Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas R. B. skundas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Rudaminos nuovados 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 57N-44244040-15 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono policijos pareigūnas 2015-11-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl to, kad jis 2015 m. rugsėjo 19 d. 21-22.30 val. (duomenys neskelbtini), vakaro metu dirbo su benzininiu pjūklu ir neleido ramiai ilsėtis kitiems sodo gyventojams. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Rudaminos nuovados vyriausioji tyrėja 2015-11-23 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-44244040-15, kuriuo R. B. pripažino kaltu padarius protokole nurodyta veika ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, nesant jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam 20 Eur dydžio baudą.

Teisme tik M. N., gyvenantis nuo jo namų apie 300 metrų atstumu, paaiškino, jog dėl užvesto benzininio pjūklo garso buvo sutrikdyta viešoji rimtis, nes šis garsas jam trukdė ilsėtis. Nukentėjusioji L. B. teismo posėdyje šio fakto neparodė. L. B. paaiškino, jog išėję į lauką kaimynai jam sakė, jog nori ilsėtis. Kas tie kiti kaimynai L. B. nepaaiškino ir savęs tarp jų neįvardino. Taigi, teismo posėdžio metu buvo nustatytas tik vienas asmuo – M. N., pagal kurio parodymus viešoji rimtis buvo pažeista.

Teismų praktikoje pasisakoma, jog asmuo pagal ATPK 183 straipsnį už viešosios rimties trikdymą gali būti patrauktas tik esant nukentėjusiųjų arba liudytojų parodymams, t.y. asmuo negali būti nubaustas pagal vieno liudytojo ar vieno nukentėjusiojo parodymus. Kaltei konstatuoti reikalingi bent dviejų asmenų parodymai. Šiuo atveju teismas pripažino jį kaltu pagal vieno nukentėjusiojo parodymus ir teismo priimta skundžiama nutartis akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai, nagrinėjant teisės pažeidimų bylas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir vieninga teismų praktika, jis buvo nubaustas pagal vieno asmens M. N. parodymus, su kuriuo jų tarpusavio santykiai nėra geri.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Apeliantas neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog bylą nagrinėjant teisme tik nukentėjusysis M. N. parodė, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis, o nukentėjusioji L. B. šio fakto nenurodė, todėl teismas nepagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Rudaminos nuovados 2015-11-23 nutarimą vadovaudamasis tik vieno asmens, t.y. M. N. parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. R. B. kaltė padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsniu administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybę, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis, patvirtino ne tik nukentėjusysis M. N., bet ir nukentėjusioji L. B., kuri teisme parodė, kad R. B. benzininio pjūklo skleidžiamas triukšmas buvo didelis (turima omeny garsus) ir nemalonus, ypač girdėjosi vakare, jie negalėjo užmigti. Būna, kad žmonės soduose ir dainuoja, ir švenčia, bet tie garsai ne tokie, kaip to benzopjūklo, kuris labai nemalonus. Triukšmas prasidėjo iki 22 val., bet tęsėsi ir po 22 val. To triukšmo dalį ji įrašė į telefono diktofoną. Pokalbio tarp M. N. ir R. B. nesigirdėjo, nes benzopjūklo garsas nustelbia bet kokį kitą garsą (b.l. 14-15). Be to, R. B. kaltę padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina nukentėjusiosios L. B. pateiktas garso įrašas, kuriuo užfiksuotas benzininio pjūklo garsas. Pirmosios instancijos teisme perklausius šį įrašą, R. B. patvirtino, kad pjovė lentas (b.l. 14-15).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 19 d. 21-22.30 val. (duomenys neskelbtini), vakaro metu dirbo su benzininiu pjūklu ir neleido ramiai ilsėtis kitiems sodo gyventojams. Nagrinėjamu atveju išdėstyti veiksmai atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo požymius. Nubaustasis be abejonių suvokė, kad jo keliamas triukšmas trukdė kaimynams ilsėtis, kadangi, kaip parodė nukentėjusieji M. N. ir L. B., jis, dirbdamas su benzininiu pjūklu, pats buvo su ausinėmis, pas jį neapsikentęs triukšmo atėjo kaimynas M. N. ir paprašė benzopjūklą išjungti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog 2015-09-21 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buvo gautas R. B. kaimynės I. L. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą R. B. atžvilgiu, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, kad 2015-09-19 nuo 21.00 val. iki 22.30 val R. B. dirbo su užvestu benzininiu pjūklu ir dėl jo veiksmų niekas negalėjo ilsėtis.

Iš išdėstytų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie R. B. keliamą triukšmą girdėjo pakankamai garsiai, triukšmo lygis jiems abejonių dėl viešosios tvarkos trikdymo nekėlė.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnai, surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo įsitikinę, jog jis padarė teisės pažeidimą, protokole nurodydami, kad tik galimai padarė pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio l dalyje, nes tokios formuluotės 2015-11-16 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 57P-43466435-15 nėra.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes daroma išvada, kad R. B. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.