Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-508-342/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-20
Bylos Nr.
II-508-342/2009
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00394-2009-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Nukentėjusysis
R. B.
Pažeidėjas
M. P.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas, Rimvydas Paulauskas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-508-342/2009(Proceso Nr. 4-63-3-00394-2009-3)Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 44; 73 (S)
Administracinės bylos kategorija 2.5KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. B., jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Cvetkovui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. P., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal nukentėjusiojo R. B. skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-09-17 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2009-09-17 nutarimu M. P. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009-08-06 apie 13:00 val. Jūrininkų pr. 2, Klaipėdoje, UAB „Transtila“ teritorijoje, M. P. priklausantis šuo, saugojęs minėtą teritoriją, išbėgo prie parduodamų automobilių vietos ir įkando R. B. į kairės kojos šlaunį. Tokiu būdu M. P. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-11-25 sprendimu Nr. 1-408, IV skyriaus 37 punktą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 3 dalį ir paskira 500 litų bauda.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis R. B. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti bei pakartotinai skirti ekspertizę dėl jo sužalojimo laipsnio nustatymo. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepagrįstai paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, neatsižvelgus į ATPK 30² straispnio, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, Institucija nesprendė šuns priskyrimo agresyvių šunų kategorijai, taip pat nenagrinėtas klausimas dėl šuns konfiskavimo. Kartu nurodo, kad ginčijamame nutarime neaptarta nukentėjusiajam atlikta ekspertizė, su kuria nukentėjusysis taip pat nesutinka. Pažymi, kad ekspertas nepagrįstai padarė išvadą, jog R. B. padarytas viso labo nežymus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta iki 10 dienų. R. B. nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2009-08-06 iki 2009-08-26 – tai yra ilgesnis nei 10 dienų laikotarpis, todėl tai turėtų būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir M. P. turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nukentėjusysis R. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas Dovydas Cvetkovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodo, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, nes ekspertas atlikdamas ekspertizę įvertino visas tam būtinas aplinkybes. Pažymi, kad ekspertas savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam paskirtas ilgalaikis gydymas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl nevertintinas. Taip pat nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jo sveikatos pablogėjimą, kuris turėtų įtakos kvalifikuojant sužalojimo sunkumo laipsnį. Nukentėjusiojo teiginys, kad M. P. turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nepagrįsti. Dėl paskirtos nuobaudos dydžio mano, kad ji pagrįsta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. ir jo atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu sutinka iš dalies. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas už Taisyklių 37 punkto nesilaikymą, kuris įpareigoja šunų savininkus garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeistų jų teisių ir interesų. Administracinė komisija už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą skyrė 500 Lt baudą. Nutarime nurodyti minimalios baudos skyrimo motyvai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl įvykusios nelaimės. Administracinė komisija taip pat neturi pagrindo netikėti specialisto išvada dėl R. B. sveikatos sutrikdymo masto.

Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Klaipėdos miesto tarybos 2004-11-25 sprendimu Nr. 1-408 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 37 punkte nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikysis sanitarijos bei higienos reikalavimų. Minėto punkto reikalavimų pažeidimai užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 22-23) ir nutarime (b.l. 20), o nutarime papildomai nurodoma, kad šuns šeimininkas neužtikrino, kad jo augintinis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Tačiau nei minėtame nutarime, nei protokole nėra detalizuota, kokiais savo veiksmais M. P. neužtikrino, kad augintis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotolentelių (b.l. 30-31), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. paaiškinimo (b.l. 26) bei nukentėjusiojo R. B. paaiškinimo (b.l. 24), UAB „Transtila“ teritoriją, esančią Jūrininkų pr. 2, Klaipėda, atviroje vietoje saugo vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo pririštas. Pagal Taisyklių 45 punktą sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, sarginiais šunimis pagal Taisyklių 15 punktą laikytini šunys, kurie laikomi objektų apsaugai. Šiuo atveju teritorijoje buvo sarginis šuo, kuris buvo pririštas, todėl neaišku, kokie konkretūs M. P. veiksmai sukėlė minėtą pažeidimą, t.y. nenustatyta objektyvioji pažeidimo pusė, o tai būtina norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina tai, kad pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui, galima teigti, kad protokolas – tai procesinis dokumentas, kuriame konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas ir dėl to jo padėtis tampa dvejopa: pirma, tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, jis pripažįstamas viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas neatitinka jiems keliamų turinio reikalavimų, todėl turi būti tikslinami.

Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinime nurodyta, kad R. B., atvykęs į aikštelę, paprašė apžiūrėti lengvąjį automobilį „VW Toureg“, tačiau, kol įmonės darbuotojas nuėjo paimti raktų, R. B. neaišku, kokiu tikslu nuėjo į kitą teritorijos pusę, kur stovi sustatyti vilkikai bei pririštas sarginis šuo. Pažymėtina, kad ši aplinkybė taip pat netirta pareigūnų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo, nagrinėjant administracinę bylą nenurodoma, kokios veislės šuo įkando nukentėjusiajam, skiriant nuobaudą nenurodyti motyvai dėl fakultatyvinės nuobodos – šuns konfiskavimo skyrimo ar neskyrimo.

Taip pat nukentėjusysis R. B. prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, tačiau nenurodo jokių motyvų, tik prašo paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas konstatuoja, kad pagrindų administracinei bylai nutraukti nėra, o prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo netenkintinas.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad M. P. paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau nenurodoma motyvų. ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nukentėjusiojo skunde keliamas ekspertizės akto pagrįstumo klausimas. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. G 1278/09 (03) (b.l. 25), kuriuo nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B. padaryta kastinė žaizda kairiosios šlaunies srityje su odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva apie žaizdą, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodoma, kad remiantis pateiktos medicininės dokumentacijos duomenimis dėl sužalojimų sveikta sutrikdyta laikotarpiu iki 10 dienų, o ilgalaikis gydymas nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl domėn šiuo atveju neimamas. Pažymėtina, kad šią ekspertizę atliko nepriklausoma institucija – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrius ir jo ekspertas gydytojas Remigijus Petrauskas, turintis 10 m. eksperto darbo stažą. Be to, ekspertizės aktas iš esmės atitinka ir ABTĮ 62 straipsnyje tokiam dokumentui, kaip įrodymui, keliamus reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio akto objektyvumu ar pagrįstumu.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis prašo nutraukti administracinę bylą ir asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. ABTĮ įstatymas nenumato teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo vados yra nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje, todėl nukentėjusysis turėtų vadovautis jomis.

Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pagrindų nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nėra, o surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti arba konstatuoti, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo, papildomoms bylos aplinkybėms ištirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-09-17 nutarimą, kuriuo M. P. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta 500 litų bauda, panaikinti ir grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė