Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-07 · Administracinė byla Nr. I-161-362/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
I-161-362/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02399-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Giedrė Striaukienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-161-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02399-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 55.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. (L. S.) patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. PK1-136 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5728 panaikinimo ir kitų reikalavimų; trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atnaujinti terminą pateikti skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius, atsakovas) 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 panaikinimo; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalį, kurioje nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą (raštą) Nr. PK1-136; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą (raštą) Nr. (6.5) I-5728; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant karinės tarnybos laikotarpius nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. (mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose) ir nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. (tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose).

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. kovo 17 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui 104,94 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, bet į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė tarnybos Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai. Nesutikdamas su tokiu VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu informavo, kad teritorinis skyrius iš esmės priėmė teisingą 2016 m. kovo 17 d. sprendimą, tačiau dėl 1976 m. vasario 1 d. – 1986 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio neįskaitymo į darbo stažą skyriui pavesta 2016 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti, nes nurodytas neteisingas minėto laikotarpio neįskaitymo į stažą teisinis pagrindas. Teismui teritorinio skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo pareiškėjas neskundė, nes laukė, kol teritorinis skyrius atsiųs pakeistą 2016 m. kovo 17 d. sprendimą. VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarta iš dalies pakeisti VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimą, tačiau vis vien į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nebuvo įskaityti laikotarpiai nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. ir nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Apskundus VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, 2016 m. spalio 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti teritorinį skyrių įskaityti į stažą mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose laikotarpį nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. ir tarnybos įvairiuose LTSR KGB padaliniuose laikotarpį nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. nėra. Su tokiais sprendimais pareiškėjas nesutinka, nes atsakovas ir trečiasis asmuo netinkamai aiškino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti ir priimtas naujas sprendimas. VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. kovo 17 d. sprendime ir 2016 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, kad valstybės saugumo pareigūnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę tik tų valstybės saugumo pareigūnų, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai (perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai), tarnybos laikotarpiai. Pareiškėjas tarnybą įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose) baigė 1986 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar likus daugiau kaip 3 metams iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo (atstatymo) dienos, tad akivaizdu, kad prisiekti Lietuvos Respublikai pareiškėjas net negalėjo. Atsižvelgiant į tai, laikotarpis nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d., kurio metu pareiškėjas tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, į stažą neįskaičiuotas nepagrįstai, o neįskaitymas į darbo stažą laikotarpio, kai pareiškėjas buvo kariškiu, ir vien dėl to, kad karinė tarnyba priklausė Lietuvos TSR valstybės saugumo komitetui, yra didelė moralinė ir materialinė skriauda, tuo labiau, kad tarnybą pareiškėjas baigė iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos ir jo teisėti lūkesčiai baigus tarybą dėl tarnybos 1aikotarpio įskaitymo į stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti yra pažeisti. Pareiškėjas pažymi, jog iš Rusijos Federacijos jokių kompensacijų negavo ir negauna. Taip pat ir mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose laikotarpis nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. turėjo būti įskaitytas į stažą, nes visą šį laikotarpį buvo mokamas atlyginimas, tad mokymosi laiko dalis turi būti vertinama kaip kvalifikacijos kėlimas ir prilyginta faktiškam tarnavimui pareigūnu valstybės saugumo tarnyboje. Kadangi viešojo administravimo subjektas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, priimdamas 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2358 ir 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. PK1-136, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimdama 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr.(6.5) I-5728 neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jie turėtų būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad pagal pareiškėjo pateikto karinio bilieto ir Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos buvusių Valstybės saugumo komiteto darbuotojų tarnybos kortelės duomenis, į jo tarnybos Valstybės saugumo komitete laiką įeina mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuosiuose kursuose laikotarpis nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. ir tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose) laikotarpis nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisinio pagrindo įskaityti į pareiškėjo stažą mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuosiuose kursuose laikotarpį nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. nėra. Tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose) laikotarpis nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. į stažą neįskaitytas remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 6 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtintų nuostatų I9² punktu, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas ėjo pareigas, kurios įvardytos sąraše. Kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjas perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, pagal Pensijų įstatymo nuostatas, pareiškėjas laikytinas buvusios SSRS valstybės saugumo pareigūnu, neperėjusiu tarnauti Lietuvos Respublikai, minėti tarnybos laikotarpiai negali būti įskaitomi į stažą. Vadovaudamasis norminėmis nuostatomis bei faktine aplinkybe, kad pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. kovo 16 d. priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas prisiekė (perėjo tarnauti) Lietuvos Respublikai. Be to, pareiškėjas ir neteigia, jog tokią priesaiką būtų davęs. Sistemiškai analizuojant paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad neprisiekusio asmens buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju laikotarpis nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negali būti įskaitytas į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimą pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais dėl neįskaitytų laikotarpių į jo stažą apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba, išsamiai išnagrinėjusi, konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius priėmė iš esmės teisingą 2016 m. kovo 17 d. sprendimą, tačiau dėl 1976 m. vasario 1 d.–1986 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio neįskaitymo į stažą nurodė neteisingą šio laikotarpio neįskaitymo į stažą teisinį pagrindą, dėl to 2016 m. balandžio 26 d. raštu (sprendimu) įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių nurodytą sprendimą pakeisti. Vykdydamas šį nurodymą, VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą dėl ankstesnio sprendimo pakeitimo, kurio esmė dėl skundžiamo sprendimo dalies išliko ta pati. Pareiškėjas pakartotinai su skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl 2016 m. gegužės 6 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo dalies panaikinimo dėl laikotarpių nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. ir 1977 m. sausio 28 d.–1986 m. rugpjūčio 31 d., neįskaitytų į jo stažą. Fondo valdyba 2016 m. spalio 6 d. raštu (sprendimu) pareiškėjui atsakė, kad VSDFV Šiaulių skyrius teisėtai bei pagrįstai neįskaitė šių laikotarpių į jo stažą, nurodė tuos pačius teisinius pagrindus ir motyvus. Kartu nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Kodėl pareiškėjas praleido šį terminą, savo skunde nenurodo. Aiškinimas, kad jis neturėjo teisinio išprusimo, nesudaro pagrindo laikyti, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, nes valstybė įstatymu garantuoja nemokamą teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjas dėl finansinių galimybių negalėjo ginti savo reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 51,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjo darbo knygelės vertimą iš rusų į lietuvių kalbą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV prie SADM, trečiasis suinteresuotas asmuo) atstovai atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. S. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalies, kurioje nuspręsta neįskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. PK1-136, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5728, kuriais į pareiškėjo L. S. pensijų socialinio draudimo stažą neįskaičiuotas karinės tarnybos laikotarpis nuo 1976 m. vasario 1d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas su pradiniu skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. spalio 17 d. Šiame skunde pareiškėjas neprašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalies. Tačiau 2016 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, įpareigojant patikslinti skundo reikalavimą ir atkreipiant pareiškėjo dėmesį, jog 2016 m. gegužės 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. PK1-136 tik pakeičia 2016 m. kovo 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 3 ir 4 dalis. Todėl teismas konstatavo, jog 2016 m. gegužės 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. PK1-136 yra 2016 m. kovo 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame išdėstė naują reikalavimą, o būtent – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalį, kurioje nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo patikslintas skundas 2016 m. lapkričio 21 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas L. S. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalį, kurioje nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB). Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundo dėl šio sprendimo panaikinimo pateikimui. 2016 m. kovo 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad jei pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, jis per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. raštu „Dėl darbo laikotarpio Lietuvos Valstybiniam komitete“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas padėti išsiaiškinti, ar teisėtai į pareiškėjo darbo stažą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nebuvo įskaityta tarnyba Valstybės saugumo komitete. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (6.5) I-2492 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE-SP1-2358“ konstatavo, kad Šiaulių skyrius iš esmės priėmėm teisingą 2016 m. 17 d. sprendimą, tačiau dėl 1976 m. vasario 1 d.–1986 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio neįskaitymo į stažą nurodė neteisingus šio laikotarpio neįskaitymo į stažą teisinius pagrindus, todėl pavedė teritoriniam Šiaulių skyriui pakeisti 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. PE_SP 1-2358. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nei 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, nei 2015 m. balandžio 26 d. rašto neskundė, manydamas, kad bus priimtas naujas sprendimas. Ir tik gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. PKl-136, nepraleisdamas nustatyto 6 mėnesių termino, 2016 m. rugsėjo 6 d. apskundė jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, taip pat teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. PK1-136 tik pakeičia 2016 m. kovo 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 3 ir 4 dalis, todėl 2016 m. gegužės 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. PK1-136 yra 2016 m. kovo 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 sudedamoji dalis, konstatuotina kad pareiškėjas termino pateikti skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SPl-2358 panaikinimo nepraleido.

Remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad L. S. 2016 m. vasario 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė prašymą skirti senatvės pensiją (prijungtos pensijos bylos kopijos Nr. 3776230 duomenys). Išnagrinėjęs šį prašymą, VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2358 nusprendė skirti L. S. 104,94 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo pensiją nuo 2016 m. kovo 19 d. iki gyvos galvos. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nuspręsta neįskaityti laikotarpių: nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. tarnybos laiko Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB), nes pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai; nuo 1986 m. rugsėjo 4 d. iki 1987 m. gegužės 5 d., nes remiantis 2013 m. gegužės 8 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ archyvo pažyma Nr. 11(IF-3a)-351, Pabaltijo geležinkelių Šiaulių stoties ir Šiaulių apygardos fondų dokumentuose duomenų apie L. S. darbą ir gautas pajamas minėtu laikotarpiu nėra, įsakymuose, kurie nurodyti darbo knygelėje kaip priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindas, minimi kiti asmenys; nuo 1989 m. balandžio 10 d. iki 1990 m. kovo 27 d. Vilniaus kooperatyve „Beržas“, kadangi įrašai darbo knygelėje, išduotoje 1975 m. rugpjūčio 5 d., apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo taisyti bei nepatvirtinti įmonės antspaudu, o remiantis 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo pažyma Nr. Al01-4446-(2.5.1.9-PD1), kooperatyvo dokumentai saugojimui į archyvą neperduoti, duomenų apie tai, kur galėtų būti saugomi dokumentai, nėra; nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. vasario 28 d. Liaudies vartojimo prekių gamybos kooperatyve Nr. 2039 S, nes kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitytinas ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d., nuo šios datos kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, tačiau tokių duomenų nėra; nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. liepos 31 d. ir nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. kovo 15 d., nes remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis, tikroji ūkinė bendrija „Fortūna“ minėtais laikotarpiais už apdraustuosius asmenis nepriskaitė ir nemokėjo valstybinių socialinio draudimo įmokų. Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. raštu „Dėl darbo laikotarpio Lietuvos valstybiniam komitete“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas padėti išsiaiškinti, ar teisėtai į pareiškėjo darbo stažą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nebuvo įskaityta tarnyba Valstybės saugumo komitete laikotarpiu nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, kadangi negalėjo padaryti to fiziškai, nes egzistavo Lietuvos TSR valstybė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (6.5) I-2492 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE-SP1-2358“ konstatavo, kad patikrinus pareiškėjo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimą ir remiantis senatvės pensijos byloje esančiais dokumentais ir duomenimis, VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2358 pareiškėjui paskirta senatvės pensija apskaičiuota ir mokama teisingai. Šiame sprendime, kuriuo į pareiškėjo stažą neįskaitytas 1976 m. vasario 1 d.–1977 m. sausio 28 d. laikotarpis, neteisingai nurodytas mokymosi KGB prie SSRS Ministrų Tarybos aukštesniuosiuose kursuose laiko nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. teisinis pagrindas, tačiau šis trūkumas neturi įtakos pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui. Apibendrinus išdėstytus motyvus Valstybinio socialinio fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedė Šiaulių skyriui sprendimą pakeisti. Vykdydamas šį nurodymą, VSDFV Šiaulių skyrius 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. PK1-136 dėl ankstesnio sprendimo pakeitimo, kuriuo pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo L. S.“ 3 ir 4 dalis. Kadangi VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendime Nr. PE_SP1-2358 buvo nurodytas neteisingas mokymosi KGB prie SSRS Ministrų Tarybos aukštesniuosiuose kursuose laiko nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. teisinis pagrindas (buvo nurodytas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, o turėjo būti nurodytas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl jis buvo pakeistas. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė skundą „Dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. PK1-136 panaikinimo“, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. PK1-136; įpareigoti įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pensijos stažą laikotarpius nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. (mokymosi KGB prie SSRS Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose) ir nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. (tarnybos įvairiuose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. raštu Nr. (6.5) I-5728 nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti teritorinį skyrių įskaityti į stažą mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose laikotarpį nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. ir tarnybos įvairiuose LTSR KGB padaliniuose laikotarpį nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. nėra, konstatavo, kad Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti minėtas VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalis, kuriose nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB), VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. PK1-136,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5728 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant karinės tarnybos laikotarpius nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. (mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose) ir nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. (tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1d. (iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo), kurie yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nurodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginamas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), o 6 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginamas tik prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikas. Nuostatų 19² punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar asmenys, dirbę SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose), laikytini valstybės saugumo pareigūnais, vadovaujamasi SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sąrašas).

Iš byloje esančio pareiškėjo L. N. S. karinio bilieto Nr. 093812 matyti, kad pareiškėjas karinę priesaiką davė 1974 m. liepos 21 d. ir nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. tarnavo karininkų pareigose Lietuvos TSR KGB (nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1980 m. kovo 20 d. tarnavo Lietuvos TSR MT KGB Šiaulių miesto skyriaus prie 2 skyriaus operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1980 m. kovo 20 d. iki 1981 m. rugsėjo 11 d. buvo Lietuvos TSR KGB 5 tarnybos 2 skyriaus 1-ojo skyriaus operatyvinis įgaliotinis; nuo 1981 m. rugsėjo 11 d. iki 1983 m. vasario 28 d. buvo Lietuvos TSR Vilniaus miesto KGB skyriaus vyriausiuoju operatyviniu įgaliotiniu; nuo 1983 m. vasario 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. buvo Lietuvos TSR Šiaulių miesto KGB skyriaus 1-ojo skyriaus vyriausiuoju operatyviniu įgaliotiniu). L. S. buvo suteikti kariniai laipsniai: 1975 m. gegužės 27 d. – leitenantas, 1978 m. liepos 31 d. – vyresnysis leitenantas, 1981 m. rugpjūčio 21 d. – kapitonas, 1985 m. rugsėjo 3 d. – majoras. Pareiškėjas 1986 m. rugpjūčio 31 d. buvo išleistas į atsargą. Taip pat iš pareiškėjo darbo knygelės LT-I Nr. 0087993 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. buvo kursantu Minsko m. KGB aukštuosiuose kursuose prie TSRS MT, o nuo 1976 m. vasario 1 d. įregistruotas į tikrąją karinę tarnybą KGB prie TSRS MT.

Vadovaujantis sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjas ėjo pareigas, kurios įvardytos Sąraše (1977 m. sausio 28 d.–1980 m. kovo 20 d. laikotarpiu Šiaulių miesto KGB skyriuje ėjo Sąrašo 31.6 papunktyje nurodytas operatyvinio įgaliotinio pareigas, 1980 m. kovo 20 d.–1981 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu KGB tarnyboje ėjo Sąrašo 12.10 papunktyje nurodytas operatyvinio įgaliotinio pareigas, 1981 m. rugsėjo 11 d.–1983 m. vasario 28 d. laikotarpiu Vilniaus miesto KGB skyriuje ir 1983 m. vasario 28 d.–1986 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu Šiaulių miesto KGB skyriuje ėjo Sąrašo 31.5 papunktyje nurodytas vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas. Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu, asmens, kuris neprisiekė Lietuvos Respublikai (neperėjo jai tarnauti), laikotarpiai, kuriais jis tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiuojami. Tai, kad pareiškėjo tarnyba darbo saugumo struktūrose buvo baigta dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, negali būti prilyginama aplinkybei dėl prisiekimo Lietuvos Respublikai. Jokių išimčių dėl galimybės minėtą laikotarpį įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą teisės aktai nenustato.

Byloje nėra duomenų, kad L. S. prisiekė Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas teigia, kad tokią priesaiką būtų davęs, tiesiog nurodo, kad tarnybą baigė iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, mano, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, reglamentuojantis valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpio prilyginimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu yra aktualus tik tų valstybės saugumo (KGB) pareigūnų tarnybos laikotarpių įskaitymui, kurie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dieną vis dar ėjo tarnybą valstybės saugumo komitete (KGB) ir tarnyba nebuvo pasibaigusi, t. y. egzistavo galimybė ir prasmė duoti priesaiką. Pareiškėjas po nepriklausomybės atkūrimo nebetęsė darbo saugumo struktūrose (Lietuvos TSR VSK), iš tarnybos buvo atleistas, t. y. tarnyba buvo baigta, todėl nebuvo net galimybės prisiekti Lietuvos Respublikai, atkūrusiai nepriklausomybę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas tiesiogiai nurodo priesaikos davimą Lietuvos Respublikai, todėl nebūdamas įstatymo leidėju, teismas negali šios normos aiškinti kitaip, nei ji yra išdėstyta, ir netaikyti priesaikos davimo reikalavimo.

Pastebėtina, kad į stažą, skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas, įskaitomi tik tie mokymosi laikotarpiai, kurie nurodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte – mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Todėl, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies punktu, teisinio pagrindo įskaityti į pareiškėjo stažą mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuosiuose kursuose laikotarpį nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padarė pagrįstas išvadas, jog į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neturi būti įskaičiuojamas karinės tarnybos laikotarpis nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. (mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose) ir tarnybos Lietuvos TSR Valstybės saugumo komitete laikotarpis nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. (tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalys, kuriose nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB),Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. PK1-136 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5728 yra teisėti ir pagrįsti. Pripažinus minėtus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, nėra juridinio pagrindo įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių iš naujo išspręsti L. S. prašymą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant karinės tarnybos laikotarpius nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1977 m. sausio 28 d. (mokymosi KGB prie SSSR Ministrų Tarybos aukštesniuose kursuose) ir nuo 1977 m. sausio 28 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. (tarnybos įvairiose LTSR KGB struktūrose (padaliniuose). Dėl šių priežasčių pareiškėjo L. S. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius teismui pateiktame atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas 51,12 Eur bylinėjimosi išlaidas už darbo knygelės vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 58).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pateikė pareiškėjo L. S. darbo knygelės kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjo darbo knygelės kopija ir jos vertimas iš rusų į lietuvių kalbas sudaro 21 lapą. Vertimo paslaugas iš rusų kalbos atliko vertimų biuras UAB „Kalbų spektras“. Atsakovas nurodė, kad dėl šio vertimo patyrė 51,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai patvirtina ir atsakovo byloje pateikta 2016 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra, serija VEB Nr. 8392 (b. l. 61).

ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio dalyje reglamentuota, jog nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma susidarė dėl to, kad atsakovas pateikė teismui pareiškėjo darbo knygelės kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą, o tai turėjo reikšmės teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, taip pat į tai, kad atsakovas pats šio vertimo atlikti negalėjo, kadangi vertimui reikėjo specialių žinių ir tinkamos kvalifikacijos, ir į tai, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai yra atmesti, atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš pareiškėjo priteistina 51,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl vertimo paslaugų iš rusų kalbos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)16-T-2095-10887 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, iš kurio matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta bei 50 procentų iš valstybės lėšų apmokėta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl 2016 m. kovo 17 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-2358 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti privalomosios ikiteisminės procedūros metu bei pirmos instancijos teisme (b. l. 13–14). Atsižvelgiant į tai, atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, susidariusi dėl pareiškėjo darbo knygelės kopijos vertimo iš rusų į lietuvių kalba, mažintina 50 procentų ir atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš pareiškėjo L. S. priteistina 25,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl vertimo paslaugų iš rusų kalbos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama ABTĮ 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Taip pat ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad prašymas priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais apie konkrečias valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 2 d. pažyma Nr. (2.19.)NTP-7-9 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. S. pagal 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-2095-10887 sudaro advokatės Giedrės Striaukienės užmokestis, t.y. 226 Eur 74 ct (b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju visi pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais ir patikslintas skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. (L. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2358 dalį, kurioje nuspręsta neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą karinės tarnybos laikotarpio nuo 1976 m. vasario 1 d. iki 1986 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB), palikti galioti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą (raštą) Nr. PKl-136 palikti galioti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 6 d. sprendimą (raštą) Nr.(6.5) I-5728 palikti galioti.

Priteisti atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš pareiškėjo L. S. 25,56 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius