Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-07 · Byla Nr. Ik-1420-281/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1420-281/2010Sprendimas · 2010-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
Ik-1420-281/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00591-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
UAB „Šilas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-1420-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-00591-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1., 9.8.2., 9.5. (S)
Sprendimas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010-06-07Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. K., G. M. ir E. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šilas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Šilas“ (toliau – ir Bendrovė) skunde (b.l. 1-5) teismui prašo panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2009-08-19 sprendimą Nr.(21.26)-256-366; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) 2009-11-13 sprendimą Nr.69-318, Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-02-08 sprendimą Nr.S-45 (7-419/2009).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog vykdydama 2008-12-10 pavedimą tikrinti Nr.83-381, Inspekcija atliko patikrinimą, pagal kurį surašytas aktas Nr. Nr.(21.26)-06-77-32. Pagal aktą papildomai apskaičiuota 44367,59 Lt. Su akte atliktais apskaičiavimais nesutinka, mano, kad patikrinimas atliktas neobjektyviai bei galimai neteisingai taikant teisės aktus. Savo atsiliepime nurodė nesutikimo su aktu motyvus bei prašė akto netvirtinti, tačiau į pareiškėjos atsiliepimą nebuvo atsižvelgta. Mokesčių inspekcijos 2009-08-19 sprendimu Nr.(21.26)-256-366 aktas buvo patvirtintas. UAB „Šilas“ papildomai apskaičiuota 39252 Lt pelno mokesčio, 3649,59Lt pelno mokesčio delspinigių, 1466Lt atskaitymų nuo pajamų, 11776Lt pelno mokesčio bauda ir 440 Lt atskaitymų nuo pajamų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtą Inspekcijos sprendimą savo 2009-11-13 sprendimu Nr.69-318 patvirtino Mokesčių inspekcija. Komisija savo 2010-02-08 sprendimu Nr.S-45 (7-419/2009) apreiškėjos skundą atmetė.

Mokesčių administratoriui buvo nurodyta, pagrįstai abejojama vyresniosios specialistės A.N. galimybėmis kvalifikuotai ir nešališkai atlikti naują patikrinimą. Papildomo darbuotojo skyrimas tikrinimui atlikti laikytinas formaliu, nes visus su patikrinimu susijusius veiksmus atiko būtent A.N. Akto Nr.(21.26)-06-77-32 tekstas ir jo formuluotės tai tik patvirtina. Akte remiamasi tais pačiais dokumentais (duomenimis), kuriuos mokesčių administratorius nagrinėjo nuo 2006-09-21 trunkančio patikrinimo metu. Tikrintojos A.N. 2008-02-12 surašytame akte Nr.(25.4)-48-3800 buvusios nuostatos perkeltos į aktą Nr.(21.26)-06-77-32 be teisinių argumentų, nors Komisijos sprendime konstatuotas nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas, o minėtą aktą patvirtinantys sprendimai panaikinti. Sprendime Nr.(21.26)-256-366 nurodoma, kad nesutikdama su Inspekcijos sprendimu nekeisti patikrinimą atliekančio pareigūno galėjo tai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodo, kad šia galimybe nepasinaudojo tikėdamasi, kad Inspekcijos darbuotojai atsižvelgs į patikrinimo, trunkančio nuo 2006-09-21 rezultatus ir Komisijos sprendimą.

Komisijos 2008-09-26 sprendimas Nr.S-103(7-172) akte cituojamas tendencingai, pavyzdžiui „todėl, Komisijos nuomone, mokesčių administratorius turėtų iš naujo spręsti, ar yra pagrindas nustatyti bendrovės mokestines prievoles taikant LR mokesčių administravimo įst. (toliau – MAĮ) 70str. nuostatą.“ Tuo tarpu Komisijos akte konstatavus, kad mokesčių administratorius savo sprendimą dėl mokesčio bazės nustatymo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą pagrindė nepakankamais faktais, aplinkybėmis ir kita informacija, mokesčių administratoriui pavedama iš naujo spręsti ar yra MAĮ 70str. nuostatos taikymo pagrindai. Tuo pačiu metu akte neminima, kodėl ir kokiais pagrindais ankstesni mokesčių administratoriaus sprendimai buvo pripažinti neatitinkančiais LR viešojo admininistravimo įstatymo nuostatų, nurodant, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Komisija savo sprendime rėmėsi taipogi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika. Mano, kad neatsižvelgiant į Komisijos sprendimo nuostatas, nepateikiant jokių argumentų, be teisinio pagrindo mokesčių administratorius konstatuoja, kad yra pagrindas MAĮ 70 str. nuostatos taikymui. Remiamasi tik neaišku kokiu pagrindu sudarytos, bei veikiančios Inspekcijos darbo grupės 2009-05-15 sprendimu Nr.(21.26)-106-36. Šis, sprendimas, pateikiamas kaip neginčytinas ir galutinis, nepateikiant teisinių argumentų. Sprendimas tapo prieinamas tik nagrinėjant skundą Komisijoje. Tuo tarpu mokesčio bazės nustatymo klausimas ir sudaro pagrindinę šio mokestinio ginčo esmę.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad šiame, sprendime išdėstytus motyvus ginčijo pateikdamas rašytinius įrodymus, tuo tarpu mokesčių administratorius laiko juos neginčijamais. Mano, kad toks mokesčių administratoriaus veiksmas grubiai pažeidžia LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. ld. 2p , 8 str. l d., MAĮ 32 str. 2, 3 d., 36 str. 7d. Taipogi galimai Specialiųjų mokesčių apskaičiavimo būdų taikymo Mokesčių inspekcijoje taisyklės, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas Nr. (21.26)-256-366, prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatoms kadangi sudaro galimybę priimti išankstinį šališką sprendimą. Sprendime Nr.(21.26)-256-366 netgi kvestionuojamas Komisijos sprendimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, o būtent ankstesniame akte išdėstytos medžiagos pagrindu Inspekcija vėl nusprendė taikyti MAĮ 70 str. nors jokių teisinių argumentų, tame tarpe naujų, nepateikė. Tai, kad buvo panaudota pirminio patikrinimo metu surinkta medžiaga, tiesiogiai nurodoma sprendime Nr. (21.26)-256-366.

Mokesčių inspekcijos Nr.69-318 sprendime teigiama, kad buvo atsižvelgta į Komisjos pastabas, tačiau įmonė laiko tokį paaiškinimą nepagrįstu. Savo teiginį grindžia tuo, kad paskaičiuota mažesnė tariamai sumažintų pajamų suma, tačiau MAI ir toliau nepagristai taiko MAĮ 70str. nuostatas, taipogi nepagrįstai lygina UAB „Šilas“ ūkinės veiklos rodiklius su mokesčių administratoriaus pasirinktomis įmonėmis.

Pagal MAĮ 70 str. nuostatas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Per patikrinimą, pradėtą dar 2006-09-21, pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi pateikdama visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius už suteiktas transporto paslaugas gautų pajamų atvaizdavimo buhalterinėje apskaitoje teisingumą.

UAB„TRANSFOOD“,UAB„TOSA“, UAB„ILGUVA“ direktorių teigimu krovinių pervežimo paslaugų kainas diktuoja rinka. Tačiau transporto paslaugų kainų nustatymui įtakojančių aplinkybių nepaaiškino. Taipogi nurodė, kad neoficialiais duomenimis, kurie tapo žinomi pervežimais užsiimančioms įmonėms, viena iš palyginimui paimtų įmonių jau nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Oficialiai patvirtinus šią aplinkybę tai dar kartą rodys, jog palyginimui įmonės paimtos neatsižvelgiant į realią verslo aplinką. Sprendime į šią aplinkybę neatsižvelgta. Sprendime nurodoma, kad tai, jog viena iš palyginimui paimtų įmonių šiuo metu nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi įtakos mokesčių apskaičiavimui už 2003-2005 m. mokestinius laikotarpius pagrįstumui. Tokiu mokesčių sprendimo teiginiu pareiškėjai siūloma laikytis galimai klaidingos kainodaros nors tai ir gali sukelti įmonės bankrotą. Mokesčių inspekcija 2009-11-13 sprendime Nr.69-318 į pateiktus argumentus dėl UAB„TRANSFOOD“, UAB„TOSA“, UAB„ALGUVA“ neatsižvelgė.

Formaliai minėtos įmonės vykdo tokią pačią veiklą, tačiau teigti, kad jų ūkinė-komercine veikla vykdoma analogiškomis sąlygomis negalima, nes transporto paslaugų teikimas Rusijos Federacijos įmonėms yra labai plati sąvoka, su galimu kardinaliai skirtingu paslaugų kainų diapazonu. Sprendime nurodoma, jog akto tvirtinimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šių įmonių duomenys negalėtų būti naudojami analogijos metodo taikymo tikslais. Teiginys neatitinka tikrovės. Patikrinimo metu nuroddė, kad pagal tokį paviršutinišką apibūdinimą negalima teigti, jog įmonės vykdo analogišką veiklą analogiškomis sąlygomis. Mūsų įmonės darbuotojai ne kartą tikrinimą atlikusiems Inspekcijos darbuotojams aiškino transporto paslaugų teikimo specifiką ir tai, jog kalbėti apie paslaugų panašumą galima tik turint detalią įmonės veiklos analizę, atsižvelgiant į visą eilę faktorių. Remiantis akte ir sprendime išdėstyta informacija apie įmones UAB „TRANSFOOD“, UAB „TOSA“ ir UAB „ALGUVA“ galima teigti, kad jokia jų veiklos analizė nebuvo atliekama, o apie veiklos analogiškumą teigiama tik visiškai formaliai požymiais.

Nuo mokestinio ginčo pradžios laikytasi tokios pačios pozicijos dėl netinkamo mokestinės bazės apskaičiavimo bei palyginimui paimtų įmonių. Komisija nepagrįstai nevertino mūsų papildomai pateiktų įrodymų, o būtent UAB „Alnitransa“ ir D. K. personalinės įmonės. Minėtų įmonių veiklos sąlygos iš esmės atitinka mūsų įmonės veiklos sąlygas. Pateikti dokumentai nebuvo saugomi pareiškėjos bendrovėje ir anksčiau pateikti jų nebuvo galimybės. Mokestinio ginčo metu kreiptais ne į vieną įmonę, dirbančią panašiomis sąlygomis, tai yra pagal sutarti su „Transekspedicija“.

Be to, mokesčių administratoriaus teigimu, sandorių šalys savo civiliniuose santykiuose yra laisvos susitarti joms priimtinu būdu (pvz., telefonu) tačiau tuojau pat pateikiami prieštaringi teiginiai, kad tik rašytinai sutartys ar užsakymai - sutartys, sudaryti ir patvirtinti dviejų ūkio subjektų, objektyviai pagrįstų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat Bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pajamų patikimumą.

Sprendimo teiginys, kad patikrinimų metu Bendrovė nepateikė jokių patikimų įrodymų ir patvirtinimų, kad jos apskaitoje atvaizduotos transporto paslaugų tiekimo pajamos yra teisingos ir atitinka šių paslaugų teikimo metu buvusias rinkos kainas yra niekuo nepagrįstas ir rodo kaip šališkai vertinama pateikta informacija. Kaip minėta, nagrinėjamais laikotarpiais paslaugų kainų amplitudė priklausė tik nuo siūlomų www.cargo.lt kainų. Tikrintojams ne kartą raštu aiškinta apie kainodaros įpatumus ir tai, jog dėl kiekvieno pervežimo kainos buvo atskirai deramasi atsižvelgiant į visas konkrečios paslaugos teikimo aplinkybes ir sąlygas. Nepaisant to šia paaiškinimai sprendime pavadinti gynybine pozicija.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Mokesčių inspekcija atsiliepime teismui (b.l. 45-48) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka bei paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė 2003-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu teikė transporto paslaugas Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos įmonėmis. Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė turėjo sandorius su 150 Rusijos Federacijos įmonių. Inspekcija išsiuntė 2007-01-04 paklausimą Nr.(25.4-09)-RI-56 Rusijos Federacijos valstybinei mokesčių administracijai, gautame atsakyme nurodyta, kad OOO „ARKTUS“, OOO „PRIMA“, OOO „BIZNESLAIT“ nepavyko rasti, o OOO „BIZNESKOM“ apskaitoje transporto paslaugų teikimo sandoriai su Bendrove nėra užfiksuoti (šioms įmonėms Bendrovė atliko daugiausiai transporto paslaugų). Bendrovė tikrinimui nepateikė transporto paslaugų teikimo Rusijos Federacijos įmonėms užsakymų - sutarčių bei kitų dokumentų, patvirtinančių paslaugų teikimo vertę Rusijos Federacijos įmonėms, nors, vairuotojų teigimu, išvykstant į komandiruotes, įmonės direktorius G.M. duodavo jiems raštiškus užsakymus - sutartis, kuriose buvo nurodytas maršrutas, nustatytos krovinio pervežimo sąlygos, atliekamų paslaugų vertė. Atliekant transporto paslaugas ne Rusijos Federacijos įmonėms, užsakymai - sutartys buvo surašomi ir patikrinimui pateikti.

Nustatyta, kad už suteiktas transporto paslaugas Rusijos Federacijos įmonės dažniausiai atsiskaitydavo pavedimais per banką ir per vairuotojus grynais pinigais įvairia užsienio valiuta (eurais, doleriais, rubliais), tačiau Bendrovė į kasos knygą pinigus pajamavo litais ir užsienio valiutos konvertavimo į litus dokumentų bei kitų dokumentų, patvirtinančių gautų pinigų sumų teisingumą, patikrinimui nepateikė.

Patikrinimo metu Bendrovės direktorius G.M. bei vairuotojai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog kelionės išlaidoms buvo mokami avansai. Vairuotojams vykstantiems į komandiruotes, avansai kelionės išlaidoms buvo sumokami litais ir užsienio valiuta, tačiau avansų mokėjimas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas. Pagal V.K. paaiškinimą, jam sugrįžus iš reiso buvo mokamas 20 % dydžio atlyginimas, paskaičiuotas nuo reiso pelno, tačiau minėtos išmokos Bendrovės apskaitos registruose neužregistruotos. Remiantis Bendrovės apskaitos dokumentais nustatyta, kad vairuotojams buvo mokamas nuolatinis nustatyto dydžio atlyginimas ir tikrinamuoju laikotarpiu vidutinis mėnesinis vairuotojo atlyginimas siekė tik 670 Lt.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2006-07-31 dienai Bendrovės apskaitoje akcininkams ir vairuotojams užfiksuota 614640,17 Lt skola, iš tos sumos 510380,11 Lt skola vairuotojams už komandiruotės metu patirtas išlaidas (įsigytą kurą, kelionės metu sumokėtus mokesčius ir kt.) bei vairuotojams neišmokėti dienpinigiai, tačiau dalis darbuotojų (E.V., - nedirba nuo 2003-05-08, A.T., - nedirba nuo 2006-02-06, A.K., - nedirba nuo 2005-10-21, V.B., - nedirba nuo 2007-01-13, R.K.,- nedirba nuo 2006-12-29) paaiškinimuose teigia, kad Bendrovė jiems nėra skolinga, šių skolų nepripažįsta, o dalis darbuotojų (R.Š., A.P., J.L., A.L., A.M.) negali nurodyti, kiek Bendrovė jiems skolinga. Pagal LR darbo kodekso (DK) 206 str. 1 d. 1 p., darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o pagal LR darbo kodekso 27 str. 2 dalį yra numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas, per kurį darbuotojai galėjo apginti savo teises ir kreiptis į teismą dėl neišmokėtų sumų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes Inspekcija pažymėjo, jog tai, kad Bendrovė savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė į komandiruotes vykstančių darbuotojų avansų sumokėjimo, nuo reiso pelno paskaičiuoto atlyginimo, dienpinigių vairuotojams išmokėjimo, kelia įtarimą, kad Bendrovė vairuotojų komandiruotės metu patirtas išlaidas galėjo finansuoti Bendrovėje neapskaitytomis lėšomis.

LR mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr.VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4 d. taip pat numato, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus, skelbia išplėstinių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka priimtus sprendimus, o į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr.A7-60-2004 (Administracinių teismų praktika, 2004, 5 tomas, 44-55 psl.), kuri yra formuojanti teismų praktiką, konstatavo, kad mokesčių administratorius, vykdydamas mokesčių į biudžetą apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijas (Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 2 punktas), atlikdamas patikrinimą turi vertinti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai nustatė atitinkamo mokesčio bazę, nes būtent mokesčio bazės teisingas nustatymas lemia patikrinimo išvadas dėl mokestinių prievolių vykdymo.

Konstitucinis Teismas 2003-11-17 nutarime išaiškino, kad LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. apibrėžta sąvoka „mokesčio bazė“ yra bendrinė - ši sąvoka išreiškia atitinkamą mokestį nustatančiame mokesčio įstatyme įtvirtintą apmokestinamąjį objektą, įvertintą pinigų suma, kuris visiems to mokesčio mokėtojams yra tas pats (bendras); ji neatspindi, nuo kokios konkrečios mokesčio bazės (nuo kokio jos dydžio) turi mokėti mokestį konkretus mokesčio mokėtojas. LR mokesčių administravimo įstatymo 271 str. yra įtvirtinta nuostata, jei mokesčio bazės neįmanoma nustatyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, turi teisę netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus“. Taigi mokesčio bazė gali būti nustatoma dviem būdais: pirma, mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, t.y. tiesiogiai; antra, netiesiogiai - šiuo būdu mokesčio bazė gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai jos neįmanoma nustatyti įstatymo nustatyta tvarka, t.y. neįmanoma nustatyti tiesiogiai.

Kadangi Bendrovės mokestinės prievolės Inspekcija patikrinimo metu negalėjo nustatyti įprastine tvarka, Inspekcija mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi LR mokesčių administravimo įstatymo 70 str. bei Mokesčių inspekcijos 2004-05-25 įsakymo Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1, 4.3, 6.2 ir 6.3 punktais, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant analogijos metodą.

Bendrovė nepagrįstai teigia, kad Inspekcija neatsižvelgė į Komisijos sprendimą, kuriame mokesčių administratoriui nurodyta iš naujo spręsti klausimą dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, t. y. įvertinti ar yra pagrindas nustatyti Bendrovės mokestines prievoles taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, iš jų, ir tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų). Norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas (Taisyklių 6.1 punktas), t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nuspręsta atsižvelgus į tai, kad Bendrovės apskaita yra tvarkoma pažeidžiant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 9, 16 ir 15 p. nustatytus reikalavimus ir 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 ir 6 str., 12 str. 1 ir 4 d., 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimus (Taisyklių 4.3. p.). Tai yra: nors vairuotojai paaiškinimuose ir teigė, kad išvykstant į komandiruotes jiems Bendrovės direktorius G. M. duodavo raštiškus užsakymus - sutartis, kuriose buvo nurodytas maršrutas, nustatytos krovinio pervežimo sąlygos, teikiamų transporto paslaugų vertė, tačiau Bendrovė tokių sutarčių tikrinimui nepateikė; nors dauguma Rusijos Federacijos įmonių už suteiktas transporto paslaugas atsiskaitydavo per vairuotojus grynais pinigais įvairia užsienio valiuta, tačiau patikrinimui nepateikti užsienio valiutos į litus konvertavimo dokumentai ir kiti dokumentai, patvirtinantys iš Rusijos įmonių gautų pinigų sumų apskaitymo teisingumą, o kasos pajamų orderiuose ir kasos knygoje pinigai įrašyti litais; nors vairuotojai nurodė ir Bendrovės direktoriaus paaiškino, kad į komandiruotes Rusijos Federacijoje vykstantiems vairuotojams, buvo išduodami avansai kelionės išlaidoms (litais ir užsienio valiuta), tačiau Bendrovės buhalterinėje apskaitoje toks avansų išdavimas neužfiksuotas; nors vairuotojo V. K. paaiškinime ir nurodyta, kad grįžus iš reiso, jam Bendrovė mokėdavo 20 % dydžio atlyginimą, apskaičiuotą nuo reiso pelno, tačiau toks atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas Bendrovės apskaitos registruose neužregistruotas. Remiantis Bendrovės apskaitos dokumentais, vairuotojams buvo mokamas nuolatinis nustatyto dydžio atlyginimas ir tikrinamuoju laikotarpiu jis siekė tik 670 Lt; nors Bendrovės apskaitoje vairuotojams už patirtas kelionės išlaidas bei apskaičiuotus dienpinigius užfiksuotos skolos, tačiau dalis darbuotojų (net ir jau nebedirbančių Bendrovėje) skolų nepatvirtina arba negali nurodyti, kiek įmonė jiems skolinga; dėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje pateikiamos klaidingos informacijos negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų pasikeitimų; surinkus duomenis apie kitas analogišką ūkinę veiklą ir analogiškomis sąlygomis vykdančias įmones, nustatyta, kad šių įmonių suteiktų transporto paslaugų sandorių vertė didesnė nei Bendrovės.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, Inspekcija turėjo pagrindą Bendrovės mokestines prievoles nustatyti taikant MAĮ 70 str. nuostatas. Aukščiau nurodytų patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog Bendrovė vairuotojų komandiruočių metu patirtas išlaidas finansavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytomis lėšomis ir, kadangi buhalterinėje apskaitoje registravo bei mokesčių administratoriui deklaravo ne visas pajamas, konstatuoja, kad Bendrovė nuo dalies pajamų teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių.

Pakartotinio patikrinimo metu buvo įvertinti Bendrovės papildomai pateikti Komisijai duomenys bei skaičiavimai ir, perskaičiavus Bendrovės nuvažiuotų kilometrų vertę pagal 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. vidutinę krovinio pervežimo kainą 1 km nustatyta, kad skirtumas tarp analogiškų įmonių vidutinės 1 km pervežimo vertės ir Bendrovės vidutinės 1 km vertės sudaro: 2003 m. - 0,58 Lt (3,25 Lt - 2,67 Lt); 2004 m. - 0,86 Lt (3,46 Lt - 2,60 Lt); 2005 m. 1,35 Lt (3,99 Lt - 2,64 Lt). Perskaičiavus Bendrovės nuvažiuotų kilometrų vertę pagal 2003 -2005 m. vidutinės krovinio pervežimo 1 km vertės skirtumą Inspekcija nustatė, jog Bendrovė sumažino pajamas iš viso - 412558 Lt (2003 m. mokestiniu laikotarpiu - 53780 Lt, 2004 m. -150238 Lt, 2005 m. - 208540 Lt.

Remdamasi LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPFĮ) 3str. 1 d., nuo pakartotinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų Bendrovės pajamų Inspekcija pagrįstai papildomai apskaičiavo į biudžetą mokėtiną iš viso 1466Lt atskaitymų keliams sumą. Atskaitymų keliams delspinigiai neapskaičiuoti, nes mokesčių apskaitos kortelėse Bendrovei nustatytos permokos.

Atsižvelgusi į patikrinimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuotas transporto paslaugų teikimo pajamas bei atskaitymų keliams sumas ir vadovaudamasi LR pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 4 str. 1 d. ir 11 str. 1 d. nuostatomis, už 2003-2005 m. mokestinius laikotarpius Inspekcija Bendrovei pagrįstai papildomai apskaičiavo iš viso 39252Lt pelno mokesčio sumą ( už 2003 m. mokestinį laikotarpį pelno mokestis neapskaičiuotas, kadangi veiklos rezultatas nuostolis, už 2004 m. mokestinį laikotarpį apskaičiuota 12254 Lt, už 2005 m. - 26998 Lt pelno mokesčio). Vadovaujantis PMĮ 56 str. bei MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 1 d., Bendrovei pagrįstai apskaičiuota 3649,59 Lt pelno mokesčio delspinigių.

Atsižvelgusi į tai, kad mokesčių administratoriaus sprendimai turi būti objektyvūs ir priimti atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, Komisija pavedė mokesčių administratoriui pakartotinai apskaičiuoti 1 km vidutinę krovinio pervežimo kainą, įvertinant ginčo metu pateiktus įrodymus ir mokesčių bazę apskaičiuoti iš naujo. Kaip matyti iš pakartotinio patikrinimo medžiagos, Inspekcija į Komisijos pastabas atsižvelgė ir, įvertinusi Bendrovės pateiktus dokumentus, iš naujo apskaičiavo mokesčių bazę, t. y. nustatė, kad Bendrovė sumažino pajamas iš viso - 412558 Lt, kai ankstesniojo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės pajamos sumažintos 818295 Lt.

Tokiu būdu, patikrinimo akte papildomai apskaičiuotos mokėtinos 39252 Lt pelno mokesčio sumos ir 1466 Lt atskaitymų keliams sumos pagrįstai skyrė vidutines, 30 proc. dydžio baudas: 11776 Lt pelno mokesčio baudą ir 440 Lt atskaitymų keliams baudą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Inspekcija atsiliepime (b.l. 50) teismui paaiškino, kad palaiko Mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašės skundo reikalavimus atmesti.

Skundas atmetamas.

Nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi Bendrovės pakartotinį pelno mokesčio bei atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti mokesčių sumokėjimo patikrinimą už 2003-2005m. laikotarpį (atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti už 2003-2004 m. bei 2005 m. I pusmetį), 2009-06-11 surašė patikrinimo aktą Nr.(21.26)-06-77-32, kuriuo papildomai pareiškėjai apskaičiavo 1466 Lt atskaitymų į kelių fondą, 39252 Lt pelno mokesčio ir 3649,59 Lt pelno mokesčių delspinigių (b.l. 24-32).

Inspekcijos 2009-08-19 sprendimu Nr.(21.26)-256-366 patvirtintas 2009-06-11 patikrinimo aktas bei šiuo aktu Bendrovei paskaičiuotos mokestinės nepriemokos ir pareiškėjai skirta 11776 Lt pelno mokesčio bauda, 440 Lt atskaitymų nuo pajamų bauda (priedo b.l. 17-21).

Mokesčių inspekcijos 2009-11-13 sprendimu Nr.69-318 Inspekcijos 2009-08-19 sprendimas patvirtintas (priedo b.l. 7-10).

Komisijos 2010-02-08 sprendimu Nr.S-45(7-419/2009) Mokesčių inspekcijos 2009-11-13 sprendimas patvirtintas (b.l.14-25).

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2009-08-19 sprendimą, Mokesčių inspekcijos 2009-11-13 sprendimą ir Komisijos 2010-02-08 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

LR mokesčių administravimo įst. 70 str. 1d. nurodoma, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Minėto straipsnio 2d. nurodoma, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Įvertinimo taisyklės) 4. p. sakoma, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas numatytas 4.1-4.4 punktuose.

Ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje surinkti įrodymai liudija, kad Bendrovė tretiesiems asmenims mokestinio patikrinimo laikotarpiu teikdavo transporto paslaugas, kurios buvo vykdomos vežant krovinius dažniausiai iš Europos šalių į Rusijos Federacijos Respubliką (priedo l. 36-56).

Didelė dalis pervežimo paslaugų buvo atliekama vykdant Rusijos Federacijos bendrovių OOO „ARKTUS“, OOO „PRIMA“, OOO „BIZNESLAIT“, OOO „BIZNESKOM“ užsakymus. Tuo tarpu mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai liudija, kad OOO „ARKTUS“, OOO „PRIMA“ bendrovės jų nurodytų buveinių adresu nerastos, o OOO „BIZNESKOM“ apskaitoje transporto paslaugų teikimo sandoriai su pareiškėja nebuvo fiskuoti (priedo l. 100-109).

Be to, Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė užsakymų-sutarčių su Rusijos Federacijos įmonėmis, nors pareiškėjos vairuotojai paaiškinimuose teigė, kad išvykstant į komandiruotę įmonės direktorius duodavo raštiškus užsakymus-sutartis, kuriose buvo nurodytas maršrutas, nustatytos krovinio pervežimo sąlygos, teikiamų transporto paslaugų vertė (priedo l. 117-120). Pareiškėja taip pat nepateikė užsienio valiutos į litus konvertavimo dokumentų ir kitų dokumentų, patvirtinančių iš Rusijos įmonių gautų pinigų sumų apskaitymo teisingumą, kasos pajamų orderiuose ir kasos knygoje pinigai įrašyti litais, nors dauguma Rusijos įmonių, kaip nurodo ir pats Bendrovės direktorius (priedo b.l. 116) už suteiktas transporto paslaugas atsiskaitydavo per vairuotojus grynais įvairia užsienio valiuta. Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje avansų vairuotojams išdavimas nebuvo fiksuotas, nors mokesčių administratorius nustatė, jog į komandiruotes vykstantiems vairuotojams buvo išduodami avansai kelionės išlaidoms. Bendrovės apskaitoje vairuotojams už patirta kelionės išlaidas bei apskaičiuotus dienpinigius užfiksuotos skolos (priedo l. 35), tačiau dalis darbuotojų (net jau nedirbančių įmonėje) skolų nepatvirtino ar negalėjo nurodyti šių skolų sumų (priedo l. 114, 117-118, 119-120, 123).

Tokiu būdu mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė vairuotojų komandiruočių metu patirtas išlaidas finansavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytomis lėšomis, ir tokiu būdu nuo dalies pajamų teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių, nes buhalterinėje apskaitoje registravo ir mokesčių administratoriui deklaravo nevisas pajamas. Taigi, pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, nes buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojami realiai mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai (avansų vairuotojams, vykstantiems į komandiruotes mokėjimas, nuo reiso paskaičiuoto pelno atlyginimo mokėjimas, dienpinigių vairuotojams mokėjimas), užfiksuotos skolos pareiškėjos vairuotojams, dalis kurių tokių įmonės įsiskolinimų nepripažino, ar negalėjo nurodyti skolos dydžio, pareiškėja nepateikė sutarčių-užsakymų su Rusijos federacijos įmonėmis ar kitų dokumentų, patvirtinančių gautų pinigų sumų teisingumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai taikė LR mokesčių administravimo 70 str. 1d. nuostatas ir mokėtino pelno mokesčio ir atskaitymų į kelių fondą sumą apskaičiavo pagal atliktą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes.

Iš mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, kad apskaičiuojant Bendrovei mokestines prievoles mokestinė bazė buvo nustatyta vadovaujantis Įvertinimo taisyklių IV skirsnyje nurodytą analogijos metodą, kurio esmė - mokesčių mokėtojo veiklos vertinimo atlikimas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos ar veiklos rodiklius su analogišką veiklą vykdančio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos rodikliais ( 12 p.).

Iš Inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad nagrinėjamu atveju atliekant Bendrovės mokestinės bazės įvertinimą, buvo vadovaujamasi analogiškais maršrutais (Europa – Rusija) pervežimo paslaugas teikiančių bendrovių UAB „Tosa“, UAB „Transfood“, UAB „Alguva“ 2003-2005 m. 1 kilometro vidutinėmis pervežimo kainomis, kurios esmingai skiriasi nuo pareiškėjai apskaičiuotų 1 kilometro vidutinių pervežimo paslaugų įkainių (priedo l. 45).

Tokiu būdu paskaičiavus vidurkį UAB „Tosa“, UAB „Transfood“, UAB „Alguva“ 1 kilometro vežimo paslaugų kainos buvo nustatytos sekančios: 2003 m. – 3,25 Lt; 2004 m. – 3,46 Lt; 2005 m. – 3,99Lt. Tuo tarpu Bendrovės kainų vidurkiai minėtu laikotarpiu buvo atitinkamai 2003 m. – 2,67 Lt; 2004m. – 2,60 Lt; 2005 m. – 2,64 Lt, t.y. nuo analogiškų įmonių vidutinės pervežimo paslaugų kainos skyrėsi 2003 m. 0,58 Lt, 2004 m. 0,86 Lt, 2005 m. 1,35 Lt.

Bendrovės 2003-2005 m. pajamos perskaičiuotos atsižvelgus į su kroviniais pravažiuotų kilometrų kiekį, kaip minėta ginčo dėl mokestinės prievolės nustatymo teisinių pagrindų ir pačių skaičiavimų matematinio teisingumo nėra.

Bendrovės skunde teismui nurodyti motyvai, jog analoginio pajamų įvertinimo metodo naudojimas neatitinka transporto kompanijų ekonominės veiklos logikos yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos reikšmingomis, kad nebuvo įvertintos apskaičiuojant analogišką veiklą vykdančių UAB „Tosa“, UAB „Transfood“, UAB „Alguva“ suteiktų vežimo paslaugų vidutines kainas. Tuo tarpu Bendrovės samprotavimai, jog mokesčių administratorius neatsižvelgė į realią verslo aplinką, yra bendro pobūdžio, abstraktūs bei neįgalina mokestinio tyrimo eigoje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, kaip jos buvo įvertintos mokesčių administratoriaus. Nei skunde teismui, nei ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje Bendrovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios yra reikšmingos bei turėjo būti įvertintos atliekant analogiškas vežimo paslaugas teikiančių UAB „Tosa“, UAB „Transfood“, UAB „Alguva“ 1 kilometro vežimo paslaugų kainos nustatyme.

Bendrovės nurodyti motyvai, jog dėl neteisingos kainodaros UAB „Transood“ nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, nepaneigia mokesčių administratoriaus nustatytų pareiškėjos buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių ginčo laikotarpiu mokestinė bazė buvo pagrįstai nustatyta vadovaujantis LR mokesčių administravimo įst. 70 str. ir Įvertinimo taisyklių 11p. nuostatomis.

Pareiškėja, ginčydama mokesčių administratoriaus nustatytus vidutinius vieno kilometro vežimo paslaugų įkainius, Komisijai pateikė dokumentus, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui (priedo l.134-153).

LR mokesčių administravimo įst. 153 str. 3d. sakoma, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Įvertinus tai, jog Bendrovės mokestinis patikrinimas buvo atliekamas pakankamai ilgai, o pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl minėti dokumentai negalėjo būti pateikti mokestinio ginčo nagrinėjimo Mokesčių inspekcijoje metu, sprendžiama, jog Komisija šiuos dokumentus vertinti atsisakė pagrįstai bei teisėtai.

Tai, jog mokesčių mokėtojo, laiku nerealizavusio savo teisės pateikti visus turimus įrodymus, ši teisė teikti papildomus įrodymus gal būti ribojama, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis Nr.A442 - 999/2009 ir kt.)

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad Inspekcija 2009-08-19 sprendime, Mokesčių inspekcija 2009-11-13 sprendime ir Komisija 2010-02-08 sprendime nustatytas ir nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingas faktines aplinkybes aiškino bei ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus taikė tinkamai, todėl naikinti minėtus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Šilas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan