- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-19-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00185-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILOGUS“, Daugiabučio
- Ieškovas
- T. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VILOGUS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-598/2018 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei „VILOGUS“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas T. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „VILOGUS“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Bendrija perleido UAB „VILOGUS“ visas reikalavimo teises į skolas nurodytas reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Sutartis neatitinka reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų, sudaryta atstovo, kuris neturėjo jam suteiktų įgaliojimų sudaryti šią sutartį, be to, sutartis prieštarauja Bendrijos įstatams, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad reikalavimo teisė naujajam kreditoriui buvo perleista į skolininkų skolas: J. G. (264,70 Eur), N. Z. (270,50 Eur), T. A. (296,36 Eur), V. J. (177,17 Eur), V. K. (406,44 Eur). Jonavos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „VILOGUS“ ieškinį atsakovui T. A. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo Nr. e2-28-598/2017, kurioje ieškinio reikalavimai kildinami iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2015/08/03, nurodoma, kad reikalavimas kilo iš DNSB (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos finansuoti energijos taupymo būste projekto sutarties, kurios pagrindu, bankas suteikė bendrijai 30 005,97 Eur paskolą. 2004 m. gruodžio 27 d. tarp bendrijos ir AB SEB banko buvo sudarytas pakeitimas Nr. 1 prie sutarties, kurios pagrindu bankas suteikė mažesnę paskolą, t. y. 20 466,37 Eur. UAB „VILOGUS“ minėtoje bylose nurodė, kad neva tai pagal Bendrijos paskaičiavimus, skolininkams buvo priskaičiuotos sumos, kurių šie nėra apmokėję, todėl visos teisės į skolininkų skolas bei kitas susijusias sumas perleistos pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03. Minėtoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad sutartį sudaręs Bendrijos pirmininkas turėjo bendrijos narių suteiktus įgaliojimus ar sutikimą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ir perleisti bendrijai galimai priklausantį reikalavimą į bendrijos narių skolą. Pati skola bei prašoma priteisti palūkanų suma taip pat yra ginčijamos. Bendrijos lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, negu nustatyta Bendrijos įstatuose, tuo pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Nėra aišku, kokie buvo Bendrijos įstatai Sutarties sudarymo metu. Pats sutarties tekstas yra neaiškus ir dviprasmiškas. Įvertinus tai, kad Sutarties sudarymo metu Bendrijos reikalavimas, tokio dydžio, koks jis buvo perleistas, nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, Bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų perleisti reikalavimo teises į Bendrijos narių skolas.
2. Atsakovė UAB „VILOGUS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sutartimi perleistas reikalavimas kilo iš 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties Nr. 1650418130611-01 finansuoti energijos taupymo būste projekto, pasirašyto tarp DNSB (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko. Pagal bendrijos paskaičiavimus, ieškovui viso buvo priskaičiuota išmokėti už renovaciją 472,78 Eur. Jis iki šiol nėra sumokėjęs 231,95 Eur paskolos ir 2014 m. lapkričio 7 d. buvo priskaičiuotos 52 Eur palūkanos. Bendra skolos suma sudaro 283,95 Eur. Bendrija ieškovui buvo įteikusi pretenziją dėl skolos sumos apmokėjimo, tačiau jis net ir raginamas delsė atsiskaityti, todėl Bendrija sudarė su UAB „VILOGUS“ reikalavimo perleidimo sutartį ir minėtą skolos sumą perleido. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu DNSB turėjo galiojančią reikalavimo teisę Bendrijos narių atžvilgiu. Reikalavimo teisės perleidimo momentu neegzistavo jokios kliūtys, trukdančios perleisti šį reikalavimą kitam subjektui. Reikalavimo teisė, kylanti iš paskolos sutarties, nėra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, kreditorius skolininkui neturi esminės reikšmės. Be to, reikalavimo teisės perleidimas nepažeidė skolininko teisių ir labiau nesuvaržė jo prievolės, t. y. naujasis kreditorius neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, ir naujasis kreditorius nepakeitė prievolės įvykdymo sąlygų. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas turėjo pilną teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove UAB „VILOGUS“. Bendrija savo biudžete neturėjo pakankamai lėšų apmokėti brangias teisines paslaugas išieškant skolas, todėl bendrijos pirmininkas, veikdamas Bendrijos interesais, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkas nurodė, kad bendrija buvo įkurta 2003 m., o namo renovacija pradėta 2004 m. Bendrija su banku pasirašė sutartį, tačiau pagal sutartį ne visi butai atsiskaitė. Jie paprašė iš UAB „Jonavos paslaugos“ pinigų elektros instaliacijai tvarkyti ir pilnai atsiskaitė su banku. Kadangi buvo likusi skolos dalis, jie kreipėsi į UAB „VILOGUS“, kad perimtų jų reikalavimo teises į skolininkus. Tuo metu Bendrija vadovavosi 2003 m. patvirtintais įstatais. Susirinkimas dėl reikalavimo perleidimo vyko 2017 m. sausio mėn. Bendrijos nariai sutarties teksto nematė, jiems žodžiu buvo paaiškinta, kad yra keturi skolininkai ir kad sudaryta su UAB „VILOGUS“ reikalavimo perleidimo sutartis jų atžvilgiu. Bendrijos nariams buvo paaiškinta, kad UAB „VILOGUS“ padės išieškoti skolas, apie perleidimą kalbos nebuvo. Ieškovo atžvilgiu Bendrijoje nebuvo priimtas sprendimas dėl skolos iš jo išieškojimo. Pirmininkas pats rašė raginimus ieškovui sumokėti skolą, pats atliko paskaičiavimą skolos sumos. Nors skola bankui pagal paskolos sutartį yra grąžinta, tačiau ieškovo skola buvo sumokėta iš kitų lėšų, kad bankas neskaičiuotų delspinigių, o po to ėmėsi išieškoti skolą iš skolininkų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „VILOGUS“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento; priteisė iš atsakovės UAB „VILOGUS“ ieškovui T. A. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį; priteisė iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškovui T. A. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „VILOGUS“ 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokėtino žyminio mokesčio); pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; išaiškino atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kad remiantis DNSBĮ 14 straipsnio 8 dalimi, Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus, todėl bendrija turi teisę reikalauti iš pirmininko nuostolių, susijusių su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atlyginimo šioje byloje.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo jog tarp Bendrijos ir AB Vilniaus banko (AB SEB bankas) 2004 m. lapkričio 9 d. sudaryta paskolos sutartis, iš kurios kildinama prievolė sumokėti skolą, reikalavimo perleidimo momentu buvo teisėta ir galiojanti. Dėl prievolės sumokėti skolą naujajam kreditoriui ir skolos dydžio ginčas vyksta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-17-598/2018, kurioje ieškovas pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pareikšti naujam kreditoriui atsikirtimus. Iš minėtoje byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pagal paskolos grąžinimo grafiką paskola kreditoriui turėjo būti grąžinta iki 2014 m. lapkričio 7 d. AB SEB bankas 2017 m. lapkričio 13 d. raštu informavo, kad pagal kredito sutartį įsipareigojimai bankui buvo įvykdyti 2015 m. sausio 22 d., todėl reikalavimo teisių perleidimo momentu (2015 m. rugpjūčio 3 d.) prievolė pagal paskolos sutartį, iš kurios kildinama ieškovo skola pradiniam kreditoriui jau buvo pasibaigusi ir įvykdyta.
6. Teismas nurodė, kad prievoles pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytą Paskolos finansuoti energijos taupymo būste projektą sutartį banko atžvilgiu turėjo pareigą vykdyti ne Bendrija, o daugiabučio namo savininkai, tarp jų ir ieškovas, todėl Bendrija neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikalavimo teisės į ieškovą pagal minėtą paskolos sutartį, taip pat neturėjo teisės ieškovui nesumokėjus pagal paskolos sutartį jam tenkančios paskolos įmokų dalies šią prievolę įvykdyti už jį, sumokant skolos dalį iš kitų lėšų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prievolė bankui buvo įvykdyta iš kitų lėšų (ne iš sukauptų bendrijos administruojamų savininkų lėšų). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad reikalavimo perleidimo momentu prievolė pagal paskolos sutartį kreditoriui buvo įvykdyta, teismas padarė išvadą, kad sudarant 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimą, dėl kurio buvo negalimas išieškojimas, t. y. reikalavimą, kurio Bendrija ieškovo atžvilgiu neturėjo. Todėl reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris ir laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str.).
7. Teismas nurodė, kad iki sutarties sudarymo joks Bendrijos narių susirinkimas šiam klausimui spręsti nebuvo šauktas, o klausimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo sprendė Bendrijos valdybos pirmininkas vienasmeniškai. Teismas konstatavo, kad Bendrijos pirmininkas, nepasitaręs su bendrijos valdybos nariais ir nesant Bendrijos narių susirinkimo sprendimui, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė Bendrijos įstatus ir DNSBĮ, todėl viršijo savo įgaliojimus, veikdamas Bendrijos vardu. Sutartį sudariusi UAB „VILOGUS“ yra verslininkė, be to teisines paslaugas teikianti įmonė, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasidomėjo, ar yra Bendrijos narių susirinkimo atitinkamas sprendimas, todėl tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, kad Bendrijos valdybos pirmininkas viršijo savo įgaliojimus.
8. Teismas nustatė, kad Bendrijos pirmininkas tik 2017 m. sausio 17 d. Bendrijos visuotiniam narių susirinkimui pateikė svarstyti klausimą dėl Reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimo, t. y. praėjus pusantrų metų po sandorio sudarymo ir tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas civilinėje byloje Nr. e2-17-598/25018 ir ieškovas pradėjo rengti dokumentus dėl sandorio nuginčijimo, todėl ši aplinkybė iš esmės patvirtina išvadą, jog atsakovė UAB „VILOGUS“ sandorį su Bendrijos pirmininku sudarė neįsitikinusi, ar Bendrijos nariai pritaria sutarties vykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad Bendrijos nariai buvo informuoti apie sutarties esmines sąlygas, objektyviai suprato ir suvokė tokio sandorio patvirtinimo ir sudarymo pasekmes. Bendrijos valdybos pirmininkas teismo posėdyje apaiškino, kad bendrijos nariai buvo informuoti tik apie tai, kad UAB „VILOGUS“ padės išieškoti skolą, tačiau apie konkrečios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą nebuvo kalbama. Teismas sprendė, kad 2017 m. sausio 17 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimas pritarti sandoriui, kuris buvo sudarytas 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir tinkamai neinformavus bendrijos narių apie šio sandorio sąlygas, negali būti laikomas tinkamu sandorio patvirtinimu CK 2.133 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje bei 1.92 straipsnyje numatytais pagrindais, kaip sudaryto juridinio asmens valdymo organo, pažeidžiant bendrijos įstatuose nustatytą jo kompetenciją, ir įgaliojimus viršijančio atstovo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė, nustatant atlyginimą tik po skolos iš skolininko išieškojimo, t. y. Bendrija iš šio sandorio atlyginimo negavo, bei į tai, kad Bendrija neturi reikalavimo teisės į ieškovą pagal paskolos sutartį, restitucija šioje byloje netaikoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „VILOGUS“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Bendrija reikalavimo perleidimo momentu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, taip pat neturėjo teisės prievolę įvykdyti už jį, sumokant skolos dalį iš kitų lėšų. Paskolos gavėjas buvo Bendrija, todėl už namo savininkų Bendrijos prisiimtus įsipareigojimus atsakomybė tenka ne tik asmeniškai bendrijos nariams, bet ir Bendrijai, kuri padengusi ieškovo skolą įgavo kreditoriaus statusą ir sudarė su UAB „Vilogus“ reikalavimo perleidimo sutartį ir minėtą skolos sumą perleido. Šalys galėjo sudaryti tokią sutartį dėl skolos perleidimo, nes ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovas vis dar nebuvo padengęs jam tenkančios sumokėti dalies.
9.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad reikalavimo teisė, kylanti iš DNSB (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties nėra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas nepažeidė skolininko teisių ir labiau nesuvaržė jo prievolės, t. y. naujasis kreditorius neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius ir naujasis kreditorius nepakeitė prievolės įvykdymo sąlygų. Reikalavimo perleidimo momentu atsakovas nebuvo sumokėjęs dalies paskolos sumos, o bendrija turėjo teisę reikalauti sumokėti šią sumą, todėl šią reikalavimo teisę nepažeidžiant reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų perleido atsakovui UAB „VILOGUS“. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
9.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta, siekiant išsiieškoti lėšas, atstovaujant visų namo bendraturčių interesus, jog būtų tinkamai įvykdyta visų bendraturčių pareiga grąžinti jiems tenkančią kredito dalį. Bendrija, kaip daugiabučio namo investicinio projekto administratorė, siekdama tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku ir vykdyti kitas administratorės pareigas, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais. Bendrijos nustatyta tvarka buvo patvirtinta reikalavimo perleidimo sutartis.
9.4. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad Bendrijos nariai nesuprato reikalavimo perleidimo sutarties esminių sąlygų. Bendrijos nariai teismo posėdyje apklausti nebuvo, byloje yra pateikti balsavimo raštu biuleteniai, kuriais patvirtinta reikalavimo perleidimo sutartis. Bendrijos nariai yra informuojami tiek apie bylos eigą, tiek apie skolos išieškojimą, reikalavimo perleidimo sutarties atžvilgiu, tačiau nėra pareiškę jokių prieštaravimų.
9.5. Teismas klaidingai laikė, kad 2017 m. sausio 17 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimas pritarti sandoriui, kuris buvo sudarytas 2015 m. rugpjūčio 3 d. negali būti laikomas tinkamu sandorio patvirtinimu CK 2.133 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Taip pat klaidingai laikė, kad yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje bei 1.92 straipsnyje numatytais. Bendrija nėra pareiškusi jokių pretenzijų Bendrijos pirmininkui, nėra pareiškusi ieškinio teisme jo atžvilgiu, todėl negali būti taikomas CK 1.92 straipsnis.
9.6. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino dėl perleidžiant reikalavimą svarbios Ultra vires doktrinos, nors atsakovas duodamas paaiškinimus ją nurodė. Daugiabučių namų savininkų bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl, nesant įtvirtinto draudimo Bendrijai už namo savininkus įvykdyti prievolę bankui ir po to reikalauti ją grąžinti Bendrijai ar sudaryti reikalavimo perleidimo teisių sutartis, laikytina, kad tokią teisę Bendrija turėjo.
9.7. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, įrodomąją reikšmę suteikė faktinėms aplinkybėms, kurios negali būti įrodymais šioje byloje - kelis kartus cituoja rašytinius įrodymus esančius kitoje civilinėje byloje Nr. e2-17-598/2018. Minima civilinė byla yra sustabdyta, tai reiškia, kad nėra užbaigta, todėl teismas nepagrįstai remiasi joje nagrinėjamais / nurodytais faktais, nes jie neturi prejudicinės galios.
Atsiliepimas
10. Ieškovas T. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prievoles pagal Paskolos finansuoti energijos taupymo būste projektą sutartį banko atžvilgiu turėjo pareigą vykdyti ne Bendrija, o daugiabučio namo savininkai, tarp jų ir ieškovas, todėl bendrija neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikalavimo teisės į ieškovą pagal minėtą paskolos sutartį, taip pat neturėjo teisės ieškovui nesumokėjus pagal paskolos sutartį jam tenkančios paskolos įmokų dalies šią prievolę įvykdyti už jį, sumokant skolos dalį iš kitų lėšų.
10.2. Perleistas reikalavimas nėra galiojantis tokio dydžio, koks jis yra perleistas, kadangi didžiąją dalį sumos ieškovas jau yra sumokėjęs Bendrijai. Ieškovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys prašomą priteisti skolos sumą bei palūkanas iki pat bylos iškėlimo teisme. Iki šiol nėra aišku, koks yra ieškovo skolos likutis, todėl jei jis ir nėra pilnai atsiskaitęs su Bendrija, atsiskaityti ieškovas negalėjo, kadangi nežinojo, kiek jam reikia mokėti.
10.3. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, kad perleidžiant skolas yra numatytas atlygis naujajam kreditoriui. Įvertinus tai matyti, kad Bendrijos lėšos naudojamos kitiems tikslams, negu nustatyta Bendrijos įstatuose. Posėdžio metu Bendrijos pirmininkas patvirtino, kad apie šias sutarties sąlygas Bendrijos nariai nebuvo ir nėra informuoti. Paklausus, kokiomis lėšomis bus padengtas 30 proc. skolos trūkumas, jis nurodė, kad galbūt dengs iš asmeninių lėšų ar šauks susirinkimą.
10.4. Ieškovo manymu, Bendrijos pirmininkas, sudarydamas ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, buvo apgautas, suklaidintas, nes manė, jog su UAB „VILOGUS“ sudaro teisinių paslaugų sutartį. Šias aplinkybes pagrindžia Bendrijos pirmininko paaiškinimai teismo posėdžių metu, kad į UAB „VILOGUS“ jis kreipėsi dėl skolų išieškojimo, tikėdamasis, jog ši įmonė padės parengti procesinius dokumentus bei atstovauti teisme siekiant išieškoti skolininkų, kurie yra nurodyti reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, skolas.
10.5. Apeliaciniame skunde pateikiama nauja argumentų grupė reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumui pagrįsti, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme. Naujai nurodoma, kad Bendrija turėjo teisę sumokėti skolą bankui už T. A., kadangi prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, t .y. nurodoma, jog tai buvo regresinė prievolė. Taip pat naujai nurodoma, kad reikalavimo teisė, kylanti iš paskolos sutarties, nėra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Apeliantė naujomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisme negali remtis.
10.6. Reikalavimo teisė, kylanti iš paskolos sutarties, yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės ne tiek jei reikalavimo teisę perimtų Bendrija, kiek šią reikalavimo teisę perleidus UAB „VILOGUS“, kadangi tai jau yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris be perleistos skolos sumos, dar turi teisę reikalauti ir kitų sumų, bylinėjimosi išlaidų, be Bendrijos nario teisių apsaugos, kurią numato DNSBĮ.
10.7. Egzistuoja visos sąlygos reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia ir Ultra vires doktrinos pagrindu pagal CK 1.82 str., t. y. sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui (bendrijos įstatams); kita sandorio šalis buvo nesąžininga (UAB „VILOGUS“ žinojo, kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams); yra teisinis pagrindas ginti pareiškėjo subjektines teises ar teisėtus interesus, t. y. T. A. neturi kito būdo ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kaip tik pareikšdamas teismui ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).
13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „VILOGUS“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03, kurios pagrindu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija perleido UAB „VILOGUS“ visas reikalavimo teises į skolas, nurodytas reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad reikalavimo teisė naujajam kreditoriui buvo perleista į skolininkų skolas: J. G. (264,70 Eur), N. Z. (270,50 Eur), T. A. (296,36 Eur), V. J. (177,17 Eur), V. K. (406,44 Eur).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažindamas negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „VILOGUS“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog neįtraukęs trečiųjų asmenų (J. G., N. Z., V. J. ir V. K.) į bylą, teismas neatskleidė bylos esmės – neišsiaiškino tikėtinai galimų šių asmenų skolos sumokėjimo UAB „VILOGUS“ nuo Sutarties sudarymo iki jos pripažinimo negaliojančia aplinkybių, kadangi nebuvo išklausyta trečiųjų asmenų pozicija, taip pat jiems nebuvo suteikta teisė teikti teismui savo paaiškinimus, įrodymus byloje nagrinėjamu klausimu.
16. Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota nutarties 14 ir 15 pastraipose, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas – neįtraukus trečiųjų asmenų ir nusprendus dėl jų materialių teisių ir pareigų. Esant minėtoms aplinkybėms, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi teismo pažeidimas vertintinas kaip absoliutus sprendimo negaliojo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės, įtraukti trečiųjų asmenų, sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškinį ir pripažino negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „VILOGUS“ ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento, naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 329 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.