- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1-9-787/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00319-20107
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Turauskis
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kaltinamasis
- R. P.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs. (duomenys neskelbtini, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal patentą, turintis 2 grupės negalią, gyvenantis (duomenys neskelbtini, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d. išnagrinėjęs bylą, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. P., 2010 m. balandžio 18 d. apie 15.16 valandą, prie teisiškai neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini savavališkai vykdė ginčijamą teisę panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusios J. Ž. atžvilgiu. Tai yra jis nukentėjusios reikalavo atrakinti statinių duris ir atiduoti jam priklausančius daiktus – židinį, benzininį kultivatorių, dalį malkų, o nukentėjusiajai atsisakius atiduoti prašomus daiktus, panaudojo fizinį smurtą paimdamas J. Ž. rankomis už kaklo ir pastumdamas, ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino dalinai ir parodė, kad jis savo daiktus buvo palikęs pas V. Ž. saugojimui ir naudojimui. Jis norėdamas atsiimti savo daiktus po V. Ž. mirties keletą kartų prašė J. Ž. grąžinti jam jo daiktus, bet ji atsisakė. V. Ž. buvo jo žmonos brolis ir po jo mirties buvo likę pas jį namelyje. Prieš tai jis keletą kartų skambino Janinai ir prašė, kad jam grąžintų tuos daiktus. Ji jam vis sakydavo, kad šiuos daiktus ji pirko su V. Ž. būdami santuokoje. Susitarus su ja, jis atvažiavo su žmona B. ir 2 vaikais, planavo pasiimti savo židinį ir kultivatorių, bet J. Ž. jau buvo pakeitusi durų spynas. Jis anksčiau nuo namelio turėjo raktus, nes čia laikydavo daržoves ir kartu su Vytautu prižiūrėdavo namelį. Tada J. Ž. griežtai atsisakė grąžinti jam jo daiktus, nors jos sūnus M. prašė jam grąžintų šiuos daiktus. Janina visaip maivėsi ir jį išprovokavo ir jis nieko blogo nepagalvojęs, radęs laužtuvėlį, išlaužė spynas. Jam belaužiant spyną J. Ž. pripuolė prie jo ir neleido eiti į vidų. Tada jis ranka pastūmė ją ir ji nugriuvo ant žolytės. Kai išlaužė spyną jis su žmona B. ištempė savo židinį, bet jo įkelti į mašiną nepajėgė. Paskui ėjo ieškoti kultivatorius, vėl jos prašė, kad ji atrakintų duris, bet ji vėl jį visaip provokavo, tada jis vėl išlaužė spyną ir pasiėmė kultivatorių. Vėliau atėjo kaimynas A. S., pažiūrėti, kas čia darosi prie to namo. Kaimynas jam padėjo įkelti židinį į jo automobilį. Kai jis viską susikrovė, Janina iškvietė policiją. Jis policijos laukė apie 3 – 4 valandas, tada nuėjo pas kaimyną ir išgėrė gal 50 ar 60 gramų alkoholio. Jis jo vartoti negali, nes yra invalidas ir vartoja stiprius vaistus. Jis prieš tai Vytautui židinį davė naudotis, jį jis pirko parduotuvėje, yra pateikęs jo pirkimo dokumentus. Kultivatorių jis atsivežė iš Norvegijos. Vytautas turėjo daug žemės, bet gyveno Kaune ir kasdavo ją su kastuvu, ardavo arkliu. Vėliau jam jis paskolino kultivatorių išdirbti žemę, nes ir jie čia turėjo daržą. Dar tenai buvo kėdė su pašiltinama medžiaga – šiuos daiktus pasiėmė jo žmona. Ši kėdė buvo jo žmonos mamytės ir jai buvo labai brangi. Buvo jie ir daugiau daiktų pasidėję, nes kaip namą pardavinėjo, nebuvo kur jų dėti. Apie padėtus daiktus žinojo M. Ž. (Vytauto sūnus), kaimynas A. S. ir jo žmona. Jis pripažįsta, kad savavališkai sugadino dviejų durų spynas ir pastūmė nukentėjusiąją, tačiau, kad sudavė smūgius – nepripažįsta. Jis negalėjo viena ranka jos pakelt į orą ir pakratęs trenkti ant žemės, nes tai neįmanoma. Jis tik pastūmė ja atbula ranka, gal ir siekė stumdamas kaklą, to neneigia, tačiau jos nemušė. Jis prieš tai nukentėjusiajai paaiškino visą situaciją, kokie jo santykiai buvo su mirusiu asmeniu, bet ji sakė kad čia jos daiktai ir jis neturi jokios teisės. Jis daiktus bandė susigrąžinti gražiuoju, skambino, prašė, tačiau nuosavybės dokumentų į daiktus nerodė. Jis į jokias institucijas dėl daiktų sugrąžinimo nesikreipė ir pareiškimų nerašė. Kaimynas jam pasakė, kad kai V. buvo pašarvotas tai J. Ž. vežasi kai kuriuos daiktus iš namelio. Jis po laidotuvių pabijojo, kad išveš ir jo daiktus, o paskui pasakys kad pavogė. Jo švogeris mirė prieš 2 metus, V. dar būnant gyvam su juo bendravo ir kartu prižiūrėjo jo namelį, sodindavo daržus. Jis jam buvo davęs raktus nuo namelio, ir čia laikė savo daiktus: bulves, burokus. Jis anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo. M. V. turtą paveldėjo du paveldėtojai. Jis dėl likusių daiktų, po V. mirties, pas notarą nesikreipė, galvojo gražiuoju susitars, nukentėjusioji puikiai žinojo, kad tie daiktai yra jo. Tuo metu dokumentų patvirtinančių daiktų įsigijimą neturėjo. Tuo metu Janina teigė, kad židinį jie įsigijo dar būdami su V. santuokoje prieš 12 metų. Jis spynas išlaužė todėl, kad jį išprovokavo ir jį sunervino, jis nesusivaldė. Jis civilinio ieškinio nepripažįsta. Įvykio dieną ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų nematė. Jis tada vienoj rankoj turėjo laužtuvėlį ir laužė duris, o kitą ranka, kai ji pripuolė, jis ją pastūmė. Jis abiem rankom ir nekėlė jos į viršų, nes nėra toks stiprus, kad pakeltų ją.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo nusikalstama veika įrodytos pačio kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojos parodymais ir kitais teisme ištirtais, įrodymais.
Teisme apklausta nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad balandžio 18 d. R. paskambino jos sūnui M. Ž. ir pasakė kad jis atvažiuoja prie jos mirusio vyro namelio pasiimti savo daiktų. Vaikas jai pasakė, kad atvažiuos po 15 – 20 minučių ir jei nori, gali ateiti, jeigu ne, tai jie vis tiek pasiims savo daiktus. Ji su vaiku greitai apsirengė ir nuėjo prie namelio jų laukti. A. R. P. pareikalavo duoti raktus nuo namelio, o ji pasakė, kad ji neturi teisės duoti jam raktų. Jis vis kartojo „duok raktus“, prasidėjo keiksmažodžiai. Jis visas drebėjo, bet ji raktų nedavė. Šie reikalavimai truko 15 minučių. Vėliau R. P. paskambino savo draugui ir priėjęs prie namelio durų rado laužtuvėlį apie 1 m. ilgio. Priėjęs prie jos vėl reikalavo raktų, bet ji atsisakė juos duoti, tada jis rankoj laikydamas metalinį strypą puolė ją ir sugriebė jai už kaklo. Jis jai už kaklo griebė porą kartų, vis reikalaudamas raktų. Paleidęs ją antrą kartą trenkė jai ir ji suklupo. Jis šiuos veiksmus atliko lauždamas namelio duris. Ji stovėjo prie jo iš priekio, o jis vienoje rankoje turėjo laužtuvą, o su kita ranka paėmė jai už kaklo ir užspaudęs pakėlė ir trenkė ant žemės, faktiškai ji buvo pakibusi ore. Ji ant žemės nukrito 3 kartus jam belaužiant duris. Kaltinamasis tai darė ne su viena ranka, jis laužtuvą pakeisdamas tai į vieną, tai į kitą ranką. Ji nukrisdama niekur neatsitrenkė. Kad namelyje jis turi savo daiktų jis jai neaiškino tik jų reikalavo. Po V.mirties ji spynų nekeitė, pakeitė tik tada, kai buvo užvesta paveldėjimo byla. Ji žinojo, kad kaltinamasis turi raktus, apie tai žinojo ir visi kaimynai. Ji po to gydėsi 1 mėnesį klinikoje „Auki sveikas“, bet stacionare nebuvo paguldyta, gydėsi ambulatoriškai. Jai buvo paskirtas šildymas, masažai. Ji civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo turtinę žalą – 778,76 Lt, išlaidas, kurias sudaro vaistai, negautos pajamos dėl nedarbingumo. Vaistams ji išleido 705,14 Lt, yra receptai ir įsigijimo kvitai. Jai taip pat jai padarytą moralinę žalą ir prašo 10 tūkstančių Lt., kadangi visame kaime buvo išvadinta vagimi, patyrė patyčias, negalėjo dirbti, susikaupti, pasidarė jautri, pradėjo mikčioti, bijoti. Jai skambindavo į namus 2 - 3 val. nakties, sakydavo, kad čia policija. Ji patyrė diskomfortą, jaučia nerimą, negalėjo dirbti su klientais. Po to įvykio jai labai pablogėjo sveikata, ištisai jai skauda galvą, negali susikoncentruoti, patyrė nesaugumo jausmą, atsirado didelis baimės jausmas. Taip pat patyrė fizinį skausmą jis tęsėsi mėnesį laiko ir dabar kartojasi, jai padidėjo kraujo spaudimas ir pastoviai iš nosies bėga kraujas. Ji gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą, jai hipertenzija anksčiau pripažinta nebuvo, dabar turės jai išrašyti kompensuojamus vaistus. Ji kaltinamojo neprovokavo, o kai jį pamatė tai tiesiog sustingo ir negalėjo kalbėti. Ji su buvusiu mirusiu vyru palaikė santykius, jų vaikas bendravo. Esant gyvam vyrui ji su kaltinamuoju nebendravo, tik žinojo, kad mirusio vyro sesuo ištekėjo už R. P.. Kad kaltinamasis laiko daiktus namelyje ji nežinojo. Kai įvyko konfliktas tuo metu jau buvo užvesta paveldėjimo byla. Kadangi tuo metu vaikas buvo nepilnametis ji turėjo leidimą tvarkyti dokumentus, tai juridiškai dar nebuvo įteisinta. Kokie daiktai buvo namelyje žinojo iš mirusio vyro. Ji namelyje buvo kelis kartus, su buvusiu vyru bendravo savaitgaliais. Kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys jo buvo didelės. Prie namelio atvažiavo R. P., o išvažiavo jo žmona B, jis teigė, kad yra išgėręs ir vairuoti negali. Po visko jis susikrovė daiktus ir nuvažiavo per pievą, rodydami visokias grimasas. Konflikte dalyvavo kaimynas A. S.. Kaimynas jam padėjo išplėšti židinį iš namelio, nes jis buvo pritvirtintas prie grindų ir beprotiškai sunkus. Kaimynas ją matė, dar R. P. sakė „nekišk rankų prie jos“. Šalia buvo jos sūnus ir B.. Prieš įvykį jai skambino R. P., reikalavo grąžinti jo daiktus. Ji pasiūlė teismo keliu išspręst šį konfliktą dėl daiktų. Vytautas mirė 2009-10-30 ji su juo kartu negyveno 8 metus, bendravo tik savaitgaliais - penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. R. P. tada su viena ranka laužė duris, o su kita pakėlė ją. Yra galimybė ją viena ranka pakelti nes ji sveria nedaug. Dėl kaklo sužalojimo ji mėnesį laiko buvo nedarbinga. Ji neleisdama įeiti į patalpas saugojo santuokoje pirktus daiktus. Po vyro mirties ji nieko nepaveldėjo, 3 žemės sklypus paveldėjo vaikas - M. Ž., ji tik saugojo vaiko turtą. Kaltinamasis ją pakėlė 3 kartus viena ranka, keisdamas rankas.
Teisme apklaustas liudytoju M. Ž. parodė, kad 2010-04-18 po pietų paskambino R. P. ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti daiktų. Jis apie tai pasakė mamai, kad skambino ir jie nuėjo prie namelio. Tada atvažiavo B., R. ir jų vaikai, pasiimti savo daiktų. Kadangi jo mama nesutiko atiduoti daiktus, tada R. P. pasiėmė metalinį strypą ir išlaužė namelio duris. Jis tada keikėsi, sakė mamai, kad trenks, jai grasino. Jis išlaužęs duris įėjo į vidų kartu su B.. R. židinio vienas nepakėlė tik atjungė nuo kamino ir atitempė iki durų, pasikvietė kaimyną A. S., kuris ir padėjo židinį įkelti į mašiną. Pirmą kartą kieme pakėlė jo mamą ir nustūmė. Keliom rankom kėlė mamą negali pasakyti. Ar jis rankose turėjo laužtuvą irgi negali pasakyt, gal ir turėjo. Antrą kartą tuo pačiu metu kelis kartus trenkė ir ji nugriūvo. Mama nukrito ant nugaros ir atsisėdo ant žemės. Antrą kartą kai jai trenkė, mama jau buvo beveik atsistojusi, tai vyko kelių metrų atstumu. Trečią kartą trenkė po įėjimo į garažą. Jis nepasakys kaip tiksliai paėmė, nes tuo metu kalbėjosi su B., R. buvo toliau nuo jos. Kieno buvo turtas, nežino nes buvo per mažas. Jis su tėčiu dažnai nebendravo, tėtis dirbdavo Kaune, atvažiuodavo tik penktadienį vakare, savaitgaliui pabūt namuose. Retai su juo susitikdavo, paklausdavo kaip sekasi. Jis su savo draugu Luku padėdavo tėčiui. Jo mama tada buvo susinervinusi, bet kaltinamojo neprovokavo smurtauti. Tą dieną kieme be jo buvo A. S., jis galėjo matyt kaip buvo smurtaujama prieš mamą. Kieno buvo tie daiktai ir kaip jie ten pateko nežino. Motina po skyrybų su tėvu bendravo, bet tik savaitgaliais ir į namelį neidavo nes jis turėjo sugyventinę. Po tėvo mirties kaltinamasis reikalavo pinigų iš mamos už laidotuves. Jo tėvą laidojo B. su R. P., o turtą paveldėjo jis.
Teisme apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad jis 2010-04-18 vaikščiojo po kiemą. Jis anksčiau su V. Ž. gyveno kaimynystėje, tarp jų atstumas apie 50 metrų. Vytautas jo prašė prižiūrėti sodybą, nes jis gyveno Kaune. Jis atvažiuodavo į sodybą tik savaitgaliais, čia jis statėsi, tvarkėsi. Po V. mirties jis ir toliau prižiūrėjo sodybą kaip kaimynas. J. R. irgi pažinojo. K. V. su seserim B. pardavė tėvų namus daug daiktų atvežė pas Vytautą į namelį. V. žuvus, visi daiktai ten ir pasiliko jie buvo užrakinti, raktus turėjo B.. Pavasarį, atvažiavo R. su B.pasiimti savo daiktų. Tada jis išgirdo, nes jie garsiai kalbėjo su Janina. V. R. jo paprašė ateiti į talką padėti įkelti židinį į mašiną ir jis padėjo. Kvapo, kad kaltinamasis būtų neblaivus nesuuodė, tą dieną jokių alkoholinių gėrimų negėrė, nes dirbo vairuotoju. Kas pakeitė raktus nuo namelio nežino, kai įkėlė židinį R. ir B. pasakė, kad yra pakeistos spynos. V. laidojo sesuo su kaltinamuoju, Kaišiadorių kapinėse, buvo šermenys. Laidotuvių išlaidas, kiek girdėjo dengė B. su R.. Po skyrybų V. su nukentėjusiąją jokių santykių neturėjo, jie buvo prieš 8 metus ar daugiau išsiskyrę. Jis nematė, kad nukentėjusioji būtų kaip nors kaltinamojo traumuojama, stumdoma, laužiamų durų triukšmo negirdėjo. Daiktai namelyje buvo V. ir B., kadangi B.su R. yra vyras ir žmona, tai daiktai priklausė tiek B. tiek R.. Tų daiktų B. išsivežti negalėjo, juos sunešė pas V. į sandėliuką. Ar židinys buvo tik padėtas, ar juo ir naudojosi nematė. V. naudojosi vadinama buržuika, šalia stovėjo ir židinys. K. R. buvo paskolinęs V., nes jis turėjo dirbamos žemės apie 10 arų. Jis negirdėjo, kad prie laidotuvių būtų prisidėjusi nukentėjusioji ir jos sūnus.
Teisme apklausta liudytoja B. P. parodė, kad 2010 m. balandžio 18 d. jos vyras paskambino J. Ž. ir pasakė, kad norėtų atvažiuoti pasiimti savo daiktų. Jie keletą kartų prašė, kad atiduotų jų daiktus. Daiktai buvo padėti, paskolinti pas jos brolį. M.- jos brolio sūnus, tiksliai žinojo, kad tie daiktai yra jų, nes jis matė, kada buvo atvežtas ir pastatytas židinys ir paskolintas kultivatorius. Tą dieną nukentėjusioji sutiko ateiti prie namelio. Jie atvažiavo, turėjo brolio raktus, nes ten buvo jų daiktai. Po laidotuvių, gal po kokio mėnesio nuvažiavo, tačiau spynos jau buvo pakeistos, todėl negalėjo įeiti pasiimti savo daiktų. Atvažiavę paprašė, kad atrakintų ir atiduotų daiktus. T. J. maivėsi, atsisakinėjo, kalbėjo, kad tai jos daiktai, viskas priklauso tik jai, kad jie čia nepageidaujami, kad jūsų kojos ant šitos žemės nebūtų. Ji M. prašė, kad paprašytų mamos atrakinti spynas. M. keletą kartų prašė mamos, kad atrakintų ir atiduotų daiktus, tačiau Janina toliau maivėsi, staipėsi, išvedė vyrą iš pusiausvyros ir jis susinervino. Ji taip pat susinervino, kodėl jie turi tuos daiktus palikti? Jie baiminosi, kad tie daiktai nebūtų pavogti. Po laidotuvių praėjus pusei metų, kaimynai matė, kad M., J., jos sugyventinis nešė įvairius daiktus iš tų pastatų. Jie bijojo prarasti savo daiktus, kiekvienam žmogui savas daiktas - brangus. T. J. ir R. tada įvyko žodinis konfliktas. Vyras pasakė, arba atiduodi, atrakini, arba išlauš spynas ir pasiims savo daiktus ir, radęs kažkokį strypą, nulupo spynas ir atidarė ir pasiėmė savo daiktus. Tada po brolio mirties buvo praėję apie pusę metų. Ar turtas jau buvo paveldėtas tuo metu, nežino. Jo brolio turtą paveldėjo du sūnūs, M. ir iš antros santuokos vaikas, - abu nepilnamečiai. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai motinos turi įgaliojimus tvarkyti paveldėjimą. Jokių pretenzijų dėl kito turto jie neturėjo, norėjo tik keletą savo daiktų pasiimti. Buvo daug malkų, kiti daiktai. Kai statėsi namą daug daiktų buvo pasidėję pas brolį, jis buvo davęs raktus. Kitomis priemonėmis daiktų susigrąžinti nebandė, galvojo susitarti gražiuoju. Prieš tai skambino 2 ar 3 kartus. Jie atlyginti laidotuvių išlaidas nereikalavo tik prašė prisidėti prie laidotuvių. Kad viskas priklauso tik nukentėjusiajai pareiškė tuomet kai atvažiavo ir rado pakeistas spynas. Vyras įvykio metu išgėręs nebuvo, tik po to atėjus į tėvų namus, ten pasisvečiavo, gal išgėrė stikliuką ar 2, gal alaus - neprisimena. Jis negeria alkoholio iš viso, nes vartoja stiprius vaistus nuo širdies, bei raminančius. Ant nukentėjusiosios jokių smurto žymių nepastebėjo. Židinį buvo paskolinę laikinai kol įsirengs savo namą, leido juo pasinaudoti. Židinys buvo jų, brolis už židinį nebuvo atsiskaitęs.
Teisme apklausta ekspertė S. B. paaiškino, kad ji palaiko savo išvadas. Paaiškino, kad vėliau buvo atlikta papildoma ekspertizė. Abiem rankom galima pakelti nukentėjusiąją. Žmogaus įtūžio metu, kiek žino, daug ką galėtų žmogui padaryti. Galima net su dilbiu kelti žmogų. Ji mano, kad kaltinamasis galėtų pakelti žmogų ir viena ranka, tačiau labiau tikėtina, kad abiem rankom buvo kelta. Atlikdami ekspertizę vadovavosi medicininiais dokumentais. Į juos Žvingilienė kreipėsi asmeniniu prašymu dėl išvados davimo ir pati paaiškino aplinkybes, tada ji nebuvo atvykusi su policijos siuntimu. Tiriamoji nurodė, kad ją rankomis sugriebė, pakėlė ir trenkė į žemę. Rentgeno nuotraukų nevertino, vertina medicininius įrašus, nes rentgeno nuotraukose kaklo patempimas nesimato, matosi tik lūžiai, o minkštųjų audinių patempimų nesimato. Kad patempti kaklo raiščiai, šią diagnozę nustatė gydytoja Subačiūtė, dirbanti Kauno klinikų neurochirurgijos skyriuje. Ji apžiūros metu matė tik poodinę kraujosruvą kakle, kaklo kairėje viršutinėje dalyje. Ji padarė išvadą vadovaudamasi apžiūra ir medicininiais dokumentais. Balandžio 19 d. kreipėsi į juos tai buvo sekanti dieną po įvykio. Poodinė kraujosruva galėjo susidaryti ir spaudžiant viena ranka. Tik pirminė išvada buvo surašyta pačios nukentėjusiosios prašymu, o kita jau buvo surašyta, kai buvo atsiųsta tyrėjos Vainienės nutarimas su visa byla ir medicininiais dokumentais. Antra išvada yra išsamesnė. Kai asmeniniu prašymu kreipiamasi tai išvadą surašo lakoniškai, kas padaryta, laikas, ir sužalojimo mastas, kitų aplinkybių nedetalizuoja. Kai yra surašyta policijos užduotis, ten jau yra nurodyti konkretūs klausimai į juos ir atsako. Sužalojimo - sutrikdymo mastas nesiskyrė, antra išvada tik - išsamesnė. Griuvimui sužalojimai buvo nebūdingi, taip pat pačiam susižaloti taip negalima. Sužalojimo mastas nustatomas pagal ligos trukmę. Kaklo raiščių patempimas neturėtų tęstis metus. Medicininiuose dokumentuose buvo rašoma, kad čiupo abiem rankom ir trenkė ant žemės. Ji davė išvadą, kad dėl vieno trauminio poveikio atsirado sužalojimas. Tikimybė yra, kad buvo daugiau trauminių poveikių, kuo daugiau trauminių poveikių tuo didesnė tikimybė išsivystyti kaklo patempimui.
Teisme apklausta liudytoja R. P. parodė, kad 2010-04-18 apie įvykį nieko nežino. Ji su sugyventiniu V. Ž. atvažiavo pas jo seserį B. P., kada tai buvo neprisimena. Jie atvažiavo ir pasiskolino šaldytuvą, židinį ir kultivatorių žemei arti. K. V. žuvo, jie atvažiavo pasiimti savo daiktų. Po poros dienų jai pasakė, kad jos (Žvingilienės) sugyventinis namelyje pakeikė spyną, išlaužė duris, vogė iš tvarto malkas. Ten jiems niekas nepriklausė, jie išaužė namelio duris jos (Žvingilienės) sugyventinis. Kai ji atvažiavo, tai ji jai sako kad iškvies policiją. Ji tenai dirbo 5 metus ir net negalėjo pasiimti iš namelio savo daiktų. Ji su V. Ž. gyveno ir tvarkė tą namelį, jie nebuvo susituokę, taip gyveno, tvarkė kartu ūkį. Jis gyveno pas ją ir jie atvažiuodavo į namelį kas šeštadienį. Jie savo daržų neturėjo, todėl sodindavo kartu. Ji po sugyventinio laidotuvių negalėjo prieiti iki namelio ir paimti savo daiktų. Kategoriškai patvirtina, kad tie daiktai buvo tikrai kaltinamojo. Jis dar gyveno su antra žmona, jos (Žvingilienės) daiktų ten tikrai nebuvo, viskas buvo V. Ž.. Namelis yra nelegalus žemė priklauso Žvingilui, tėvai padovanojo. Anksčiau namelyje nestovėjo židinys, jie jį atsivežė, kai pasiskolino iš švogerio ir naudojosi tuo židiniu. Tais daiktais jie du ar trys metus naudojosi. Jie kultivatorių pasiskolino iš švogerio, juo taip pat naudojosi V.. Mirusio turtas atiteko M. ir P. – sūnums, testamento nebuvo. Namelio raktai buvo pas ją, paskui atidavė seseriai.
Iš įvykio vietos apžiūrios protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini (t.1 B.l. 12-15).
Iš specialisto išvados Nr. G1327/10(02) matyti, kad J. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kaklo kairėje, kaklo raiščių patempimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suspaudus kaklą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-04-18, sužalojimas vertintinas kaip nesunkus (t.1 b.l. 27).
Iš specialisto išvados Nr. G-700/11(02) matyti, kad J. Ž. padaryta kraujosruva kakalo kairėje, kaklo raiščių patempimas. Sužalojimai nustatyti pagal medicininius dokumentus. Vertinant atskirai kūno sužalojimus nustatyta, kad poodinė kraujosruva kaklo kairėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kaklo raiščių patempimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esant sužalojimų visumai kaip poodinei krausjosruvai kaklo kairėje bei kaklo raiščių patempimui labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti spaudžiant kaklo kairiąją pusę ranka ir betarpiškai purtant /sukant/tempiant kaklą (tuo padarant kaklo raiščio patempimą) (t.1, b.l. 41).
Iš 2010-02-26 paveldėjimo liudijimo matyti, kad nuosavybės teise valdomą V. Ž. nekilnojamą turtą: 1) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, plotas 0,8400 ha, esantį (duomenys neskelbtini; 2) ½ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, plotas 0,3500 ha; 3) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, plotas 0,1800 ha, esantį (duomenys neskelbtini; 4) ½ piniginių lėšų esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 5) ½ piniginių lėšų esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini; 6) ½ piniginių lėšų esančių AB „SNORO“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini, Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 58-59).
Iš 2010-01-08 notaro išduoto liudijimo M. Ž. matyti, kad šiam asmeniui išduotas liudijimas dokumantų paveldėjimo priėmimui gauti ( t. 1, b.l. 83).
Iš ištuokos liudijimo matyti, kad V. Ž. ir J. Ž. išsituokė 1997-01-31 ( t. 1, b.l. 84).
Iš mirties liudijimo matyti, kad V. Ž. mirė 2009-10-31 ( t. 1, b.l. 85).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti paimti daiktai – židinys, benzinininis motoblokas, kėdė ( t. 1, b.l. 95-100).
Iš dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad R. P. policijos darbuotojams pateikė PVM sąskaitą – faktūrą IND Nr. (duomenys neskelbtini, išrašyta R. P. dėl krosnelės ST 24411,5 KW , prijungimo vamzdžių ortakio pardavimo už 1805.88 Lt ir kasos čekį išrašytą 2008-03-26 dėl krosnelės įsigijimo ( t. 1 b.l. 103-104).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė policijos darbuotojams kompaktinį diską su fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad jis dirba su motobloku, ir nebaigtame statyti name stovi židinys ( t. 1, b.l. 106-110).
Iš R. P. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad jam išduotas neįgalumo pažymėjimas ( t. 1, b.l. 147).
Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. Ž. už gynybą, patarimus, teisines paslaugas sumokėjo 1500 Lt ( b.l. 72)
Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad J. Ž. gynėjai sumokėjo 500 Lt ( t. 2, b.l.28).
Iš civilinio ieškinio matyti, kad J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos bei 778,76 turtinės žalos, kurią sudaro 75, 14 Lt už įsigytus vaistus bei medicininę apžiūrą, 703, 62 Lt kaip negautas pajamas ir prašo priteisti 500 lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 24-27)
Kaltinamajam inkriminuota veika pagal LR BK 294 str. 2 d. teisingai, nes surinkti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis vykdė nusikaltimo padarymo metu ginčijamą teisę į jam priklausančius daiktus nesilaikydams LR įstatymais nustatytos tvarkos, panaudodamas nukentėjusios atžvilgiu smurtą. Šios aplinkybės yra nustatytos nukentėjusios, liudytojų, pačio kaltinamojo parodymais ir specialisto išvadomis, kitais surinktais įrodymais.
Kaltinamasis teisme iš esmės pripažino visas jam inkriminuotas aplinkybes, išskyrus nukentėjusios sumušimą. Tačiau kaltinamajam nukentėjusios sumušimas nebuvo inkriminuotas. LR BK 294 str. 2 dalis reikalauja įrodyti savivaldžiavimo vykdymą panaudojant smurtą, nedetalizuojant jo mastą ir laipsnį. Kaltinamasis pripažino pastūmęs nukentėjusiąją už kaklo, kuri po šio pastūmimo nugriuvo ant žemės. Teismo medicinos specialisto išvados teisme nebuvo nuginčytos, o nurodytose išvadose nurodoma, kad nukentėjusiajai fiziniai sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant kaltinamajam su nukentėjusiąja.
Iš pareikšto kaltinimo šalinama sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė - veiką padarė būdams apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip neįrodyta. Kaltinamasis nepripažino įvykio metu buvęs neblaivus, nurodė, kad nedidelį kieki alkoholio vartojo po įvykio, medicininių duomenų patvirtinančių, kad įvykio metu kaltinamasis būtų neblaivus, byloje nėra, nukentėjusios parodymas, kad ji jautė alkoholio kvapą ir buvo kaltinamojo didelės akys, šiai sunkinačiai aplinkybei pripažinti yra nepakankamos. Nepašalintos abejonės dėl kaltinamojo girtumo vertinamos kaltinamojo naudai.
K. R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str. 60 str.).
Nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. P. priteistina 1000 Lt neturtinės ir 75.14 Lt ir 564.07 Lt viso 639.21 Lt. turtinės žalos. Turtinė žala mažinama iki 639.21 Lt, kurias sudaro patirtos išlaidos įsigyjant vaistus ir 564.07 Lt kaip negauta atlyginimo dalis dėl nedarbingumo. Kitoje dalyje turtinė žala nepriteistina, kadangi negauta atlyginimo dalis, nesusieta priežastiniu ryšiu su nusiklatimo padarymo laiku. Neturtinė žala mažinama iki 1000 Lt atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą (nesunkus), į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį, jo neįgalumą. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji gydėsi tik ambulatoriškai, moraliniai išgyvenimai nebuvo itin sunkūs, fizinis skausmas nebuvo intensyvus ir nedarbingumo laikotarpis tęsėsi tik nuo 2010-04-19 iki 2010-05-14.
Nukentėjusios prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas - 2000 Lt tenkintinas dalinai ir priteistina 1000 Lt suma iš kaltinamojo R. P. nukentėjusios naudai.
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimą, atkreipė dėmesį į tai, kad ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga įrodinėjimo prasme, kad baudžiamojoje byloje parengtas civilinis ieškinys yra nedidelės apimties, kad pagrindinė nusikaltimo įrodinėjimo našta teko prokurorui. Teismas, pateiktas bylinėjimosi išlaidas, laiko neprotingomis, prieštaraujančiomis protingumo, sąžiningumo, teisngumo principams, todėl jas mažina iki 1000 Lt.
Skiriant baumę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, nebaustas, dirba, turi negalią, charakterizuojamas teigiamai, padarė nesunkų nusikaltimą, kad turi šeimą ir augina nepilnamečius vaikus, todė skirtina bausmės rušis numatytą sankcijoje – laisvės atėmimas mažesnis negu sankcijos vidurkis.
Teismas laiko nustatytu, kad daiktiniai įrodymai - krosnelė, kultivatorius, maišas su sintiponu ir kėdė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam R. P., todėl jie paliktini jų savininkui. Šios išvados teismas priėjo įvertinę židinio įsigijimo dokumentus, išklausęs liudytojus, apžiūrėjęs fotonuotraukas. Nukentėjusioji J. Ž. teismo posėdžio metu šių daiktų priklausymo kaltinamajam neginčijo, paveldėjimo liudijime šie daiktai nenurodyti.
Teismas atsižvelgdams į kaltinamojo asmenybę taiko LR BK 75 str. nuostatas manydams, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 306 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.
LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bauysmė vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus atlyginti turtinę žalą.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. P. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nukentėjusios J. Ž. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir iš kaltinamojo R. P. pritesiti 1000 Lt neturtinės žalos, 639.21 Lt. turtinės žalos ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusios J. Ž. naudai.
Daiktinius įrodymus – židinį, kultivatorių, maišą su sintiponu, kėdę palikti jų savininkui R. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.