Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Onrama“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eigulių policijos nuovada,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Onrama“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas, atsakovas) 2013 m. kovo 28 d. nutarimą ATK2-38/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Paaiškina, kad Departamentas pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nustatęs, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apie 1 val. 30 min. barmenė A. P. pardavė pirkėjui R. V. 3 atidarytus butelius po 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“ ir vieną atidarytą 0,5 l talpos skardinę alaus „Kalnapilis Pilsner“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Pareiškėjo manymu, nutarime nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ nuostatas. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įpareigoja imtis tik protingų ir proporcingų veiksmų, susijusių su alkoholinių gėrimų pardavimu atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje. Iš alkoholiniais gėrimais prekiaujančių asmenų negali būti reikalaujama neįmanomų (teisėtai neįgyvendinamų) dalykų ar netgi perteklinių veiksmų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nuo to momento gėrimai tampa pirkėjo nuosavybe ir pardavėjai praranda bet kokias teises į juos. Teisės aktai pardavėjams nesuteikia jokių konkrečių teisių, susijusių su alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimu. Bet kokie veiksmai pardavėjams siekiant prievarta sulaikyti pirkėjus arba fiziškai neišleisti jų būtų pripažinti pirkėjų nuosavybės teisių ar asmens laisvės pažeidimu. Šio ginčo atveju pardavėjas atliko visus AKĮ reikalaujamus veiksmus, nes alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, pirkėjas buvo informuotas, kad gėrimą būtina vartoti vietoje, ir tam buvo sudarytos visos sąlygos. Nusipirktus alkoholinius gėrimus pirkėjas iš baro išsinešė savavališkai. Bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti informaciniai pranešimai apie pirkėjų pareigą po 22 val. iš baro įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Barmenė alkoholinį gėrimą pirkėjui pardavė atidarytoje pakuotėje, asmeniškai informavo pirkėją, kad bare įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje, nurodė, kur galima pasiimti vienkartinių bokalų. Parduotų alkoholinių gėrimų kiekis (3,5 l alaus grupei asmenų), pardavimo forma (atidarytos pakuotės, vienkartiniai indai ir pan.) ir pardavimo aplinkybės leido suprasti, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje. Pareiškėjas veikia aktyviai ir deda visas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų: 2011 m. gruodžio 31 d. priimtas įsakymas Nr. 2011/12 „Dėl prekybos alkoholiu nakties metu“, kuriuo visi darbuotojai supažindinti su AKĮ reikalavimais, 2012 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais tvarkos“ darbuotojams nurodyta nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus arba alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, nuolatos organizuojami neoficialūs susirinkimai ir pasitarimai su darbuotojais, kurių metu darbuotojams primenami ir aiškinami AKĮ reikalavimai. Todėl dėl AKĮ pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės. Nurodo teismų praktiką, kurioje analogiškomis aplinkybėmis teismai netaikė atsakomybės.

Teisme atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 167).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. ATK2-38/13, kuriuo pareiškėjai paskirta 3 500 Lt bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 87–91).

Nagrinėjamam ginčui aktualios AKĮ redakcijos 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare adresu: (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 1 d. apie 01.30 val. barmenė-padavėja pardavė jaunuoliui tris butelius alaus „Tauras Taurusis“, 1 l talpos, 5,0 proc. alk. tūrio, ir vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Kalnapilis Pilsneris“, 4,6 proc. alk. tūrio, atidarytoje pakuotėje, o pirkėjas išsinešė juos su savimi, t. y. nevartotojo jų kavinės-baro patalpose (b. l. 63–68). Taigi pareiškėjui ekonominė sankcija taikyta už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare, taip pažeisdamas įstatyme nustatytą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.

Pareiškėjas aiškina, kad dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo nėra jo kaltės, nes pardavus alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir įspėjus pirkėją, kad alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartoti vietoje, nebuvo galima įtarti, kad pirkėjas juos išsineš iš baro.

LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr. pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, numato imperatyvų įpareigojimą nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, teismas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo ir taikymo remiasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodytame sprendime, atskleisdama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (ginčui aktualios redakcijos AKĮ ta pati norma įtvirtinta 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte) turinį, nurodė, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nėra atkleidžiamas. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl padarė išvadą, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti minėto įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių minėto draudimo įgyvendinimui užtikrinti, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes, vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtino draudimo pažeidimą, ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtiną išimtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad įpareigojimas nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas: 1) parduoda alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imasi protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad jie būtų suvartoti vietoje. Pirmosios sąlygos išpildymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti šio įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimą, todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik atidarytoje pakuotėje. Tuo tarpu antroji sąlyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios.

Todėl siekiant nustatyti, ar byloje vertinamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad objektyvūs bylos duomenys įrodo, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas iš kavinės-baro išsinešė. Atsižvelgus į šią faktinę aplinkybę, atsiranda pagrindas vertinti, ar pareiškėjas nepažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų. Vis dėlto, vien objektyvaus fakto nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui už jo veiksmus buvo pritaikyta ekonominė sankcija, o pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, atmestinas atsakovo argumentas, kad pažeidimui konstatuoti pakanka vien fakto, jog alkoholinis gėrimas nebuvo vartojamas vietoje, t. y. buvo išsineštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų. Kaip minėta, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą.

Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, teismo vertinimu, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus AKĮ įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje, ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą. Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali būti baigtinio minėtųjų aplinkybių sąrašo, nes jis nebūtų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl minėtoji ūkio subjektui priskirtina subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti. Būtent, reikia atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo taikytos priemonės buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti, jog kavinės-baro klientai alkoholinių gėrimų neišsineštų, bet priešingai – įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, kad būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas minėtame įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo laikymasis.

Atsakovės surinktuose įrodymuose užfiksuota, kad jaunuolio nupirkti alkoholiniai gėrimai buvo atidarytose pakuotėse (taip nurodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato barmenei-padavėjai A. P. 2013 m. kovo 14 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus pareigūnų 2013 m. kovo 4 d. tarnybiniuose pranešimuose, b. l. 61–64, barmenės-padavėjos A. P. 2013 m. kovo 1 d. paaiškinime, b. l. 67–68). Tačiau, vertinant, ar pareiškėjas ėmėsi priemonių minėtai antrajai sąlygai išpildyti, svarbi yra aplinkybė, kad dėl nurodyto įvykio įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2433-660/2013 (duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO) byla pareiškėjo darbuotojos A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo. Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas konstatavo, kad parduodamas alkoholis buvo atidarytoje taroje, pirkęs jį asmuo buvo informuotas, kad privalės jį vartoti bare, tačiau nepaisydamas įspėjimo išsinešė iš baro. A. P., parduodama butelius alaus atidarytoje pakuotėje, laikėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau pirkėjas nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. A. P. neturėjo galimybės pirkėją sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė minėtas Kauno apylinkės teismas.

Iš tikrųjų, pareigūnų R. A. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota tik tai, kad dirbdami pagal priemonių planą „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“, 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. prie UAB „Onrama“ baro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo vyriškį, kuris nešėsi tris butelius alaus „Tauras Taurusis“ ir vieną skardinę alaus „Kalnapilis Pilsneris“. Vyriškis paaiškino, kad alų pirko bare ir nešėsi namo. Alaus buteliai ir skardinė buvo pradaryti. Pareigūnai nustatė, kad gėrimus pirko R. V., o juos jam išsinešti po 22 val. pardavė A. P. (b. l. 63–64). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuota, ką alkoholinius gėrimus pirkęs asmuo jiems paaiškino apie pardavimo aplinkybes, t. y., ar pardavėja kaip nors įspėjo jį, kad negalima išsinešti alkoholinių gėrimų iš kavinės-baro patalpų, ar tiesiog pardavė, net neklaususi, kur jis juos vartos.

Pažeidimą nustatę pareigūnai teisme buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytojas T. S. parodė, kad pagal priemonių planą tikrino naktinius barus. Prieš pusę dviejų prie baro atėjo du jaunuoliai, vienas buvo su šunimi. Į barą įėjo vienas jaunuolis ir išsinešė alaus. Liudytojas stovėjo gatvėje ir matė, kaip pardavėja atsuko butelius, o pirkėjas juos išsinešė. Bare prie kitų asmenų tas jaunuolis nebuvo priėjęs.

Liudytojas R. A. parodė, kad prie baro atėjo du piliečiai, vienas su šunimi. Vienas užėjo į barą ir netrukus išėjo nešinas keliais buteliais ir skardine. Liudytojas pirkimo momento nematė. Parodė, kad iš lauko parduotuvės vidaus nesimato.

Liudytojas R. K. parodė, kad prie baro atvyko du jaunuoliai, vienas buvo su šunimi, pastarasis liko prie baro, o kitas užėjo ir po kurio laiko išėjo nešinas 3 litriniais buteliais alaus ir viena skardine. Pirkimo momento liudytojas nematė. Liudytojas parodė, kad iš arčiau baro vidus matosi, tačiau liudytojas nežiūrėjo, ar bare yra daugiau asmenų.

Iš alkoholinius gėrimus pirkusio R. V. 2013 m. kovo 1 d. paimtame paaiškinime užfiksuota tiek, kad jis 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. atvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas nusipirkti alaus. Pardavėja už 30 Lt pardavė jam 3 butelius 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“, 1 skardinę 0,5 l talpos alaus „Kalnapilis Pilsner“. Alų jis išsinešė į lauką. Tada priėjo pareigūnai ir paprašė paaiškinti, kaip jis įsigijo alkoholinius gėrimus išsinešti po 22 val. (b. l. 65–66). Nėra alkoholinius gėrimus pirkusio asmens paaiškinimo apie tai, ar pardavėja įspėjo jį, kad alkoholinius gėrimus jis turi vartoti tik kavinės-baro patalpose.

A. P. paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. ji pardavė vyriškiui 3 butelius 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“ ir 1 skardinę 0,5 l talpos alaus „Kalnapilis Pilsner“. Alų jam padavė nusukusi nuo butelių kamštelius, atidariusi skardinę. Įspėjo vyriškį, kad alų reikia gerti vietoje, t. y., kad jo išsinešti į lauką negalima, tačiau vyriškis pasiėmė atidarytus butelius ir išsinešė juos į lauką (b. l. 67–68).

UAB „Onrama“ direktorei 2013 m. kovo 1 d. rašytame paaiškinime A. P. nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. pardavė klientui 3 butelius alaus ir 1 skardinę. Prie staliukų buvo daugiau žmonių, jie visi tarėsi tą alų kartu gerti. Ji pirkėjui atidarė pakuotes ir liepė alkoholį vartoti vietoje. Pirkėjas patikino, kad vartos vietoje. Pasiėmęs alų pirkėjas nuėjo ne prie staliuko, o į lauką (b. l. 85).

Teisme apklausta kaip liudytoja A. P. savo parodymais patvirtino minėtus rašytinius paaiškinimus. Parodė, kad bare buvo daug žmonių.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad barmenė-padavėja A. P. nebūtų vykdžiusi ir antrosios sąlygos, t. y., byloje nėra objektyvių įrodymų, kad barmenė-padavėja nebūtų įspėjusi pirkėjo, jog perkamus alkoholinius gėrimus būtina vartoti kavinės-baro patalpose. Liudytojai policijos pareigūnai nepaneigė, kad bare buvo daugiau asmenų ir barmenė-padavėja turėjo pagrindą manyti, kad pirkėjas nusipirktus alkoholinius gėrimus vartos vietoje. O tam buvo sudarytos visos sąlygos. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad baro patalpose buvo iškabinti draudimai išsinešti alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val., o darbuotojai įpareigoti alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomą ar atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (b. l. 15–21, 23–26). Šie įrodymai buvo pateikti ir atsakovui (b. l. 78–84).

Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų tam, kad būtų užtikrintas parduotų alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikinamas, nes yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu teismas

nusprendė:

UAB „Onrama“ skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimą ATK2-38/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.