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą esmę, nepažeidė nuteistojo G. R. teisių, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, apylinkės teismo jau aptartus argumentus, nėra prasmės.
Teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai argumentavo lygtinio paleidimo G. R. instituto taikymo negalimumą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį nuteistojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.