Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. B. 2017 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 1–4, 101–104), prašydamas:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimus: 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873 ir 2017 m. vasario 24 d. Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012;

2) panaikinti Tarnybos raštus: 2017 m. vasario 28 d. Nr. (2.2) NO-2-1808, 2017 m. vasario 22 d. Nr. (2.2) NO-2-1632, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1671, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1674, 2017 m. kovo 8 d. Nr. (2.2) NO-2-2034, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1908, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1910, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1903 ir 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1905;

4) įpareigoti atsakovę paskirti valstybės atstovus administracinėse bylose ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1427-603/2017;

Dėl Tarnybos raštų: 2017 m. vasario 22 d. Nr. (2.2) NO-2-1632, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1671, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1674, 2017 m. vasario 28 d. Nr. (2.2) NO-2-1808, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1908, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1910, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1903, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-190 paaiškino, kad visais ankščiau nurodytais Tarnybos raštais, pareiškėjo prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą, buvo palikti nenagrinėti ir grąžinti A. B., kadangi pareiškėjo prašymai neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. jie nebuvo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis.

Dėl Tarnybos 2017 m. kovo 8 d. rašto Nr. (2.2) NO-2-2034 nurodo, kad pareiškėjas prašymuose (reg. Nr. (2.2) VTP-1-916 ir reg. Nr. (2.2) VTP-1-912) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje, todėl Tarnyba minėtu raštu pareiškėjo 2017-03-01 prašymą Nr. (2.2) VTP-1-916 paliko nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos priimtų sprendimų ir raštų teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų įpareigoti Tarnybą paskirti atstovus atstovauti jo interesus bei atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012 ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. Tarnyboje buvo gautas A. B. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (2.2) VTP-1-723) ir šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. II-519-827/2016. Tarnyba priėmė 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012, kuriuo nusprendė, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteiktina (t. 1, b. l. 67).

2016 m. kovo 1 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. (2.2)VTP-1-1912), kuriuo pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, apskundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 1 Os-170308 (1.46.) ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Migracijos tarnybos ir UAB „Mokėjimų terminalų sistemos“ FOXBOX.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo.

Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal Įstatymą (t. 1, b. l. 199). Tačiau pareiškėjui skundžiamų 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012 ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873 metu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dvejose bylose, t. y. pagal Tarnybos 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2.2-(NPT-2)-16-T-4288-19469 administracinėje byloje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 21 d. rašto Nr. (14.5-20)R-6742 apskundimo ir pagal Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-l 7-T-545-3254 administracinėje byloje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (1.11) I-7264 apskundimo (t. 1, b. l. 9–10, 11–12). Aplinkybių, kad jam jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba minėtose dvejose bylose, pareiškėjas skunde teismui neginčija, vadinasi, jas pripažįsta ir tuo pačiu siekia, kad jam būtų teikiama teisinė pagalba trečioje ir kitose paskesnėse bylose. Tokiu atveju, kai pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų sumokėti pareiškėjas. Abiejuose Tarnybai pateiktuose prašymuose A. B. suteikti antrinę teisinę pagalbą pažymėjo, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, t. y. kai pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovės išvada, jog pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau trečioje byloje, tačiau jo teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą riboja Įstatymas, yra teisinga. Pareiškėjui prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išreiškus nesutikimą apmokėti šias išlaidas, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1194-575/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-536-502/2015), nurodydamas, jog toks apribojimas padeda užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, nes garantuoja, jog teisinė pagalba būtų suteikiama kuo daugiau asmenų, kuriems ji būtina. Teikiant teisinę pagalbą vienam asmeniui daugiau nei dviejose bylose, mažėtų valstybės galimybės suteikti šią teisinę pagalbą kitiems asmenims. Ribojimas gauti visiškai apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą daugiau nei dviejose bylose taip pat atlieka prevencinę funkciją, kad būtų išvengiama asmenų, siekiančių ginti tariamai savo pažeistas teises ir reiškiančių nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiavimo naudojantis nemokama teisine pagalba. Valstybė neprivalo suteikti pareiškėjai 100 procentų apmokamos antrinės teisinės pagalbos tiek kartų ir tokiame skaičiuje bylų, kiek pageidauja pareiškėja (LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014).

Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovė, atsisakydama A. B. teikti antrinę teisinę pagalbą, veikė neteisėtai. Nagrinėjamu atveju skundžiami sprendimai priimti Įstatyme numatytu pagrindu (11 straipsnio 7 dalies 9 punktu), todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamais sprendimais – 2017 m. vasario 24 d. Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012 ir 2017 m. kovo 8 d. Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873 nesuteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Tarnybos 2017 m. vasario 24 d. sprendime Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012 ir 2017 m. kovo 8 d. sprendime Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873 aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, taip pat išaiškinta jų apskundimo tvarka, todėl šie sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus. A. B. skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-723-4012 ir 2017 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17NT-912-4873 pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Tarnybą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teikiant skundus teismas pasisako, kad jie atmestini tais pačiais argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011; 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015).

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos raštus: 2017 m. vasario 28 d. Nr. (2.2) NO-2-1808, 2017 m. vasario 22 d. Nr. (2.2) NO-2-1632, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1671, 2017 m. vasario 23 d. Nr. (2.2) NO-2-1674, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1908, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1910, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1903, 2017 m. kovo 2 d. Nr. (2.2) NO-2-1905.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 15 d. Tarnybai A. B. elektroniniu paštu atsiuntė prašymus reg. Nr. (2.2) VTP-1-688, reg. Nr. (2.2) VTP-1-689, reg. Nr. (2.2) VTP-1-692 suteikti antrinę teisinę pagalbą; 2017 m. vasario 21 d. A. B. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą reg. Nr. (2.2) VTP-1-761 suteikti antrinę teisinę pagalbą ir 2017 m. vasario 23 d. A. B. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą reg. Nr. (2.2) VTP-1-804, reg. Nr. (2.2) VTP-1-806, reg. Nr. (2.2) VTP-1-807, reg. Nr. (2.2) VTP-1-808 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nustatyta, kad Tarnyba skundžiamais 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 2 d. raštais (teismo vertinimu, jie laikytini sprendimais) A. B. anksčiau paminėtus prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtais ir grąžino pareiškėjui (t. 1, b. l. 44, 45, 46, 72–75, 77–80).

Taisyklių 28 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenų prašymai raštu, atsiųsti institucijai elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, į asmenų prašymus galima atsakyti nedelsiant.

Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai, pateikti elektroniniais ryšiais nesilaikant Taisyklių 28 punkte nustatyto reikalavimo, grąžinami asmeniui ir nurodoma tokio prašymo grąžinimo priežastis.

Kaip matyti iš skundžiamų Tarnybos sprendimų turinio, pareiškėjo pateikti prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą nebuvo pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis. Ši aplinkybė neabejotinai įrodo, kad Tarnyba, vadovaujantis Taisyklių 28 ir 42 punktais, turėjo pagrindo pareiškėjo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtais ir grąžinti A. B.. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo teiktiną Tarnybai metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Pastaroji taip pat turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi, kaip to reikalauja Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklės. T. T. 2017 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (2.2) NO-2-1808, tiek 2017 m. kovo 2 d. sprendime Nr. (2.2) NO-2-1903, tiek 2017 m. vasario 23 d. sprendime Nr. (2.2) NO-2-1671 atsakovė konstatavo jog A. B. pateiktos metinės pajamų ir turto deklaracijos nebuvo pasirašytos (t. 1, b. l. 45, 74, 77).

Pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Tarnybą paskirti jam valstybės atstovus, teikiant skundus, teismas vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma, pasakytina, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, turintis teisinį išsilavinimą (buvęs advokatas), šiuo metu yra Asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ pirmininkas (t. 1, b. l. 99) ir pats inicijavęs ne vieną ginčą teisme. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas pats save galėtų tinkamai atstovauti, o Tarnybos sprendimai atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymus nebuvo neproporcingai ribojantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016).

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos 2017 m. kovo 8 d. raštą Nr. (2.2) NO-2-2034

Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 1 d. Tarnyboje buvo gautas A. B. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (2.2) VTP-1-916), kuriame jis prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, skundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 10s-170308(1.46.) ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo iš Policijos departamento prie VRM Migracijos tarnybos ir UAB „Mokėjimų terminalų sistemos“ FOXBOX. Iš skundžiamo Tarnybos 2017 m. kovo 8 d. rašto Nr. (2.2) NO-2-2034 (teismo vertinimu, jis laikytinas sprendimu) matyti, kad jis paliktas nenagrinėtu, nes tuo pačiu klausimas Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą.

Pagal Taisyklių 12 punktą prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

Bylos duomenimis, Tarnyba 2017 m. kovo 8 d. yra priėmusi sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)17-NT-912-4873 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. 10s-170308(1.46.) apskundimo ir turtinės, neturtinės žalos priteisimo iš Policijos departamento prie VRM Migracijos tarnybos ir UAB „Mokėjimų terminalų sistemos“ FOXBOX, nes pareiškėjas nesutiko apmokėti išlaidų dalies (t. 1, b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymuose reg. Nr. (2.2) VTP-1-916 ir reg. Nr. (2.2) VTP-1-912 prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje, Tarnyba, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, pagrįstai skundžiamu 2017 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (2.2) NO-2-2034 pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. prašymą Nr. (2.2) VTP-1-916 paliko nenagrinėtu. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (2.2) NO-2-2034 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Tarnybai suteiktą kompetenciją, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Įstatymo 14 str. 7 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijos 2 straipsnio, 6 str. 2 dalies ir 18 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjas taip pat iškėlė abejonę dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą. Pagal ABTĮ 114 str. 1 dalį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar į administracinį teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar į administracinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir į administracinį teismą dėl pareiškėjo prašyme nurodyto teisės akto atitikties Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.