- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2-125-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03538-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei E. S. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės E. S. priteisti 12 690 Lt patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinės A. Č. motina. Ieškovas su sutuoktine po santuokos sudarymo kurį laiką gyveno atsakovei priklausančiame būste. Atsakovė 2011 metais turėjo paėmusi paskolą, todėl neturėjo galimybės gauti kitą paskolą, o jai buvo reikalingi pinigai, nes tuo metu ji pirko butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2011-01-13 sudarė sutartį su AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 000 Lt paskolos suteikimo. Paskola bankui turi būti grąžinta iki 2015-01-12, be gautos 12 000 Lt paskolos turi būti grąžintos ir banko nustatytos palūkanos - viso 18 000 Lt. Gauta vartojimo paskola, iš viso 10 000 Lt, iš karto buvo perduota atsakovei pavedimas: 2011-02-09 – 4000 Lt, 2011-02-10 – 4000 Lt, 2011-02-11 – 2000 Lt. Atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovo vardu gautą paskolą grąžinti ir dalimis pervesti pinigus į jo sąskaitą. Tai patvirtina banko sąskaitos išrašai: 2012-11-07 buvo pervesta 150 Lt, 2012-09-19 - 100 Lt, tačiau savo įsipareigojimo atsakovė nevykdė. Jokių įsipareigojimų pagal prievolę ieškovas atsakovei neturėjo. Pagal 2013-08-27 AB „Swedbank“ išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytos paskolos likutis yra 5 482,48 Lt, iš kurios 47,55 Lt - palūkanos. Atsakovė, gavusi 10 000 Lt ieškovo vardu gautos paskolos, praturtėjo, šias lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nes tarp ieškovui nebuvo jokio įstatymais nustatyto įsipareigojimo atsakovei bei nebuvo jokios prievolės pervesti 10 000 Lt sumą. Nurodytą 10 000 Lt sumą pervedė, nes buvo įtikintas, kad atsakovė šiuos pinigus grąžins. Ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovės iš jo gautų ir negrąžinamų 10 000 Lt, kuriuos jis paėmė iš banko kaip paskolą ir yra su palūkanomis bankui sumokėjęs 12 690 Lt. Nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovės nesąžiningumo ir dabar turi išmokėti paimtą paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu (b.l. 18-19) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė neneigianti aplinkybės, kad iš ieškovo pasiskolino 10 000 Lt, kurie jai buvo pervesti bankiniais pavedimais 2011-02-09 – 4000 Lt, 2011-02-10 – 4000 Lt ir 2011-02-11 – 2000 Lt. Teigia, kad šie bankiniai pavedimai patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kaip tai numatyta CK 6.871 str. 3 d. Atsiliepimo surašymo dienai ieškovui atsakovė yra išmokėjusi 4705 Lt. Kategoriškai nesutiko su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad buvo įsipareigojusi ieškovo vardu iš AB „Swedbank“ prisiimtą kreditorinį įsipareigojimą grąžinti dalimis pervedant į ieškovo sąskaitą. Ieškovas nepateikė jokios sutarties, kuria atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti ieškovo vardu paimtą paskolą. Tokio susitarimo nebuvo. Kai 10 000 Lt ieškovas atsakovei paskolino, ji net nesidomėjo, iš kur ir kokiu būdu ieškovas minėtus pinigus gavo. Paskolos sutartis su AB „Swedbank“ sudaryta dėl 12 000 Lt sumos, o atsakovei paskolinta 10 000 Lt suma. Be to, paskolos sutartis sudaryta 2011-01-13, o atsakovei pinigai paskolinti tik 2011 m. vasario viduryje, kas akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus, jog jis paskolą ėmė dėl atsakovės ir dėl to, kad jai skubiai ir būtinai minėtų pinigų reikėjo. Tokiu atveju atsakovė būtų pasiskolinusi pinigus dar 2011 m. sausio mėn. Atsakovė nėra šios sutarties šalis, nėra ir šios sutarties laiduotoja, todėl neturi ir negali turėti jokių santykių/teisių/pareigų pagal minėtą sutartį. Atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti tokią pat pinigų sumą, kokią gavo iš ieškovo ir nieko daugiau. Atsakovė pati savo nuožiūra ieškovui periodinėmis įmokomis grąžindavo paskolą sumomis kiek galėjo. Iki kreipimosi į teismą dienos iš ieškovo atsakovė nebuvo gavusi jokio pareikalavimo grąžinti paskolą. Taigi, ieškovo atsakovei paskolinta 10 000 Lt suma negali būti pripažinta ieškovo nuostoliais, kadangi atsakovė paskolos santykių neneigiu, geranoriškai paskolą dalimis grąžina ir toliau ketina tą daryti. Tuo tarpu, AB „Swedbank“ ieškovo sumokėtos palūkanos 2690 Lt sumoje iš atsakovės negali būti priteisiamos, kadangi dėl šių palūkanų mokėjimo bankui su ieškovu nebuvo susitarta, atsakovė nėra jokiais teisiniais santykiais susijusi su ieškovo 2011-01-13 sudaryta paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir kalbos apie kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. CK 6.251 str. numatytas visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atveju taip pat negali būti taikomas, kadangi aš ieškovui nepadariau jokių nuostolių. Mano, kad ieškovui teismas galėtų iš jos priteisti nebent tik 5295 Lt neišmokėtos paskolos dalies, o ne nuostolių, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei iš ieškovo jos naudai turėtų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike (b.l. 27-28) nurodė, kad atsakovės E. S. pridėtas kvitas su ieškovo parašais neturi nieko bendro su pareikštu ieškiniu. Neturi reikšmės ta aplinkybė, ar atsakovė prašė paskolinti, ar ne, ar ji buvo banke laiduotoja, kai ieškovas ėmė paskolą, ar ne. Esminis faktas tas, kad atsakovė yra gavusi 10 000 Lt sumą, šių pinigų ieškovas jai nedovanojo. Atsakovė gautais pinigais pasinaudojo savo tikslais. Paskola buvo paimta ieškovo vardu, nes atsakovei reikėjo lėšų buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Jeigu atsakovė nebūtų prašiusi paskolinti jai pinigų ir nesiūliusi paimti paskolą, ieškovas nebūtų su banku sudaręs kredito sutarties, nes šie pinigai jam nebuvo reikalingi. Be to, jei atsakovė būtų 10 000 Lt grąžinusi į ieškovo banko sąskaitą, aš jis būtų grąžinęs bankui paskolą ir nebūtų reikėję tokį laiką mokėti nustatytas palūkanas. Nurodo patyręs nuostolius mokėdamas šią paskolą bankui, nes privalėjo mokėti ir palūkanas, todėl turi būti laikytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. (visiškas nuostolių atlyginimas). Jei atsakovė būtų grąžinusi dalį paskolos, tai būtų nurodžiusi pateiktame rašte, kad grąžina paskolą, pervestą į jos nurodytą sąskaitą, bet pateiktame rašte nurodyti pinigai buvo gauti už atsakovės motinos slaugą bei už remonto darbus, medžiagų pirkimą remontuojant jos butą.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike (b.l. 37-41) nurodė, kad ieškovo dublike ir ieškinyje minimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas atsakovės vardu. Ieškovas gyvendamas su atsakovės dukra išreiškė norą pirkti butą, tačiau neturėjo galimybių imti paskolą didelei sumai, ko pasėkoje atsakovė buvo įkalbėta savo vardu paimti paskolą iš banko ir nupirkti minėtą butą. 10 000 Lt suma ieškovo buvo pervesta atsakovei savo noru, neinformavus atsakovės apie minėtų pinigų kilmę. Atsakovė pagrįstai manė, jog pervesti pinigai yra investicija į jos nupirktą butą, kadangi minėtame bute apsigyveno ieškovas su atsakovės dukra. Prasidėjus ieškovo ir atsakovės dukters skyryboms atsakovė nusprendė grąžinti ieškovui jo pervestą 10 000 Lt sumą. Kadangi atsakovė moka paskolą bankui, minėtą sumą grąžina dalimis. Atsakovė ieškovui jau yra grąžinusi 5205 Lt sumą. Pinigų grąžinimą įrodo pinigų priėmimo lentelėje ieškovo parašai bei bankiniai mokėjimo pavedimai pateikti teismui: 2011-03-12 d. 700 Lt; 2011-04-16 d. 700 Lt; 2011-05-15 d. 700 Lt; 2012-01-17 d. 250 Lt; 2012-02-11 d. 320 Lt; 2012-07-03 d. 300 Lt; 2012-09-16 d. 300 Lt; 2012-09-18 d. 385 Lt; 2012-11-07 d. 150 Lt; 2012-12-12 d. 250 Lt grąžinti grynaisiais pinigais; 2012-11-07 d. 150 Lt; 2012-09-19 d. 100 Lt; 2012-05-15 d. 400 Lt; 2014-01-24 d. 500 Lt sumos pervestos bankiniais pavedimais. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas galimai darė buto esančio (duomenys neskelbtini), remontą. Minėtame bute remonto darbus atliko atsakovės šeimos draugas J. Ž.. Dar daugiau ieškovas iš atsakovės reikalauja 12 690 Lt sumą nors į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 10 000 Lt ko pasėkoje yra akivaizdu, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai bando perkelti savo prievoles kylančias iš tarp jo ir banko sudarytos paskolos sutarties atsakovei. Ieškovas taip pat neįrodo savo teiginių, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovo vardu gautą paskolą grąžinti ir dalimis pervesti pinigus į jo sąskaitą. Ieškovas remiasi LR CK 6.237 str. įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo institutu, tačiau neįrodinėja šio instituto sąlygų, kurios turi būti įrodinėjamos ieškovo. Akivaizdu, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų išlaidų pagal paskolos sutartį sudarytą tarp jo ir banko bei savo noru pervestų piniginių lėšų atsakovei. Atsakovei nekyla nei deliktinė, nei sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovei yra visiškai nesuprantama kokiu pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą su nepagrįstu reikalavimu atsakovei, dar daugiau atsakovė yra geranoriškai nusiteikusi ir daliniais mokėjimais ketina pervesti likusią 4705 Lt sumą ieškovui.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį. Nurodė, kad nori grąžinti pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs iš banko. Tuo metu gyveno su atsakovės dukra. 2011 metais jo paprašė pasiskolinti pinigų buto pirkimui. Galvojo, kad jam paskolą grąžins ir nebus jokių kliūčių, tačiau jam skolos negrąžino. Jam liko bankui išmokėti mažą dalį paskolos, jis asmeniškai ją dengia. Pasiskolintus pinigus pervedė banko pavedimu atsakovei. Jis pasiskolino iš viso 12 000 Lt, o pervedė atsakovei 10 000 Lt. Reikalauja 12 690 Lt, nes čia su procentais. Dalį pinigų jam grąžino – banko pavedimu ir dalį grynais. Iš viso grąžino apie 3500 Lt. Tikslių skaičių neprisimena, to negali įrodyti, nes jam grąžino grynais. Jam bankui liko sumokėti apie 3000 Lt. Kai ėmė paskolą dar nebuvo vedęs. Paskola buvo asmeninė. Reikalaujama suma susideda iš 10000 Lt sumos, grąžinta 3500 Lt, tai liko 6500 Lt ir 2690 Lt procentų. Tai galutiniai procentai, kurie bus sumokėti pagal sutartį su banku. Dėl pateikto lapelio – dalis pinigų gauta kaip paskolos grąžinimas, o dalis eidavo buto remontui, už darbus ir senelės prižiūrėjimą. Lapelyje yra jo parašai. Jis gavo 5205 Lt, tačiau ne visi kaip paskolos grąžinimas. Paskolos grąžinta 3500 Lt. Jam reikėjo 1000 Lt sumokėti žmogui, kuris darė remontą bute Draugystės g. 7-41. To žmogaus pakviesti negali, jis išvykęs į užsienį. Tam bute jis gyveno su žmona po santuokos sudarymo. Butas pirktas jiems ten gyventi. Atsakovei trūko pinigų ir jo paprašė pasiskolinti iš banko. Atsakovė butą pirko savo vardu ir pritrūko 10000 Lt sumos. Atsakovė norėjo, kad jis su jos dukra ten gyventų. Kitą dalį pinigų atsakovė turėjo pati. Jiems ten leido gyventi. Nuomos sutarties ar pan. nebuvo sudaryta. Už komunalines paslaugas jis mokėjo. Ten gyveno apie du metus. Anksčiau paskolos grąžinti neprašė, nes jis su žmona ten gyveno ir atsakovė grąžindavo dalį skolos. Paskui jį iš buto išvarė ir nustojo grąžinti paskolą. Paskutinį metų laikotarpį nieko negavo. Nustojo bute gyventi 2013 m. vasario 8 ar 9 d. ir nuo tada nustojo jam mokėti atsakovė. Paskolos sutarties neįformino, nes galvojo, kad laikui bėgant pradės mokėti. Buvo parašęs laišką, kad grąžintų, nes kreipsis į teismą. Atsakovė buvo informuota, kad jis paėmė paskolą ir kas mėnesį moka įmokas. Jo paklausė ar jis gali pasiskolinti iš banko buto įsigijimui, tai jis ir pasiskolino. Dėl palūkanų tuo metu nesitarė, nes viskas tuo metu buvo gerai, jis galvojo, kad nereikalaus jokių procentų. Laiko, kad dabar turi nuostolių dėl šios situacijos. Šiuo metu yra jau išsiskyręs.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jie gyveno atskirai, nuomojosi butą. Ji paėmė paskolą, kad vaikams padėti ir nupirkti butą. Sutinka, kad jai pervedė 10 000 Lt. Apie jo paimtą paskolą ji nežinojo, ieškovas neinformavo jos. Ji neprašė jo pinigų, tai ieškovas prašė nupirkti butą. Pervedė 10000 Lt jai, nes ieškovas ten norėjo gyventi. Jai trūko 10 000 Lt užbaigti pirkimo sandoriui. Jis apie pinigų kilmę nieko nesakė. Šalių santykiai buvo nekokie, tačiau iš geros valios leido jiems bute gyventi. Ieškovo kredito sutarties su banku nematė ir nežinojo apie ją. Ji ieškovui yra pervedusi iš viso 5205 Lt. Ieškovas investavo tuos pinigus į butą. Ji butą ne sau pirko, o vaikams. 2013 metai buvo sunki materialinė padėtis, todėl negalėjo mokėti ieškovui. Dabar gali mokėti po truputį ir tai daro.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė adv. V.Ramanauskaitė nurodė, kad ginčo tarp šalių, kad buvo pervesta 10000 Lt sumą ir grąžinta 5205 Lt, nėra. Ginčas tik dėl prašomų priteisti palūkanų ir dėl to, kad atsakovas nepripažįsta, kad visa 5205 Lt suma skirta skolos dengimui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas vykdė kažkokias kitas prievoles atsakovės naudai – remonto darbus, atsakovės motinos priežiūrą. Dalis pinigų grąžinti pavedimais, dalis grynaisiais. Nėra jokių įrodymų, kad 5205 Lt traktuoti kitaip kaip skolos grąžinimą. Apie tai, kad ieškovas su banku sudarė paskolos sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudarė atsakovė tikrai nežinojo. Ji nebuvo sutarties šalimi, nei laiduotoja. Jai sutartis nebuvo pateikta, todėl apie tuos procentus ji nežinojo. Tam, kad prašyti priteisti nuostolius, ką prašo ieškovas, turi būti civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Šiuo atveju atsakovė jokios sutarties nepažeidė, ji ir nebuvo sudaryta. Paskolos santykių kvalifikuoti negalima, pinigų pervedimas buvo tiesiog trečiojo asmens – atsakovės – naudai pervesti pinigai, kad ji galėtų įsigyti butą. Taip pat nėra ir jokio kito teisės pažeidimo, iš kurio galima būtų kildinti nuostolių reikalavimą. Pats ieškovas prisiėmė tam tikras prievoles iš banko, dar 2000 Lt kitiems reikalams panaudojo, ir dabar tų prievolių negali perkelti atsakovei. Ieškovas gali reikalauti tik to, kas šiai dienai nėra grąžinta iš faktinės sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. Č. 2011-01-13 su AB „Swedbank“ banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas ieškovui suteikė 12 000 Lt kreditą būsto remontui, nustatant 21 proc. metinę palūkanų normą, o galutinį kredito grąžinimo terminą – 2015-01-12 (b.l. 5-8). Ieškovas dalį gauto kredito, t.y. bendroje 10 000 Lt sumoje, pervedė atsakovei banko pavedimais: 2011-02-09 – 4000 Lt, 2011-02-10 – 4000 Lt, 2011-02-11 – 2000 Lt (b.l. 13).
Iš AB „Swedbank“ banko 2013-08-27 pažymos apie kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų bankui suma 2013-08-27 buvo 5482,48 Lt, iš kurios 5434,93 Lt negrąžintos paskolos, 47,55 Lt palūkanų (b.l. 10).
LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė pasiskolinusi iš ieškovo 10 000 Lt sumą, kurie jai buvo pervesti 2011-02-09 – 4000 Lt, 2011-02-10 – 4000 Lt ir 2011-02-11 – 2000 Lt (b.l. 18). Tačiau teigė šią sumą dalimis mokanti ieškovui. Atsakovė pagrįsdama savo poziciją pateikė paskolos mokėjimo lentelę ir vietinių mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė ieškovui yra bankiniais pavedimais ar grynaisiais pinigais perdavusi 5205 Lt sumą (2011-03-12 - 700 Lt; 2011-04-16 - 700 Lt; 2011-05-15 - 700 Lt; 2012-01-17 - 250 Lt; 2012-02-11 - 320 Lt; 2012-07-03 - 300 Lt; 2012-09-16 - 300 Lt; 2012-09-18 - 385 Lt; 2012-11-07 - 150 Lt; 2012-12-12 - 250 Lt grąžinti grynaisiais pinigais; 2012-11-07 - 150 Lt; 2012-09-18 - 100 Lt; 2012-05-15 - 400 Lt; 2014-02-24 – 500 Lt sumos pervestos bankiniais pavedimais, b.l. 20-23). Mokėjimų lentelėje ieškovas savo parašais patvirtino nurodytų pinigų sumų gavimą. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad tik dalis iš atsakovės jam pervestų pinigų buvo skirti atsakovės 10 000 Lt skolai dengti, t.y. apie 3500 Lt, o likusi suma buvo skirta buto remontui ir už atsakovės motinos priežiūrą. Teismas pažymi, kad ieškovas teisme negalėjo tiksliai nurodyti kokia suma buvo skirta buto remontui, kokia atsakovės motinos priežiūrai, o kokia teko skolos dengimui, nesugebėjo įvardinti remontą dariusio asmens, neva kuriam sumokėjo 1000 Lt, ir šių aplinkybių nepagrindė nei vienu įrodymu. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atmeta ieškovo argumentus šioje dalyje ir atsakovės ieškovui pervestą 5205 Lt sumą vertina kaip skolos dengimą.Padaryti priešingą išvadą teismas neturi objektyvaus pagrindo.
Byloje nustatyta,kad atsakovei galutiniai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įvykdyti trūko 10000 litų.Šis butas buvo skiriamas ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės būstui(prieš tai jie nuomojosi butą),t.y.ieškovo interesams tenkinti.Ieškovas pasiskolino 12000 litų ir savo išimtinai asmeniniams poreikiams-2000 litų pavartojo sau,ir kitus 10000 litų pervedė atsakovei už buto pirkimą.Atsakovė nuo pat pradžių ėmė gražinti pinigus ieškovui dalimis už pervestus jai 10000 Lt,todėl darytina išvada,kad minėti 10000 Lt buvo paskolinta suma atsakovei.Tačiau tuo pačiu metu nėra jokių įrodymų,kad tarp šalių buvo susitarimas,kad atsakovė ne tik gražins skolą,bet ir dengs kokius nors ieškovo nuostolius dėl paskolos bankui.Kaip ir nurodo pats ieškovas-„anksčiau paskolos grąžinti neprašė, nes jis su žmona ten gyveno ir atsakovė grąžindavo dalį skolos“.Gyveno ten be jokios nuomos sutarties.
Ieškovas į byla pateikė 2013-07-16 raštišką pasiūlymą atsakovei E. S. įforminti rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigotų ieškovui grąžinti jo išmokėtą paskolą bankui. Taip pat pasiūlė gauti kreditoriaus sutikimą dėl skolos perkėlimo tai daliai, kuri neišmokėta, o dėl kitos dalies skolos išmokėjimo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (b.l. 9).Visi šie veiksmai atlikti po ieškovo skyrybų su atsakovės dukterimi. Teismas pastebi, kad byloje nėra šio rašto įteikimo atsakovei įrodymų. Be to, ieškovas neįrodė, kad buvo informavęs atsakovę apie pinigų kilmę, t.y. kad atsakovei perduotus pinigus gavo paskolos sutartimi iš banko. Atsakovė teigė nežinojusi ir nesidomėjusi iš kur minėta suma atsirado pas ieškovą. Teismas vertindamas šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas buvo priverstas imti paskolą iš banko,ją paėmė atsakovės verčiamas ,ar kad 10 000 Lt iš ieškovo ji skolinosi šios sutarties su banku pagrindu.
Teismas pažymi, kad ieškovas iš banko gavo 12 000 Lt sumos kreditą, o atsakovei pervedė 10 000 Lt. Be to, paskola ieškovui iš banko sutekta dar 2011-01-13, tačiau pavedimai atsakovei padaryti tik po mėnesio, t.y. 2011-02-09 – 2011-02-11. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ji nėra 2011-01-13 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis ir ieškovui kylančios prievolės pagal šią sutartį negali būti perkeliamos atsakovei.
Ieškovas ieškinyje rėmėsi CK 6.237 str. nuostatomis.Taigi ieškovas, nebūdamas susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais su atsakove, neturėjo pareigos mokėti šiai kokių nors sumų,bet 10000 Lt pervedė jai savo noru ir savo interesų tenkinimui(aukščiau nurodyta), prieš jį nebuvo pavartota prievarta ar apgaulė, ieškovas veikė išimtinai savo interesais ir rizika.Atsakovė,neturėdama sutartinio pagrindo gavo pinigų sumą savo asmeninei nuosavybei įsigyti.Ji priėmė šiuos pinigus šiuos pinigus iš ieškovo,pripažįsta tai kaip skolą.Visų šių teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius rėmėsi CK 6.245 ir 6.251 straipsniais. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.Sutartinės atsakomybės byloje nėra pagal faktines ieškinio aplinkybes. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).Tačiau ieškovas civilinei atsakomybei atsirasti būtinų nustatyti sąlygų: žalos, kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neįrodinėjo(šie teisiniai argumentai tik deklaruoti ieškinyje be jokių pagrindimų) ir jų neįrodė teisme, todėl neįrodyti nuostoliai negali būti priteisiami.
Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, teismas mano esant pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 4795 Lt (10 000 Lt – 5205 Lt) skolą.
Teismas negali neatkreipti dėmesį į ieškovo akivaizdų nesąžiningumą bendrai elgiantis atsakovės atžvilgiu paduodant tokį ieškinio reikalavimą 12690 Lt sumai,kai pats teigia,kad jam gražinta 3500 Lt,jis sau paėmė 2000 Lt iš paskolos bankui,o visa bendra skola bankui sudaro 18000 Lt.Tai reiškia,kad jeigu vertinti tik šiuos skaičius,tai ieškovas iš viso skolos bankui nepatirtų ne tik nuostolių(skolos ir palūkanų skirtumo),o dar ir turėtų 190 litų naudos(12690+3500+2000—18190) atsakovės sąskaita(CK 1.5 str.).
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 387,70 Lt žyminį mokestį (b.l. 2), įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė byloje turėjo 2012,50 Lt teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo, tripliko paruošimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu (b.l. 25, 51-53). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (~38 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 147,33 Lt, o atsakovei iš ieškovo priteistina 1247,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str.).
Kadangi šalims tenkanti pašto išlaidų dalis yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4795 Lt (keturis tūkstančius septynis devyniasdešimt penkis litus) skolą ir 147,33 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1247,75 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.