Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, gyv., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 62¹ str. 3 d. Jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio 2, birželio 9 dienomis, patikrinus R. P. ir A. B. bendroje nuosavybėje esančio miško valdą, esančią Pagėgių sav., Barzūnų k., Rambyno girininkijos kv. 862 skl. 62a; 63a; 64, R. P. einamajam kirtimui 2009-05-17 buvo išsirašęs leidimą, kuriame numatyta iškirsti 577 vnt. žalių augančių medžių, medžiai kirtimui buvo paženklinti, medžių tūris 457,4 ktm. R. P. iškirto 1070 vnt. žalių medžių, kurių tūris 641,555 ktm, tai yra be leidimo, savavališkai iškirto 184,155 ktm (641,555 – 457,4= 184,155 ktm). Iškirsta mediena buvo išvežta, miškas priklauso IV miškų grupei. Medžiai buvo kertami du kartus – 2009 metų gegužės - birželio mėnesiais, bei gruodžio mėnesį. Tuo R. P. pažeidė Miškų įstatymo bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-07-12 nutarimu R. P. pripažino kaltu pagal LR ATPK 62¹ str. 3 d. ir jam paskyrė 5000 Lt baudą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-25 nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-07-12 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas neapklausė liudytojų, nesiaškino dėl senaties terminų taikymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad mišką kirto turėdamas išduotus leidimus kirsti mišką Nr. 041952, Nr. 041953, miškotvarkos projekto Nr. 011144 korekciją 2002 – 2011 metams, medynų planą, taksoraštį, miško kirtimų žiniaraštį. Pagal leidimus išduotus 2009 m. gegužės 18 d. turėjo teisę iškirsti 577 vnt. medžių, kurių tūris - 457,4 ktm. Visą šią medieną iškirto 2009 metų gegužės – liepos mėnesiais. Jis pats medžių kirtime nedalyvavo, buvo pasamdęs J. A. rekomenduotus vyrus. J. A. parengė matavimus ir pagal jo parengtus matavimus bei pažymėtus medžius, buvo vykdomi darbai. Iškirsta mediena buvo nuvežta į miško sandėlį. Leidime buvo nurodyta medieną išvežti iki 2009-12-31, šio termino nepažeidė. Mediena per kelis kartus buvo vežama 2009 metų vasaros pabaigoje, rudenį, tikslaus laiko neprisimena. Išvežant medieną jis dalyvavo. Tvirtina, kad 2009 m. gruodžio mėnesį jokių kirtimo darbų savo miške nevykdė ir jų neorganizavo. Apie iškirstą 184,155 ktm medienos, jis sužinojo iš pareigūnų, kas galėjo iškirsti medžius nežino, į policiją dėl iškirstų medžių nesikreipė. Miške lankosi labai retai, nes gyvena Klaipėdos rajone. Mišką įsigijo 2008 metų pabaigoje, jis jau buvo kirstas.

Institucijos surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą atstovas E. M. parodė, kad 2010 m. birželio 2, 9 dienomis važiavo tirti Pagėgių sav., Barzūnų k., Rambyno girininkijoje kv. 862 skl. 62 a, 64, 63a neteisėtai iškirstą mišką R. P., A. B. miško valdoje. Miškininkas J. A. pagal R. P. prašymą, atrinko ir paženklino kertamus medžius einamam kirtimui ir paskaičiavo jų tūrį. Buvo išduotas leidimas kirsti 577 vnt. medžių, kurių tūris 457,4 ktm. R. P. gavęs leidimą organizavo miško kirtimą, kurį atliko 2009 m. gegužės - birželio mėnesiais. J. A. po kirtimų buvo nuvykęs į kirtimo vietą, nustatė, kad kirtimai buvo atlikti gerai. R. P. 2009 m. rudenį ir 2009 m. gruodžio mėnesį organizavo papildomą miško kirtimą tame pačiame miško sklype. Buvo kertami geriausi, medžiai, kurie buvo palikti augti iki miško brandos. Tai buvo nustatyta pagal išmatuotus kelmus, kurie buvo nevienodo senumo. Po šio kirtimo medynai liko sudarkyti, labai reti, jų skalsumas liko 0,3 – 0,4. Atlikus matavimus nustatė, kad per du kartus buvo iškirsta 641,555 ktm medienos. Be leidimo iškirsta 184,155 ktm medienos. 2010-06-02 tikrinimo metu nustatė, kad R. A. R. P. miške be leidimo iškirto 2,047 ktm. medienos. Už šį pažeidimą R. A. buvo nubaustas administracine tvarka. Tai pat matavimo metu buvo rasta ir šviežių baltalksnių ir beržų kelmų, tai yra iškirsta medžių, kurių tūris 8,744 ktm. Kas iškirto šiuo medžius, nenustatė, juos į bendrą R. P. iškirstos medienos tūrį neįskaitė.

Liudytojas K. B. parodė, kad su E. M. kontroliuoja privačius miškus Tauragės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. 2010m. birželio 2, 9 dienomis kartu su E. M. nustatė, kad R. P. ir A. B. miško valdoje neteisėtai atlikti medžių kirtimai. Padarius matavimus nustatė, kad neatitiko iškirstos medienos ir leistinos kirsti medienos tūris. Matėsi, kad medžiai buvo kertami dviem etapais ir skirtingu metų laiku.

Liudytojas J. A. parodė, kad yra įmonės MSK „Karšuvos giria“ direktorius. R. P. prašymu paruošė dokumentus miško kirtimui, atžymėjo medžius. Pagal išduotą leidimą, R. P. miško kirtimo darbus atliko trys jo įmonės darbuotojai, dirbantys pagal verslo liudijimus. Kirtimo darbai buvo atliekami vasarą, tikslaus laiko neprisimena, apie mėnesį laiko. Atlikus kirtimą, jis buvo nuvykęs jį apžiūrėti. Nustatė, kad R. P. miškas buvo iškirstas tvarkingai, pagal visas taisykles. Daugiau R. P. miške jo įmonės darbuotojai jokių kirtimo darbų neatliko. Į mišką daugiau nebuvo nuvykęs ir nežino, kas organizavo antrą miško kirtimą ir jį kirto. Naujam kirtimui dokumentų neruošė.

Liudytojas A. B. parodė, kad su R. P. yra miško, esančio Pagėgių sav., Barzūnų k., bendrasavininkiai. Jis žinojo, kad vykdomi miško kirtimo darbai pagal išduotą leidimą. Kirtimą organizavo R. P.. Jis nebuvo nuvykęs apžiūrėti miško ir nieko apie savavališkus kirtimus nežino.

Liudytojas R. A. parodė, kad jis gyvena šalia R. P. miško valdos. Prisimena, kad prieš du metus buvo atliekami R. P. miško kirtimo darbai, tačiau nepamena, kada tiksliai jie buvo vykdomi, kokiu metų laiku, keli kirtimai buvo atlikti. Jis matė sužymėtus medžius ir nepažįstamus žmones, kertančius šiuos medžius. 2010 m. birželio mėnesį, R. P. leidimu valė jo mišką. Senelio prašymu, be R. P. žinios ir leidimo nupjovė ir kelis medžius mėsos rūkymui. Už šį pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka. Daugiau medžių R. P. miške nėra kirtęs.

Liudytojas A. K. parodė, kad jo miškas ribojasi su R. P. mišku. Žino, kad 2009 metais R. P. miške buvo atliekami kirtimo ir valymo darbai, tačiau kiek kartų buvo kertamas miškas, kokiu metų laiku, nežino, nes kirtimus vykdė ir kiti miškų savininkai. Jis turi savo mišką ir jokių kirtimų R. P. miške nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. P. 2009-05-18 buvo išduoti leidimai kirsti mišką, esantį Barzūnų k., Pagėgių sav., (b.l. 21-28). Miškas nuosavybės teise priklauso R. P. bei A. B. (b.l. 29-30. Remiantis miškotvarkos projektu, R. P. buvo leista iškirsti 577 vnt. medžių, kurių tūris 457,4 ktm. Iš R. P., E. M. paaiškinimų, liudytojo J. A. parodymų nustatyta, kad miško kirtimo darbai pagal išduotą leidimą buvo atlikti 2009 m. gegužės – birželio mėnesiais, buvo iškirsta 577 vnt. medžių, kurių tūris 457,4 ktm, tai yra visas leidime nurodytas kiekis. 2010 m. birželio mėnesio 2, 9 dienomis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros specialistai E. M. bei K. B. atlikę patikrinimą R. P. ir A. B. priklausančiame miške nustatė, kad viso buvo iškirsta 1070 vnt. medžių, jie buvo iškirsi per du kartus, nustatė, kad be leidimo iškirsta 493 vnt. medžių, kurių tūris 184,155 ktm.

Ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus nebuvo nustatyta, kad kaltinime nurodytą savavališką medžių kirtimą, kurių tūris 184,155 ktm, 2009 m. gruodžio mėnesį atliko ar organizavo būtent R. P.. Pastarasis neigia savavališkai kirtęs medžius. Pareigūnai E. M. bei K. B. nematė, kas be leidimo iškirto 493 vnt. medžių, jie patikrinimo metu konstatavo faktą, kad medžiai buvo iškirsti be leidimo ir mano, kad tai galėjo padaryti miško savininkas R. P., kuriam buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Miško bendrasavininkas A. B. teigia neorganizavęs ir nevykdęs miško kirtimo darbų, nieko apie savavališkus kirtimus nežinąs. Liudytojas J. A. nurodė matęs, kaip R. P. samdyti vyrai 2009 m. vasarą iškirto leidime nurodytą kiekį medžių. Tvirtino, kad tie patys vyrai daugiau jokių kirtimų R. P. miške nevykdė, kas be leidimo iškirto mišką, nežino. Liudytojai R. A., A. K. patvirtino faktą, kad R. P. miške buvo vykdomi medžių kirtimo darbai, tačiau kada, kokiu metų laiku, kiek kartų buvo kertamas miškas, kas organizavo miško kirtimą ir jį kirto, ar miškas buvo kertamas turint leidimą, nežino.

Byloje nebuvo paneigta R. P. versija, kad medžius be jo žinios galėjo iškirsti kiti asmenys. Iš E. M. paaiškinimo, liudytojų K. B., R. A. parodymų, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatyta, kad 2010m. birželio 2d. R. P. miške savavališką kirtimą vykdė ir R. A., dėl ko pastarasis buvo nubaustas administracine tvarka (b.l. 88 -94). Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akte (b.l. 4-6) pareigūnas E. M. taip pat konstatavo, kad kiti pažeidėjai savavališkai iškirto 8,744 ktm. medienos. Pažeidėjai nebuvo nustatyti. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad R. P. mišką savavališkai kirto ir galėjo kirsti kiti asmenys, juo labiau, kad miško savininkai gyvena Klaipėdos rajone.

Nors R. A. rašytiniame paaiškinime (b.l. 18) nurodė, kad R. P. miške, prieš naujus metus buvo vykdomas antras miško kirtimas, o A. K. paaiškinime (b.l. 19) teigė, kad kirtimai buvo vykdomi du kartus, tai yra vasarą ir rudens pabaigoje, prieš žiemą, tačiau teisme liudytojai šias aplinkybes paneigė, teigdami, kad tiksliai nežino, kada ir kiek kartų buvo vykdomas miško kirtimas. Pagrįsti R. P. kaltę vien šiais R. A. ir A. K. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų paaiškinimai neišsamūs, nėra aišku, kas vykdė antrą kirtimą, ar tai darė pats R. P., ar jo samdyti žmonės ir pan. R. A. ir A. K. paaiškinimus rašė patys, aplinkos apsaugos pareigūnai jų išsamiai neapklausė, asmenys nebuvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo administracinėje byloje.

Teismas negali asmens kaltės grįsti spėliojimais, prielaidomis, abejonėmis. Norint asmenį pripažinti kaltu, byloje turi būti įrodymai, įrodantys jo kaltę. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. savavališkai kirto medžius, jos atžvilgiu administracinė byla nutrauktina, nesant veikoje pažeidimo, numatyto LR ATPK 62¹ str. 3 d. sudėties.

Be to, yra pagrindas konstatuoti, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai (ATPK 250 str.1d. 7p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010 ir kt.). Minėtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (redakcija, galiojusi pažeidimo užfiksavimo metu) buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.

R. P. kaltinamas, kad savavališką medžių kirtimą įvykdė 2009 m. gruodžio mėnesį, vadinasi 2011 m. gruodžio mėnesį suėjo dveji metai nuo teisės pažeidimo padarymo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d., 4d., 250 str. 1 d. 1p., 7 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą, nesant R. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 62¹ str. 3 d. sudėties, bei iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus LR ATPK 35 str. 1 d. 4d., numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Nutarimas per 10 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos ATPK 291-293 str. nustatyta tvarka.