Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo I. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 357-424 taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų su 625 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos (pagal BK 66 straipsnį, BPK 140 straipsnį). Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. birželio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 8 mėnesiai 4 dienos.Komisija 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 357-424 nutarė taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas nepatvirtinti nutarimo ir netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.Nuteistasis I. S. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik BVK 157 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas akivaizdžiai rėmėsi tik neigiamomis aplinkybėmis iš jo praeities, jo padaryto nusikaltimo sunkumu, jo pavojingumu, tačiau šis kriterijus nekinta net asmeniui išėjus į laisvę. Savo skunde pripažįsta, kad bausmės atlikimo metu buvo nemažai baustas drausminėmis nuobaudomis, bet už pažeidimus atliko skirtas nuobaudas.Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad po kurio laiko, atliekant bausmę, jis suprato, jog buvo pasirinkęs klaidingą gyvenimo kelią, ir pradėjo naują gyvenimą be narkotinių medžiagų, dėl kurių darė nusikalstamas veikas, prarado jaunystę, visuomenės pasitikėjimą. Teigia, kad pradėjo keisti elgesį, dalyvavo ir labdaros ir paramos fondo reabilitacijos-adaptacijos į visuomenę centre. Dėl dalyvavimo šioje programoje negali dirbti, nes turi būti perkeltas į kitą lokalinį sektorių, tačiau atlieka savanoriškus darbus, susijusius su būrio gerbūviu.I. S. skunde teigia, kad teismas nevertino jo didelių pokyčių ir pastangų. Nurodo, kad jau ilgą laiką dalyvauja socialinė reabilitacijos programose, papildomose programose, baigė anglų kalbos kursus, įgijo staliaus ir elektriko specialybes, o šiuo metu mokosi ir baldžiaus specialybės. Tvirtina, kad nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi jų laikytis, elgiasi mandagiai. Nors ir turi finansinių įsipareigojimų, nuteistasis teigia, kad jas stengiasi spręsti, tačiau laisvėje tą padaryti būtų lengviau. Nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, žino, jog artimieji jam padėtų. Skunde jis išreiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, o Komisijos sprendimas įrodo, jog yra pagrindas daryti išvadą, jog bausmės atlikimo metu jis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą, dėl ko galima konstatuoti, kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo I. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą I. S. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 47 balais. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistasis įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką I. S. net 16 kartų baustas drausmine tvarka ir tik 2 kartus paskatintas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nuobaudos buvo gautos anksčiau iki jis pradėjo keisti savo gyvenimą, tačiau informaciją apie nuteistojo ankstesnius pažeidimus aukštesnysis teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, rodančią, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad I. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė, ir nors įvertinimo rezultatas nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 51 iki 47 balų, tačiau nuteistajam vis dar nustatomi tie patys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei ankstesnis narkotikų vartojimas. Nurodyti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t.y. tokie, kuriuos nuteistasis gali pakeisti. Iš dalies sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad Komisijos išvadą, kaip beje ir Socialinio tyrimo išvadą, rengia asmenys artimiau bendraujantys su nuteistuoju, tad ir nustatydami kriminogeninius veiksnius, I. S. Socialinio tyrimo išvados rengėjai, vis tik nenustatė nuteistojo pakankamos pažangos, kuri nulemtų minėtų kriminogeninių veiksnių panaikinimą. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. S. nuteistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, laisvėje pats turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nuteistojo teigimu, savo laisvalaikius jis leisdavo su draugais, vartodavo narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad pataisos namuose jis taip pat buvo sulaikytas vartojęs narkotines medžiagas. Sveikintina, kad pataisos namuose I. S. dalyvauja reabilitacijos programoje, stengiasi nebevartoti psichotropinių medžiagų ir išsako neigiamas nuostatas dėl jų vartojimo, tačiau vis tik, pažymėtina, kad nuteistojo pasikeitimas stebimas dar palyginus trumpą laiką, o būtent nuo to momento, kai suteikta galimybė taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, po ko jis skatintas tik du kartus. Visos šios nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie aiškią nuteistojo daromą pažangą, siekiant mažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o nuteistojo nurodyti pasikeitimai nesudaro neginčijamo pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę, grįžęs į įprastą jam aplinką, jis tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 47 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad I. S. savo elgesį kreipia teigiama linkme, mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau tai dar nesudaro pagrindo manyti, kad daroma nuteistojo pažanga yra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo I. S. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundu, kuriuo prokuroras prašė pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo I. S. taikymo bei nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorams teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą, o prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, nurodė argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, o būtent argumentus, kodėl nuteistajam netaikytinas lygtinis paleidimas. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo I. S. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.