Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3689-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1-3689-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46841-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3689-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46841-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka griebė savo žmonai H. V. už dešinės rankos riešo ir kita ranka už kairiojo žasto ir stipriai patraukė, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiajame žaste, po ko ranka griebė už veido, pataikydamas H. V. į kairę akį. Tokiais savo veiksmais J. V. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios H. V. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona H. V. ir su jaunesniu sūnumi R. V.. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 18.30 val., atėjo namo išgėręs, tą dieną su pažįstamu išgėrė porą stikliukų degtinės. Kadangi buvo neblaivus, dėl buitinių priežasčių tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Dėl to H. V. nusprendė išvažiuoti iš namų ir paskambino savo seseriai L. M.. Kai apie 20 val., vakaro atvažiavo L. M., H. V. išėjo ir įlipo pas ją į mašiną, o jis, nenorėdamas išleisti žmonos iš namų, atidarė mašinos dureles ir paėmęs už rankos, pradėjo traukti H. iš automobilio, nenorėdamas, kad ji išvažiuotų, tačiau neapskaičiavo savo jėgų ir greičiausiai per stipriai patraukė, H. pradėjo šaukti, kad jai skauda. Galimai, konflikto metu, kol traukė H. V., ranka pataikė jai į akį. Nepaisant jo prieštaravimų, H. V. vis tiek išvažiavo, o neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė bei išvežė į policijos komisariatą. Nors buvo labai piktas ant H. V., net nebuvo tokios minties jos mušti ar smurtauti prieš ją, viskas įvyko spontaniškai, turėjo suprasti, jog yra stipresnis už H. V. ir savo veiksmais gali sukelti jai fizinį skausmą, tačiau būdamas neblaivus, neapskaičiavo savo jėgos, dėl ko labai gailisi. Dėl konflikto labai gailisi, grįžęs iš policijos iškarto atsiprašė H. V., ji jam atleido ir jie susitaikė, šiuo metu viskas yra gerai (b. l. 46-47, 50-52, 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. V. parodė, kad gyvena kartu su savo vyru J. V. ir jų jaunesniu sūnumi R. V.. 2019 m. lapkričio 2 d. su sūnumi buvo namuose, kai apie 18.30 val., namo atėjo girtas vyras J. V. ir be jokios priežasties jam prasidėjo agresijos priepuolis, jis be jokios priežasties pradėjo prie jos kabinėtis ir kelti konfliktą. Nors jokių problemų su alkoholiu vyras niekada neturėjo, nei priklausomybės, nei psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, jokiose įskaitose neįrašytas, nežino, kodėl jam tą vakarą norėjosi konfliktuoti. Matydama, kad su girtu žmogumi geriau nepradėti jokių diskusijų, tam, kad nesivelti į konfliktą nusprendė paskambinti savo seseriai L. M. ir išvažiuoti su sūnumi kuriam laikui pas ją. 2019 m. lapkričio 2 d., po 19 val., sūnus susisiekė su L. M. ir paprašė, kad ji atvažiuotų pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug po pusvalandžio sesuo atvažiavo. Pamačiusi, kad sesuo su vairuotoju jau atvažiavo, tai buvo jau apie 20 val., ji greitai išėjo iš namų ir įlipo pas ją į automobilį. Jai iš paskos greitai išbėgo vyras J. V.. Jis iš karto pribėgęs prie automobilio, atidarė mašinos dureles ir pradėjo reikalauti, kad ji išliptų ir niekur nevažiuotų. Pasakė, kad nori, jog jis apsiramintų, todėl išvažiuoja ir grįš rytoj, po ko J. V. pradėjo traukti ją iš mašinos už rankų. Sesuo L. M. tuo metu buvo šalia ir bandė žodžiais įkalbėti J. V. apsiraminti, bandė apginti ją. Tačiau J. V. nerimo, dar daugiau įsiūto ir griebęs ją viena ranka už dešinės rankos riešo, o kita ranka griebęs už kairiojo žasto, stipria jėga traukė ją iš mašinos, sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat ranka griebė jai už veido, pataikė į kairę akį, sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko akis pradėjo ašaroti. Ji šaukė kad jai skauda, bandė apsiginti ir rankomis bandė atstumti J. nuo savęs, tačiau jis stipria jėga, sukeldamas jai fizinį skausmą, toliau traukė ją iš mašinos. Jai kažkaip pavyko išsprukti nuo J., todėl ji persėdo į kitą automobilio pusę. Tada J. V. apibėgo mašiną iš kitos pusės ir vėl atidaręs dureles bandė ją griebti, tačiau ji persėdo ir jis jos jau nepasiekė. Tada sesuo priėjo prie J. V. ir pradėjo žodžiais jį raminti, nukreipė jo dėmesį, o ji pasinaudojusi situacija greitai paprašė vairuotojo, kad jis išvežtų ją iš įvykio vietos. Jiems išvažiavus, vietoje su J. V. liko L. M. ir R. V.. Po kelių minučių jai paskambino R. V. ir pasakė, jog atvyko policija, todėl ji turi grįžti atgal prie namo. Atvažiavus atgal prie namo, policija jau buvo vietoje. Pareigūnams paaiškino situaciją, po ko jie sulaikė ir išvežė J. V. tolimesniam aiškinimuisi. Po konflikto, dėl to, kad J. V. ją už rankų stipria jėga traukė iš mašinos, ranka griebė už veido, pataikė į kairį akį, sukeldamas fizinį skausmą, ant veido jai liko nedidelis paraudimas, kuris greitai praėjo bei pradėjo ašaroti kairė akis. Taip pat buvo didelis patinimas ant dešinės rankos riešo, dėl to ji dešinį riešą bintavo elastiniu tvarsčiu. Po konflikto ant kairiojo žasto ir dešinio riešo, liko žymės, tačiau po įvykio nuo greitosios pagalbos ji atsisakė, niekur į medikus nesikreipė, biuletenio neėmė, nes nebuvo tokio poreikio. Iš pareigūnų gavo siuntimą į apdukciją, todėl apžiūrai nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Šiuo metu J. V. jos atsiprašė dėl sukelto konflikto, labai nuoširdžiai gailėjosi, ji jam atleido su juo susitaikė ir priėmė jį atgal į namus. Šiuo metu jokių pretenzijų vyrui neturi, žala jai nepadaryta, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio vyrui nereikš, nuo jo atsisako (b. l. 15-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., jai į „Messenger“ parašė jos sūnėnas R. V., t. y. sesers H. V. sūnus, bei parašė, kad ji atvažiuotų pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), bet nieko nepaaiškino, kas tiksliai atsitiko. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo pas savo seserį minėtu adresu, kur kieme prie namo pamatė vaikštantį R. V.. Pamatęs ją, R. V. iškarto atėjo ir įlipo pas ją į automobilį. Įlipęs į mašiną, R. V. papasakojo, jog jo tėvas J. V. namuose girtas konfliktuoja, todėl jis su savo mama, tam kad nesivelti į konfliktą, nori išvažiuoti iš namų. Tuo momentu į lauką išėjo sesuo H. V. ir greitai įlipo pas ją į automobilį. Jai iš paskos greitai išbėgo jos vyras J. V. ir iškarto pribėgęs prie automobilio atidarė mašinos dureles ir pradėjo traukti H. V. iš mašinos už rankų. Ji tuo metu stovėjo šalia prie mašinos ir bandė apginti H. V., kuri pati bandė apsiginti ir rankomis atstumti J. V. nuo savęs, tačiau J. V. stipria jėga vis dėl to ištraukė H. V. iš mašinos. Kai J. V. ištraukė H. iš mašinos, ji greitai apibėgo mašiną iš kitos pusės ir greitai įlipusi iš kitos pusės, užsidarė automobilyje. Tuo metu J. V. pradėjo rėkti ir šaukti ant jos, reikalauti, kad H. grįžtų atgal, kad nevežtų jos iš namų. Ji bandė žodžiais įkalbėti J. V. apsiraminti, tačiau J. V. niekaip nerimo, vis toliau šaukė ir rėkė ir tuo momentu atvažiavo policija, kaip suprato, ją iškvietė R. V.. H. V. paaiškino policijos pareigūnams situaciją, po ko J. V. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Vėliau sesuo jai pasakė, kad kai J. V. konflikto metu už rankų stipriai jėga traukė ją iš mašinos, ranka užkabino jai per veidą, matė jai ant veido nedidelį paraudimą, taip pat buvo didelis patinimas atrodo ant dešinės rankos riešo, dėl to ji jai ranką subintavo elastiniu tvarsčiu. Taip pat sesuo rodė, kad jai po konflikto ant vieno žasto ir peties, neprisimena dešinės ar kairės, rankos, liko mėlynės, dėl to kiek žino, ji planuoja vykti į apdukciją. Įvykio metu ji nenukentėjo, jos (L. M.) atžvilgiu fizinio smurto J. V. nenaudojo, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 19-22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 2 d., 20.11 val., Bendrajame pagalbos centre registruotas R. V. pranešimas apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo tėvas muša motiną (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. K. (V. K.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 20.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) buvo gautas pranešimas (duomenys neskelbtini) iš patrulių dirbančių pagal iškvietimą perimti sulaikytą J. V. (b. l. 5).

VPK OVS vyriausiosios postinės B. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d., 21.10 val., į OVS buvo pristatytas J. V., kuris atsisakė nustatyti girtumą, nuo jo aiškiai sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, sunkiai orientavosi aplinkoje, neneigė, kad gėrė alkoholį (b. l. 29).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja H. V. pranešė, jog 2019 m. lapkričio 2 d., apie 18.30 val. namo grįžo neblaivus jos vyras J. V., kuris pradėjo konfliktuoti su sūnumi R. V., pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais ir darėsi vis agresyvesnis, dėl to paskambino sesei L. M. ir paprašė, kad ji atvažiuotų ir paimtų juos su sūnumi pas save. Jai (H. V.) įsėdus į L. M. ir jos vyro automobilį, prie jos priėjo J. V. ir atidaręs automobilio dureles pradėjo traukti ją (H. V.) iš automobilio ir ranka sudavė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3935/2019 (01), nurodyta, kad H. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros (apžiūra pradėta 2019 m. lapkričio 5 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti penki vaizdo įrašai, įkelti IBPS sistemoje prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Tyrimui reikšmingų duomenų yra pirmajame, ketvirtajame ir penktajame vaizdo įrašuose. Atidarius pirmą vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20191102_201629“ matyti, kad vaizdas filmuojamas tamsoje, girdisi moteriškas balsas: „išsiaiškinti atvažiavome pas Jus“, toliau girdisi vyriškas balsas: „aaa, išsiaiškinti“ , moteriškas balsas atsako: „taip“, vyriškas balsas: „jus man žmoną mano pagaukit dabar, va, žmoną mano išvežė ką tik “, girdisi moteriškas balsas: „kas išvežė?“, vyriškas balsas atsako: „tai va, aš nežinau, vyras...“, moteriškas balsas klausia: „o jus kas vienas kitam?“, kitas moteriškas balsas atsako: „sesuo aš“ , vyriškas balsas klausia: „o kas skambino?“, vyriškas balsas atsako: „aš nežinau, kas skambino“, moteriškas balsas atsako: „vaikas skambino (duomenys neskelbtini) metų“, vyriškas balsas: „ va, mano žmoną išvežė“, kitas vyriškas balsas klausia: „su kokia mašiną?“, vyriškas balsas atsako: „volvo“. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20191102_205830“, matosi, kad vaizdas filmuojamas tamsoje, girdisi moteriškas balsas: „Jus papasakokit dar kartą, kaip viskas vyko, ar šitoje vietoje buvo? Kurioje? Galinėje sėdynėje mašinoje? “ , moteriškas balsas atsako: „taip, taip, va čia, traukė mane iš mašinos, su jėga, galite prisėsti“ , moteriškas balsas: „ne, ne, nieko, jus pasakokit“, moteris atsako: „na, mes norėjom su vaiku pabėgti, kadangi jis ten labai siautėjo, pamatėm, kad pradėjo agresyviai šaukti“. Atidarius penktą vaizdo įrašą pavadinimu „VID_20191102_205904“, matosi, kad vaizdas filmuojamas tamsoje, girdisi moteriškas balsas: „jie atvažiavo, jis visai suagresyvėjo, tada iškvietėm Jus, o jis pradėjo traukti mane iš mašinos, o vaikas pabėgo, iškvietė taksi ir pabėgo “, moteriškas balsas: „ ir jis Jus tuo momentu už veido kažkaip tai?“, moteris atsako: „taip, traukė iš mašinos, griebė už veido ir už plaukų, traukė“, moteriškas balsas: „aga, bandė ištraukti?“, moteris atsako: „taip“ (b. l. 26 – 27).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. V. smurtą naudojo savo žmonos, su kuria jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. V. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš savo žmoną H. V., tyčia ranka griebė ją už dešinės rankos riešo ir kita ranka už kairiojo žasto ir stipriai patraukė, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiajame žaste, po ko ranka griebė už veido, pataikydamas H. V. į kairę akį, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis J. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 61, 62-63).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. V. vieną kartą teistas, teistumas išnykęs, už analogiško nusikaltimo padarymą neteistas (b. l. 55), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 2 d., 20.35 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d., 13.56 val., t. y. dvi dienas (b. l. 30, 40), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42-43) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis CD diskas su vaizdo įrašais (b. l. 27) – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. V. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 2 d., 20.35 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d., 13.56 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį CD diską su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti J. V., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė