Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

civilinio atsakovo UAB „P“ atstovams advokatui Stanislovui Butkevičiui, Ksaverui Balčėčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A., Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio atsakovo UAB „P“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal BK 176 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda. Be to, šiuo nuosprendžiu iš civilinio atsakovo UAB „P“ priteista: nukentėjusiajam V. J. 2018,20 Lt turtinės ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, Valstybinės ligonių kasos naudai 8606,40 Lt gydymo išlaidų; iš nuteistojo V. A. priteista: 1500 Lt V. J. advokato paslaugoms apmokėti, 59,90 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. A. nuteistas už tai, kad jis pažeidė darbų saugos įstatymuose, teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas UAB „P ” darbų vadovu, tiesiogiai atsakingu už darbų saugą, pažeidė:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01 Nr.IX-1672, 27 straipsnio 5 dalį: „Darbuotojų dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką“ – vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J., dirbant pavojingus darbus, nebuvo apmokyti atlikti pavojingus darbus;

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672, 39 str. 1 d. reikalavimus „Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonėse, kur darbuotojas gali būti darbo laiku)“ – neįvertino rizikos darbo vietoje, iškasus apie 2 m. gylio tranšėją (nuo kelio pusės) esant smėlio, žvyro ir juodžemio gruntui, buvo montuojami kanalizacijos vamzdžiai, neįrengus iškasos šlaitų tvirtinimo, nesant reikalaujamam šlaito aukščio santykiui su jos pločiu, ko pasėkoje gruntu buvo užpilti ir traumuoti vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J.;

„Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00”, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 50 punkto reikalavimus „Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų ne giliau kaip: 50.1. 1,0 m. – piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 50.2. 1,25 m. – priesmėlio ir 50.3 1,50 m. – priemolio ar molio gruntuose“ – neįvertino rizikos darbo vietoje, iškasus apie 2 m. gylio tranšėją (nuo kelio pusės) esant smėlio, žvyro ir juodžemio gruntui, buvo montuojami kanalizacijos vamzdžiai, neįrengus iškasos šlaitų tvirtinimo, nesant reikalaujamam šlaito aukščio santykiui su jos pločiu;

„Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00”, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 57 punkto reikalavimus „Dirbti iškasose su įmirkusiais šlaitais ar gilesnėse kaip 1,3 m leidžiama tik darbų vadovui apžiūrėjus grunto šlaitus ir, jei reikia, panaudojus tinkamas saugos priemones“ – neapžiūrėjo iškasos grunto šlaito ir nepanaudojo tinkamų saugos priemonių;

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107, 38 punkto reikalavimus: „Instruktuojantys po instruktavimų turi įsitikinti, kad darbuotojas viską suprato, patikrindamas jo žinias apklausa arba naudodamasis techninėmis mokymo priemonėmis ir nustatyti, ar pavestą darbą darbuotojas galės atlikti saugiai. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 dienos nutarimu Nr. 1386, žinios po pirminio ir periodinio instruktavimų darbo vietoje tikrinamos testais. Konkrečią testavimo tvarką nustato įmonės vadovas. Darbuotojui, kuriam žinių trūksta, savarankiškai dirbti neleidžiama; jis turi būti instruktuojamas iš naujo“ –vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J., dirbantys pavojingus darbus po pirminio ir periodinio instruktavimo darbo vietoje nebuvo tikrinami testais;

dėl to 2007-12-19 apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), kasant 2 m. gylio tranšėją, įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent UAB „P ” vamzdynų klojėjams V. J. ir N. K. įlipus į iškastą tranšėją ir vykdant vamzdžių sujungimo darbus, nuslinko tranšėjos šlaitas ir žemės užgriuvo ant V. J. ir N. K., juos prispaudė, ko pasėkoje V. J. buvo sumušta-suspausta apatinė liemens-pilvo dalis, kairė krūtinės ląstos pusė, gaktikaulio šakų lūžiai, kairiojo klubakaulio lūžiai, t. y. padarytas sunkus sveikatos, o N. K. buvo padaryti sumušta dubens sritis, lūžo dešinio gaktikaulio viršutinė šaka – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad šis teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant jo veiką. Mano, kad teismas išsamiai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nevertino to, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai ir tendencingai, stengiantis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo apkaltinti tik jį, nenustatant jokios kaltės pačių nukentėjusiųjų V. J. ir N. K. veiksmuose. Teigia, kad jo veikoje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistojo įsitikinimu, jis jokių teisės aktuose nustatytų darbų saugos, už ką jis buvo atsakingas, reikalavimų nepažeidė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tik dėl neįrengto iškasos šlaitų tvirtinimo, reikalaujamo šlaito aukščio santykio su jos pločiu nebuvimo, įvyko šis nelaimingas atsitikimas darbe. Patys nukentėjusieji, susipažinę su darbų saugos reikalavimais dirbant pavojingus darbus, nepateisinamai ilgai delsė atlikti būtinus darbus – padaryti sukasimą ir suvirinti slėginės nuotekų linijos vamzdžius elektrinės movos pagalba. Be to, gruntas buvo važiuojamojoje dalyje, šalia važinėjo automobiliai, kurie taip pat įtakojo grunto slinkimą. Akivaizdu, jog patys nukentėję darbininkai, būdami instruktuoti, privalėjo įvertinti iškasos būklę pavojingumo aspektu, rizikos toliau atlikti darbus tokioje situacijoje laipsnį. Nors ir iškasos vienas šlaitas nebuvo tinkamai nušlifuotas, tačiau darytina išvada, jog tai nebuvo pagrindinė sąlyga įvykti nelaimingam atsitikimui, nelaimingas atsitikimas įvyko iš esmės dėl to, jog per ilgai buvo dirbta iškasoje, neatsižvelgiant į grunto stovį ir tikimybę jam paslinkti, ką privalėjo įvertinti patys darbininkai. Taip pat neatmetama galimybė, jog nukentėjusysis N. K. darbo vietoje girtavo ir darbus atliko neblaivus, nors tai ir nepatvirtinta rašytiniais įrodymais. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusieji melagingai teigia, jog neva jis su A. B. neleido ardyti asfalto tikslu padaryti šlaitą iškasoje. Asfaltas toje vietoje jau buvo šiek tiek išpjautas iš anksčiau, nukentėjusiesiems tereikėjo pasakyti, jog darbo saugumui užtikrinti, t.y. tinkamam šlaitui iškasti, yra reikalinga išpjauti daugiau asfalto, būtų atvažiavęs drilis, kuris tą būtų padaręs. Apeliantas V. A. teigia prisipažįstantis, jog padarė tik „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107, 38 p. reikalavimo pažeidimą, kadangi vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J., dirbantys pavojingus darbus po pirminio ir periodinio instruktavimo darbo vietoje, nebuvo tikrinami testais. Skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo ir aplinkybės galinčios turėti esminę reikšmę bylai – tai ekskovatorininko veiksmai – netinkamas technikos statymas, atliekant kasybos darbus ir t.t. Į tai teismas nekreipė jokio dėmesio. Nuteistojo manymu, jis byloje laikytinas netinkamu nusikalstamos veikos subjektu. Todėl teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 176 str. 1 d., nesant šios veikos sudėties, pažeidė procesinės teisės normas vertinant įrodymus, bei netinkamai kvalifikavo jo veiką.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo V. A., pripažinti jam paskirtą bausmę per švelnia ir paskirti 45 MGL (5850 Lt) baudą. Teigia, kad šis teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės. Mano, kad teismas nesilaikė BK bendrojoje dalyje numatytų bausmių skyrimo pradmenų ir paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, įvertinęs skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė netinkamas išvadas. Teismas nurodė, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų pažeidimų reikšmę kilusioms pasekmėms, o pasekmės nagrinėjamu atveju buvo sunkios: buvo sužaloti 2 žmonės – vienam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis neteko 60 % darbingumo ir visam gyvenimui liko invalidas, kitam – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prokurorė skunde pažymi, kad teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė, kad nuteistasis V. A. dirba UAB „P“ darbų vadovu, tačiau motyvuose, skiriant bausmės dydį, nurodė, kad nuosprendžio priėmimo metu jis yra senatvės pensininkas. Iš dokumentų, kurie buvo pateikti teismui, matyti, kad V. A. yra dirbantis pensininkas. Prokurorės manymu, atsižvelgiant į visas aplinkybes V. A. skirtina bausmės vidurkiui artima bausmė – 45 MGL (5850 Lt) bauda.

Civilinis atsakovas UAB „P“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžio dalį, liečiančią civilinį atsakovą ir civilinius ieškinius atmesti. Teigia, kad teismas skundžiamajame nuosprendyje iš esmės apsiribojo informacijos perrašymu į jį, nepasisakydamas, kuri informacija pripažintina įrodymais, kokią ji įrodomąją reikšmę turi byloje (BPK 20 str.), neištyrė kiekvieno įrodymo atskirai ir visų įrodymų visete, todėl galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį tiek nuteistojo atžvilgiu, tiek spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą. Teismas visiškai nevertino nukentėjusiųjų elgesio ir veiksmų iki įvykio teisės aktų aspektu, tik apsiribojo nemotyvuotu pasisakymu, kad jie duotojoje situacijoje elgėsi teisingai ir jokių darbo saugos norminių teisės aktų nepažeidė. Tuo tarpu liudytojų A. K., A. B. parodymai, civilinio atsakovo atstovų paaiškinimai ir atsikirtimai, taip pat be motyvų, kaip nurodyta nuosprendyje, vertinti kritiškai ir atmesti. Tai esminis procesinis pažeidimas, jo tinkamai neišsprendus, galimas tiek neteisingas darbų vadovo V. A. kaltės nustatymas, kartu apsprendžiantis neteisingą civilinės atsakomybės taikymą apskritai, arba neteisingą jos dydžio nustatymą. Pažymi, jog tai, kad civilinis atsakovas užtikrino tinkamas ir saugias darbo sąlygas nepaneigta bylos nagrinėjimo metu ištirta kita informacija, todėl egzistuojant nekaltumo prezumpcijai, taip ir turėjo būti teismo įvertinta. Rašytiniais įrodymais įrodyta, kad visi darbuotojai laiku ir tinkamai buvo instruktuoti ir supažindinti, kaip reikia saugiai dirbti šiame konkrečiame objekte. Apie tai, kad darbuotojai tinkamai supažindinti su saugaus darbo reikalavimais, kad jie suprato kaip saugiai dirbti, patvirtina ne tik jų parašai, bet ir paties nukentėjusiojo N. K. parodymai proceso metu. Šią aplinkybę patvirtina teismo netirti duomenys, kad vienas tranšėjos kraštas buvo nušlaituotas. O tai patvirtina, kad dirbantiesiems gerai buvo žinoma darbų atlikimo saugiai tvarka. Jau tai, kad vieną kraštą jie nušlaitavo tinkamai, reiškia ne ką kitą, kaip tik tai, kad dirbantieji gerai žinojo, kad toks būdas yra saugus, leistinas ir privalomas. Tiek rankinėmis kasimo priemonėmis, tiek mechanizmais atlikti šį darbą, darbdavys nukentėjusiuosius pilnai aprūpino. Šios aplinkybės, tiesiogiai galėjusios nulemti kaltės nebuvimo konstatavimą, ir, savaime suprantama, iš to išplaukiantį civilinės atsakomybės nebūvimą, teismas netyrė ir nuosprendyje dėl jos nepasisakė. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio į argumentus, kad nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, padaryti nuošliaužos, pagal savo pobūdį negalėjo būti padaryti jiems dirbant (stovint). Griuvusio šlaito aukštis, nepatikslintais byloje esančiais duomenimis buvo nuo 1,50 iki 2,00 m. Priešingo nušlaituoto krašto aukštis tesiekė vos 50-60 cm. Nukentėjusiųjų ūgis didesnis nei vidutinio vyro ūgis. Iš foto nuotraukų, esančių byloje, matyti, kad tranšėjos (duobės) dugne, po nuošliaužos, randasi nedidelis kiekis žemių. Todėl akivaizdu, jei nukentėjusieji būtų dirbę stovint, tai pats didžiausias sužeidimas galėjo būti padarytas ne aukščiau kelių, nes tam daugiau nenuslinko žemių. Tuo tarpu sėdint duobėje, tam, kad sužalotų krūtinę ir žemiau esančias kūno dalis, tų pačių nuošliaužos žemių pilnai pakako. Šios galimybės būvimą patvirtina byloje esanti informacija, kad nukentėjusiuosius teko atkasinėti. Tokios situacijos realumą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojo A. B. parodymas, kad jis prieš įvykį nukentėjusiems padaręs pastabą dėl to, kodėl jie darbo metu sėdi, o nedirba, todėl atsižvelgiant į klimatines sąlygas (žiema) jie užuovėjoje slėpėsi nuo darbų vadovų, laukdami darbo dienos pabaigos, nukentėjusiųjų paaiškinimai, kad jie dirbo pasikeisdami po vieną, tačiau esant šlaitui vos 50 cm, kodėl antrasis nukentėjusysis buvo duobėje, bei neatmetama versija, kad darbo dienos pabaigoje buvo girtuokliaujama. Šią prielaidą sustiprina byloje esanti informacija, kad nukentėjusysis N. K. į gydytojus kreipėsi vėliau, išgėręs butelį degtinės, kad jį namo parvežė pašalietis, kai vietoje buvo bendrovės transportas ir t.t. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog buvo girtaujama, prilygintina situacijai, kai girtas vairuotojas padaro avariją, ir teismas atleidžia jį nuo atsakomybės jam paaiškinus, kad butelį degtinės jis išgėręs šoko būsenoje iš kart po avarijos. Bet kokio santykio dalyvių elgesys vertinamas ne pagal jų pasakymą, bet pagal faktinį jų elgesį, lyginant jį su bonus fater familia elgesio standartais. Teismas, darydamas išvadą, kad nukentėjusieji tariamai nebuvo instruktuoti saugiai dirbti, o jiems buvo tik duodama pasirašyti, ne tik netyrė aukščiau nurodytų aplinkybių, bet neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nukentėjusieji toje pačioje vietovėje, tokiuose pat objektuose, kurie vienas nuo kito nutolę nedideliais atstumais, dirbo ne pirmą dieną, dirbo tvarkingai ir saugiai, o tai reiškia, kad jie saugaus darbo reikalavimus žinojo puikiai ir juos vykdė. Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad atliekami darbai yra patys paprasčiausi, nereikalaujantys jokių papildomų žinių. Byloje yra duomenys, kad vienas nukentėjusysis turi 10 klasių išsilavinimą, o kitas baigęs politechnikumą, t.y. jų išsilavinimas ženkliai viršija išsilavinimą, būtiną šiems nekvalifikuotiems darbams atlikti.

Skunde teigiama, kad darbų vadovas jokiais norminiais aktais nėra įpareigotas nepertraukiamai stebėti, kaip darbuotojas, tinkamai supažindintas su darbų saugos reikalavimais, atlieka darbą visą darbo dieną. Darbuotojas, savarankiškai sąmoningai pasirinkęs nesaugų darbo užduoties įvykdymo būdą, siekdamas mažiausiomis fizinėmis sąnaudomis atlikti darbdavio užduotį, kai jis betarpiškai pats privalo užsitikrinti saugų darbą (nušlaituoti kraštus), arba būdamas nesaugioje darbo vietoje (sėdėjimas prie nešlaituoto tranšėjos krašto), neatlieka pavesto darbo, jis pažeidžia darbų saugos reikalavimus, jam tenka pažeidimo neigiamos pasekmės, todėl tokioje situacijoje, nėra darbų vadovo kaltės (BK 2 str.), būtinos sąlygos jo baudžiamajai atsakomybei atsirasti, o tuo pačių ir bendrovės kaltės, būtinos sąlygos civilinei darbdavio atsakomybei atsirasti. Civilinio atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismui sprendžiant priešingai, vis tiek privalu buvo svarstyti civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimą ir nuo žalos mokėjimo civilinį atsakovą, remiantis CK 6.253 str. 5 d., kadangi konstatuotina, kad nukentėjusieji prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Tiek DK 275 str. 5 d., 276 str., tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str., tiek kiti teisės aktai ir lokalinės teisės normos imperatyviai įpareigoja darbuotoją atsisakyti dirbti nesaugius darbus, kurių jis nėra apmokytas dirbti, ir raštu darbdaviui pranešti apie atsisakymo dirbti priežastis. Teismo išvada, kad darbuotojai bijodami darbdavio nemalonės buvo priversti dirbti nesaugiai, ne tik nekorektiškas, bet ir netoleruotinas. Pažeidžiant rungimosi principą, teismas netyrė ir nevertino nuteistojo ir civilinio atsakovo argumentų, kad kai kurie Valstybinės darbo inspekcijos argumentai, nurodyti nelaimingo atsitikimo 2007-12-19 akto Nr. 37/4 (38/5) 3.11 išvadose, kuriose nurodyta, jog N. K., V. J. ir visi kiti darbuotojai, dirbę pagal rangos sutartį Nr.2007/AN-l-l/5 buvo apmokyti, 2007-11-05 instruktuoti pagal instrukcijas. Be to, dirbant analogiškus darbus pagal šias instrukcijas anksčiau buvo instruktuotas V. J. 6 (šešis) kartus, N. K. 5 (penkis) kartus, apie ką byloja įrašai instruktavimų darbo vietoje žurnale. Netirtas atsikirtimas, jog galima profesinė rizika darbo vietoje buvo numatyta „Žemkasio darbų saugos instrukcijoje Nr. 28“ ir „Vamzdynų montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 55“, pagal kurias darbuotojai buvo instruktuojami prieš darbo pradžią, t.y. 2007-11-05 ir anksčiau. Teismas netyrė ir neanalizavo technikos direktoriaus A. K. išduoto 2007-11-05 paskyros-leidimo, kurioje buvo įrašytos priemonės, kaip darbininkus apsaugoti nuo iškasos šlaitų grunto griuvimo. Taip pat netyrė ir neanalizavo civilinio atsakovo pateikto dokumento – pavojingo darbų sąrašo, ekspertizės akto sprendimo, jog tokiam darbui buvo reikalingas technologinis projektas, kuris tokiems darbams nedaromas. Teismas nesuabejojo valstybinės darbo inspekcijos atstovo R. T. paaiškinimais, kuris iš pradžių teigė, jog kaltinamasis V. A. neturi tinkamo darbų vadovo atestato, o vėliau pripažino, jog turi, dėl ko buvo pakeistas V. A. kaltinimas. Teismas nevertino ekskavatorininko G. V. parodymų, jog tranšėją kasė nuo kelio, kas yra draudžiama, ir tuo jis pažeidė savo pareiginės instrukcijos reikalavimus, nes „pasikasė po asfaltu“, kas galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo įvykimą ir kt. atsikirtimų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo bei civilinio atsakovo apeliacinius skundus, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą bei atmesti nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus, civilinio atsakovo atstovai prašė tenkinti jų bei nuteistojo skundus, o prokurorės skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prokuroro ir civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo V. A. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 176 str. 1 d., tačiau nepagrįstai inkriminavo jam aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 38 punkto reikalavimų pažeidimų. Teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl nuosprendyje nurodytos veikos klausimą, rėmėsi byloje surinktų duomenų, kurie įvertinti kaip įrodymai, visuma, iš esmės teisingai (išskyrus pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimus) nustatė su įvykiu susijusius faktus, turinčius reikšmės nuteistojo padarytos veikos pagrindimui, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 176 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, tad siekiant atskleisti objektyviuosius – pirmiausia veikos – požymius, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

Nors nuteistasis teigia esantis netinkamas BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas, tačiau teisėjų kolegija daro tokiems teiginiams priešingą išvadą – kad V. A. asmenybė nagrinėjamoje byloje atitinka BK 176 str. 1 d. numatyto subjekto kriterijus. Šio nusikaltimo subjektai – pakaltinami, ne jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Darbdavio įgaliotu asmeniu yra laikomas įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, taip pat darbdavio paskirtas darbuotojas ar netgi ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. A. inkriminuojamų veiksmų padarymo metu buvo pakaltinamas, subjektui reikiamo amžiaus, jis ėjo UAB „P ” darbų vadovo pareigas. Pagal generalinio direktoriaus patvirtintus Darbų vadovo (meistro) pareigybinius nuostatus, darbų vadovas yra tiesioginis vadovas ir gamybos organizatorius paskirtame darbų objekte, atsako už saugą darbe, priešgaisrinę saugą objekte, vidaus tvarkos reikalavimų vykdymą. Kad V. A. vykdė šias pareigas patvirtino ir byloje liudytojais apklausti asmenys, taip pat nukentėjusieji, to neginčija ir pats nuteistasis. Taigi atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. pripažino BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

Apeliantas V. A. nepripažįsta savo veiksmuose esant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės. Nuteistojo teigimu, jis jokių teisės aktuose nustatytų darbų saugos, už ką jis buvo atsakingas, reikalavimų nepažeidė. Šie teiginiai yra iš dalies teisingi.

Kaip matyti, šioje byloje apeliantas V. A. nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. už Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., 39 str. 1 d., Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 57 punktų, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 38 punkto reikalavimų pažeidimus, sąlygojusius nelaimingą atsitikimą žmonėms. Tačiau ištyręs byloje esančius įrodymus bei papildomai atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dviejų iš aukščiau paminėtų teisės normų – tai yra Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 38 punkto reikalavimų – V. A. nepažeidė. Jau minėta, kad pagal pareiginius nuostatus, būdamas darbų vadovu V. A. buvo atsakingas už saugą darbe, priešgaisrinę saugą objekte, vidaus tvarkos reikalavimų vykdymą. Nei pareiginiuose nuostatuose, nei jokiame kitame lokaliniame teisės akte nėra įtvirtinta jo pareiga apmokyti pavojingus darbus atliekančius darbuotojus atlikti pavojingus darbus bei po pirminio ir periodinio instruktavimo darbo vietoje tikrinti juos testais. Liudytojas R. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad darbuotoją apmokyti atlikti pavojingus darbus yra įmonės vadovo rūpestis, o instruktavimo pareiga įtvirtintina lokaliniais įmonės teisės aktais. Jokie byloje esantys duomenys tokios pareigos V. A. neįtvirtina bei priešingai – paneigia. Sutinkamai su liudytojų A. B., A. K. parodymais, už darbų saugos dokumentaciją, instrukcijų ruošimą buvo atsakingas ne V. A., o A. K.. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad V. A. buvo atsakingas už pavojingus darbus atliekančių darbuotojų apmokymą atlikti pavojingus darbus bei po pirminio ir periodinio instruktavimo darbo vietoje jų tikrinimą testais, kas rodo, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 38 punkto reikalavimų pažeidimai V. A. buvo inkriminuoti nepagrįstai, todėl jie iš nuosprendžio šalintini.

Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių pašalinimo, dėl kitų kaltinime išvardintų teisės aktų pažeidimų – teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, kokių norminių aktų ir kokius reikalavimus pažeidė nuteistasis, koks yra jo pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, konstatuotas norminių aktų pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 1 d., Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 57 punktų reikalavimus, kas sąlygojo nelaimingą atsitikimą žmonėms.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonėse, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 punktas numato, kad natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų ne giliau kaip: 50.1. 1,0 m. – piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 50.2. 1,25 m. – priesmėlio ir 50.3 1,50 m. – priemolio ar molio gruntuose. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 57 punkto reikalavimus, dirbti iškasose su įmirkusiais šlaitais ar gilesnėse kaip 1,3 m leidžiama tik darbų vadovui apžiūrėjus grunto šlaitus ir, jei reikia, panaudojus tinkamas saugos priemones. Pirmosios instancijos teismas teisingai, remiantis įrodymu visetu konstatavo, kad V. A. neapžiūrėjo iškasos grunto šlaito ir nepanaudojo tinkamų saugos priemonių, neįvertino rizikos darbo vietoje, iškasus apie 2 m. gylio tranšėją (nuo kelio pusės) esant smėlio, žvyro ir juodžemio gruntui, buvo montuojami kanalizacijos vamzdžiai, neįrengus iškasos šlaitų tvirtinimo, nesant reikalaujamam šlaito aukščio santykiui su jos pločiu, ko pasėkoje gruntu buvo užpilti ir traumuoti vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančių rašytinių bei žodinių įrodymų visuma.

Iš 2007-12-19 nelaimingo atsitikimo darbe 2008-01-31 akto matyti, kad jame įvardijamos sekančios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėje, netinkamas darbo vietos įrengimas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens (1 t., 125-133 b.l.). Nelaimingą atsitikimą tyręs bei šį aktą surašęs R. T. teismo posėdžio metu patvirtino bei paaiškino akte nurodytas, jo nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-05-07 ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą lėmė iškasos kasimas su stačiu nesutvirtintu šlaitu ir reikiamų saugos priemonių, užtikrinančių šlaitų patikimumą, nenaudojimas (4 t., 29-32 b.l.). Šią ekspertizės akte pateiktą savo išvadą ekspertas T. D. pilnai patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, jog nukentėjusieji V. J. ir N. K. davė esminėse detalėse sutampančius ir nelaimingo atsitikimo darbe akte ir ekspertizės akte nurodytoms išvadoms neprieštaraujančius parodymus dėl nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių. Liudytojai A. Z., M. K., V. K., R. B., G. V. davė nukentėjusiųjų parodymams neprieštaraujančius ir dalinai juos patvirtinančius parodymus. Sutinkamai su nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, būtent V. A. davė nurodymus dėl kaltinime nurodytų darbų atlikimo bei prižiūrėjo šių darbų saugų atlikimą. Be to, liudytojas G. V. parodė, kad V. A. neleido nušlaituoti duobės krašto, jog nereikėtų draskyti asfalto dangos, taip pat liudytojas teigė, jog reikėti dėti skydus, kad žemės neužgriūtų ant žmonių, tačiau V. A. to nedarė. Netikėti esminėse detalėse sutampančiais, logišką įvykių seką atskleidžiančiais tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat vertinti ir R. T. bei T. D. parodymai ir jų surašytieji byloje esantys rašytiniai dokumentais – nelaimingo atsitikimo darbe ir ekspertizės aktai. Taigi aukščiau nurodytų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad nelaimingą atsitikimą ir dėl jo kilusius padarinius lėmė tai, jog V. A. neįvertino rizikos darbo vietoje, neapžiūrėjo iškasos grunto šlaito ir nepanaudojo tinkamų saugos priemonių. Esant šiems faktiniams duomenims, teisėjų kolegija nuteistojo teiginius apie pačių nukentėjusiųjų galimą neatsargumą, galimą netinkamą elgesį išgėrinėjant nelaimingo atsitikimo vietoje vertina kritiškai. Konstatuota ir tai, kad nuteistasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – jis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal teismo išanalizuotas aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Buvo minėta, kad nuteistojo kaltumas dėl darbų saugos pažeidimo, dėl kurio kilo nelaimingas atsitikimas su žmonėmis nuosprendyje grindžiamas ne tik nustatytų faktų visuma, bet ir konkrečiais norminiais aktais, kurių nuostatos susietos su faktų aplinkybėmis. Norminiai aktai, nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atspindėti minėtame darbų saugos ekspertizės akte, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tinkamą norminių aktų taikymą esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Tokiu būdu V. A. veiksmuose nustačius BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo V. A. veiksmų turinys visiškai atitiko minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, laiko įrodyta, kad V. A. pažeidė darbų saugos įstatymuose, teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. būdamas UAB „P ” darbų vadovu, tiesiogiai atsakingu už darbų saugą, pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672, 39 str. 1 d. reikalavimus „Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonėse, kur darbuotojas gali būti darbo laiku)“ – neįvertino rizikos darbo vietoje, iškasus apie 2 m. gylio tranšėją (nuo kelio pusės) esant smėlio, žvyro ir juodžemio gruntui, buvo montuojami kanalizacijos vamzdžiai, neįrengus iškasos šlaitų tvirtinimo, nesant reikalaujamam šlaito aukščio santykiui su jos pločiu, ko pasėkoje gruntu buvo užpilti ir traumuoti vamzdynų klojėjai N. K. ir V. J.; 2) „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00”, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 50 punkto reikalavimus „Natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų ne giliau kaip: 50.1. 1,0 m. – piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose; 50.2. 1,25 m. – priesmėlio ir 50.3 1,50 m. – priemolio ar molio gruntuose“ – neįvertino rizikos darbo vietoje, iškasus apie 2 m. gylio tranšėją (nuo kelio pusės) esant smėlio, žvyro ir juodžemio gruntui, buvo montuojami kanalizacijos vamzdžiai, neįrengus iškasos šlaitų tvirtinimo, nesant reikalaujamam šlaito aukščio santykiui su jos pločiu; 3) „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00”, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 57 punkto reikalavimus „Dirbti iškasose su įmirkusiais šlaitais ar gilesnėse kaip 1,3 m leidžiama tik darbų vadovui apžiūrėjus grunto šlaitus ir, jei reikia, panaudojus tinkamas saugos priemones“ – neapžiūrėjo iškasos grunto šlaito ir nepanaudojo tinkamų saugos priemonių;

dėl to 2007-12-19 apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), kasant 2 m. gylio tranšėją, įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent UAB „P ” vamzdynų klojėjams V. J. ir N. K. įlipus į iškastą tranšėją ir vykdant vamzdžių sujungimo darbus, nuslinko tranšėjos šlaitas ir žemės užgriuvo ant V. J. ir N. K., juos prispaudė, ko pasėkoje V. J. buvo sumušta-suspausta apatinė liemens-pilvo dalis, kairė krūtinės ląstos pusė, gaktikaulio šakų lūžiai, kairiojo klubakaulio lūžiai, t. y. padarytas sunkus sveikatos, o N. K. buvo padaryti sumušta dubens sritis, lūžo dešinio gaktikaulio viršutinė šaka – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šie V. A. veiksmai atitinka BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl išteisinti jį iš jo nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl V. A. paskirtos bausmės

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo griežtinti skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako tenkinti prokurorės skundą, nes teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į V. A. asmenybę bei į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Iš bylos matyti, kad padarytas sunkus neatsargus nusikaltimas, jis padarytas V. A. būnant pavaldiniu ir vykdant įmonės vadovybės nurodymus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – V. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, yra pensijinio amžiaus, dirbantis, į tai, kad nenustatyta nuteistojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, be to, nuo inkriminuojamo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 4 metai. BK 176 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – bauda ir laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant ir V. A. turtinę padėtį, bei į tai, kad BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta, jog už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda iki 75 MGL dydžio, o nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu yra artima minimaliam baudos dydžiui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl bausmių rūšies ir dydžio nuteistajam ir nemano, jog jam paskirta aiškiai per švelni bausmė. Taigi, nėra pagrindo skundžiamą teismo nuosprendį keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl bausmės griežtinimo nuteistajam. Prokurorės skunde nurodomos aplinkybės dėl nusikaltimo padarinių, nuteistojo pensijinio amžiaus ir to, kad jis dirba, apylinkės teismo yra tinkamai įvertintos ir išvados dėl paskirtos bausmės tinkamumo nekeičia.

Nors iš V. A. kaltinimo pašalinta dalis inkriminuotų aplinkybių – susiaurėjo kaltinimo apimtis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į paskirtos bausmės rūšį bei dydį, apeliantui paskirtoji bausmė nekeičiama.

Dėl civilinio atsakovo apeliacinio skundo

Civilinis atsakovas UAB „P“ apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžiu dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir prašo civilinius ieškinius atmesti. Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti civilinio atsakovo skundą, todėl jį atmeta kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia civilinio ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad, sutinkamai su BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Iš civilinio atsakovo UAB „P“ atstovo apeliacinio skundo matyti, jog civilinis atsakovas nesutinka su nuosprendžiu dalyje ne tik dėl civilinių ieškinių, bet ir dėl nuteistojo nuteisimo – beveik visi skundo motyvai su tuo tik ir susiję. Taigi, kolegija, sutinkamai su BPK 312 str. 3 d., civilinio atsakovo UAB „P“ atstovo apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinių ieškinių. Teisėjų kolegija, civilinio atsakovo UAB „P“ atstovo apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydžius, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai. Kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių buvo pripažintas UAB „P“ atsakingas darbuotojas V. A., todėl natūralu, kad teismas pirmiausia nustatė UAB „P“ civilinės atsakomybės pagrindą ir priteisė iš bendrovės įvairias atlygintinos žalos sumas nukentėjusiajam V. J. bei Valstybinėms ligonių kasoms. Šios atsakomybės teisinį pagrindą sudaro tiek CK 6.245-6.250, 6.263, 6.284 straipsniai, tiek ir darbo įstatymų normos, nustatančias darbdavio prievolę užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (Darbo kodekso 259-284 straipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 11 straipsniai). Nustatant žalos dydžius buvo siekiama civilinių ieškovų ir atsakovų interesų kompromiso, atsižvelgta ir į UAB „P“ pablogėjusią turtinę padėtį bei į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl neatsargių darbuotojo V. A. veiksmų. Ieškiniai turtinės žalos atlyginimui yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais duomenimis, todėl jie pagrįstai ir teisingai priteisti visose sumose. Neturtinės žalos atlyginimas priteistas V. J., turinčiam teisę į tokios žalos atlyginimą, priteista reali, teismų praktiką atitinkanti suma. Tokiu būdu pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliantas V. A. skunde iš esmės deklaratyviai teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje bei byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas nukentėjusiojo V. J. turėtas atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas patvirtinantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas (4 t., 104 b.l.). Jo pagrindu minėtos išlaidos nukentėjusiajam priteistinos iš nuteistojo V. A.. Be to, iš nuteistojo priteistinos ir eksperto kelionės išlaidos (5 t., 2-3 b.l.), kurios pripažintinos proceso išlaidomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 38 punkto reikalavimų pažeidimų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio atsakovo UAB „P“ apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. A. nukentėjusiojo V. J. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo V. A. 73,79 Lt proceso išlaidų valstybei.