Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-30 · Byla Nr. 2SA-118-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-30
Bylos Nr.
2SA-118-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
V. A., R. J., L. J.
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-118-186/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.7; 124.4.
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,kolegijos teisėjos Alma Urbanavičienė ir Dalia Višinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13124-534/2007 pagal pareiškėjų R. J. ir L. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurioje pagal pareiškėjos V. A. prašymą buvo atnaujintas procesas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. A. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-131247-534/2007. Nurodė, kad šioje byloje Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu patvirtino sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, nutraukė tarp L. J. ir R. J. sudarytą santuoką, taip pat padalino santuokoje įgytą turtą. Pareiškėja reikalavimą grindė 2006-10-01 vekseliu, pagal kurį L. J. skolingas V. A. 175 000 Lt. Nurodė, jog ji, nebūdama įtraukta į santuokos nutraukimo bylą kaip L. J. ir R. J. kreditorė, negalėjo ginti savo interesų padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-05-07 nutartimi tenkino pareiškėjos V. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13124-534/2007 LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi pripažino, kad V. A. turėjo būti įtraukta kaip kreditorė į L. J. ir R. J. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2008-05-23 nutartimi atmetė pareiškėjos V. A. prašymą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimo pakeitimo. Teismas sprendė, kad dėl 2006-10-01 vekselio atsiradusi prievolė vertinama kaip asmeninė L. J. , o ne bendra buvusių sutuoktinių skola, todėl ir išieškojimas pagal šią prievolę turėtų būti nukreiptas į L. J. turtą. Teismas nurodė, kad pareiga buvusiam sutuoktiniui atsakyti už kito sutuoktinio skolas, kilusias iš pastarojo privataus verslo, turi būti siejama su versle nedalyvavusio ir iš to verslo jokios turtinės naudos negavusio sutuoktinio sutikimu tas prievoles prisiimti. Nesant jokių duomenų apie tokio sutikimo buvimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo perkelti L. J. prievolės vykdymo R. J. .

Šalies argumentai

Pareiškėja V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-05-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-131247-534/2007, ir priteisti iš skolininkų L. J. ir R. J. V. A. naudai 151 578,90 Lt sumą, kurią sudaro skolos likutis, metinės palūkanos bei vykdymo išlaidos. Apeliantė nurodo, jog, nepaisant to, kad R. J. nedalyvavo surašant vekselį, jai buvo žinoma apie šią skolą. Šią aplinkybę patvirtina jai R. J. išduotas įgaliojimas, pagal kurį V. A. turėjo pervesti iš jos asmeninės sąskaitos į L. J. sąskaitą 120 000 Lt sumą, skirtą įsiskolinimui, kuris tuo metu sudarė 285 000 Lt, padengti. Vėliau šią sumą L. J. pervedė į V. A. sąskaitą. Apeliantė nurodo, jog pinigų sumą, kurią ji paskolino L. J. , jai davė tėvas J. G., pardavęs savo butą.

Atsiliepimas

L. J. ir R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos V. A. skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13124-534/2007, nutraukė pareiškėjų R. J. ir L. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2008-01-16 pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą R. J. ir L. J. santuokos nutraukimo byloje, savo prašymą grįsdama LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu, teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėja teigė, kad santuokos nutraukimo dieną sutuoktiniai R. J. ir L. J. buvo jai skolingi 175 000 Lt, ką patvirtina L. J. 2006-10-01 pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-05-07 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-13124-534/2007 ir, pakartotinai išnagrinėjęs bylą tose ribose, kurias apibrėžia LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, 2008-05-23 nutartimi atmetė pareiškėjos V. A. prašymą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimo pakeitimo, kadangi, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog L. J. prievolė pagal 2006-10-01 pasirašytą paprastąjį vekselį yra asmeninio pobūdžio ir turėtų būti vykdoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

LR CK 3.53 str. 2 d. ir LR CPK 539 str. 2 d. nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). LR CPK 539 str. 1 d. 4 p. įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Šios įstatyme sutuoktiniui, paduodančiam prašymą dėl santuokos nutraukimo, įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str.). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai R. J. ir L. J. , sutardami, kad visas turtas po santuokos nutraukimo lieka R. J. , prašyme nenurodė, jog turi kreditorių (nurodė, jog šalys kreditorinių įsiskolinimų neturi), ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesprendė prievolių kreditoriui įvykdymo klausimo. Tokiu būdu V. A. negalėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (LR CK 3.126 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs V. A. pareiškimą, pagrįstai pripažino, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas kasatorių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidžia šios kreditorės teisėtus interesus, ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vertino sutuoktinių R. J. ir L. J. prievolės kreditorei V. A. pobūdį ir, nustatęs, jos tai yra asmeninė L. J. prievolė, atmetė pareiškėjos prašymą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimo pakeitimo.

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ir ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti. Pagal LR CPK XXXV skyriuje reglamentuotą supaprastintą tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos ne pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) proceso taisykles, o pagal specialiąsias, įgalinančias ją greičiau išnagrinėti. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (LR CK 3.51 str.). Jeigu sutuoktiniai sutarė, kad jų santuoka iširo, bet nesusitaria dėl santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuokos šio straipsnio tvarka negalima. Pareiškėjai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi susitarti ir dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (LR CK 3.116 str. 2 d.). Supaprastinto proceso tvarka šie klausimai turi būti išsprendžiami, kai šalys susitaria dėl jų sprendimo būdo.

Vadovaujantis LR CPK 540 str. 4 d., tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Analogiškos procesinės priemonės turėtų būti taikomos ir tuo atveju, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų ginčija savo prievoles kreditoriaus atžvilgiu (LR CPK 163 str. 3 p.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1744-392/2008 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovėms V. A. ir notarei R. J. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio 175 000 Lt sumai pripažinimo negaliojančiu ir notarės R. J. vykdomojo įrašo panaikinimo. Todėl, nagrinėjamoje byloje esant įrodymams, jog L. J. yra pareiškęs reikalavimus dėl vekselio, iš kurio V. A. kildina savo reikalavimą sutuoktiniams, pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti santuokos nutraukimo bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, kuriuose sprendžiamas vekselio galiojimo klausimas. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtintų kreditorės V. A. reikalavimo teisę, teismas turėtų įpareigoti pareiškėjus pateikti LR CK 3.53 str. ir LR CPK 539 str. reikalavimus atitinkantį prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyti abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai ir aptartas prievolių jiems įvykdymo klausimas. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turėtų būti paliktas nenagrinėtas (LR CPK 3.53 str. 4 d.). Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles 2008-07-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, kuri yra iš esmės panaši į nagrinėjamą bylą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir pakartotinai nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neatsižvelgė, jog pareiškėjos V. A. reikalavimas yra ginčijamas teismine tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka, taip pat neatsižvelgė, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių – tame tarpe ir dėl prievolių kreditoriams vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs asmeninį L. J. prievolės V. A. atžvilgiu pobūdį, visiškai nevertino, ar pareiškėjų R. J. ir L. J. pasirinktas turto padalijimo būdas, kai po santuokos nutraukimo visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs turtas atiteko R. J. , nepažeidžia kreditorės V. A. interesų. Tokiu būdu teismas pažeidė pareigą nagrinėjant bylą supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka patikrinti, ar sutartyje nustatytos sąlygos atitinka LR CK 3.53 str. 4 d. įtvirtintą viešosios tvarkos reikalavimą, nepažeidžią kreditorių interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino tiek LR CK 3.53 str. 3 d., 4 d. įtvirtintas materialines, tiek LR CPK 539 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas procesines teisės normas, pažeidė bylų nagrinėjimo LR CPK XXXV skyriaus nustatyta supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka taisykles. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-05-23 nutartis naikinama ir byla perduodama pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Alma UrbanavičienėDalia Višinskienė