- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-125-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-17546-127/2012 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas nustatyti su ieškove R. V.; priteisti iš V. V. nepilnametės dukters J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 757 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečio sūnaus S. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 570 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš jų pilnametystės, priteisti iš V. V. išlaikymo dukrai J. V. 27144 Lt įsiskolinimą bei sūnui S. V. 20520 Lt įsiskolinimą; santuokos metu padalinti turtą ieškinyje nurodytu būdu; priteisti R. V. 174942 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo V. V. nepilnamečiams vaikams J. V. ir S. V. iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt. Nurodė, kad santykiai su atsakovu susvetimėjo prieš 4-5 metus ir nors gyvena viename bute, tačiau šalys bendro ūkio neveda. Atsakovas praktiškai nepadeda išlaikyti šeimos. Ieškovė pažymėjo, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir, jei nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas įgyja teisę, pareiškus atitinkamą reikalavimą, priteisti išlaikymą iš nevykdančio šios pareigos tėvo. Atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos. Atsakovas jokio išlaikymo vaikams neteikia. Toks elgesys yra nesuderinamas su tėvų atsakomybe (LR CPK 144 str., 145 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi nutarė patenkinti R. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš V. V. nepilnamečiui sūnui S. V. ir dukrai J. V. laikiną išlaikymą po 425 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-23 iki bylos išnagrinėjimo, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai R. V.; nutartį vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 850 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Teismas konstatavo, jog būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti tikslinga iš tėvo priteisti laikiną išlaikymą po 425 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje (LR CPK 144 str., 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį. Nurodė, kad atsakovas kartu su vaikais gyvena bute Žirmūnų g. 121-49, Vilniuje, kurio 2/3 priklauso atsakovui. Tai reiškia, kad atsakovas suteikia savo vaikams būstą. Apeliantas teigia, kad jis savo lėšomis mokėjo už butą išlaikymą, taip pat mokėjo apie 200 Lt per mėnesį visos šeimos draudimą. Pagal ieškovės paskaičiavimus vaikų išlaikymui reikia 2446 Lt per mėnesį. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad jos atlyginimas sudarė 2000 Lt per mėnesį, t.y. mažiau nei reikia vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovė uždirba 655,40 Lt, t.y. mažiau nei atsakovas. Tai reiškia, kad atsakovas, daugiau uždirbdamas bei gyvendamas kartu su vaikais, daugiau prisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovės teiginiai, kuriais remiasi teismas, neturi faktinio pagrindo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų netaikymo būtų sunkiau ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. V. V. teigia, jog jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro 839,40 Lt. Nutartimi nuspręsta taikyti laikinąją apsaugos priemonę po 425 Lt kiekvienam vaikui, viso 850 Lt. Tai viršija apelianto pajamas. Apeliantas teigia, jog skiria pinigų vaikams pagal savo pajamas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad vaikams atsakovas neteikia išlaikymo ilgą laiką. Minėtos aplinkybės yra paaiškintos išvadą teikiančiai institucijai. Vaikai yra tokio amžiaus, kai labai gerai supranta šeimoje vykstančius procesus, sugeba juos įvertinti ir pasisakyti dėl jų. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai yra prieštaringi ir nelogiški.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Pagal šią įstatymo normą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas pastovus ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevyko pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo V. V. nepilnamečiams vaikams J. V. ir S. V. iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt.
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.
Atsakovo pateikti apeliacinės instancijos teismui rašytiniai įrodymai (b.l. 46-87), R. V., S. V., J. V. ir V. V. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimai bei elektroninės bankininkystės atsiskaitymo knygelės kvitai, patvirtinantys, jog V. V. vardu buvo mokama už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes aplinkybės, jog apeliantas V. V. apmoka šeimos narių draudimą bei komunalinius mokesčius, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovė uždirba 655,40 Lt, t.y. mažiau nei atsakovas, todėl atsakovas daugiau prisideda prie vaikų išlaikymo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų netaikymo būtų sunkiau ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik LR CPK numatytais pagrindais, o ir pagal LR CK 6.65 str. nustatytą tvarką, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas teikiamas išskirtinai vaikų interesams.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, jog skundžiamosios nutarties priėmimo dienai minimali mėnesio alga buvo 850 Lt.
Tai, kad apeliantas teigia, jog jis teikia išlaikymą vaikams pagal savo pajamas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad savanoriškai ir iki ieškinio pateikimo teismui dienos teikė išlaikymą, kuris tenkintų minimalius vaikų poreikius.
Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų - užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas savanoriškai teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir juos apsaugo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins, kokios išlaidos yra būtinos nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį, bei šalių turtinę padėtį. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai bei atsakovo teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d.; LR CPK 144 str. – 148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.