Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. balandžio 22 d. apie 00.30 val., M. M. tyčia akmeniu išdaužė svetimą, R. ir V. S. priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 93,42 Eur vertės virtuvės lango stiklo paketą, po to, įėjęs į namo vidų, virtuvėje sudaužė svetimą A. I. priklausantį 229 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiomi Redmi Note 11“, tai yra, pagriebęs iš A. I. rankų, jį metė į grindis, bei po to, kieme akmeniu apgadino A. I. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės dešinės pusės priekines dureles, tai yra, jas įlenkė virš durų rankenėlės ir prie lango apvado, taip savo nusikalstamais veiksmais sugadino svetimą, bendros 522,42 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nuėjo pas I., išgėrinėjo ir ji pradėjo į jį mėtyti visokius daiktus, indus, metė ir tą patį telefoną. Tada liepė išeiti. Kai išėjo, jį sulaikė policijos pareigūnai, surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl kontrabandinių cigarečių. Paskui tą baudos lapą jis įmetė į kiemą prie I. namų. Kitą rytą pas jį buvo atvažiavę policijos pareigūnai dėl išdaužto lango. Įvykio datos nepamena. Iki įvykio su I. santykiai buvo geri. Pas I. atėjo apie 10 val. ir su ja kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kilo tarp jų konfliktas, ji pradėjo mėtyti indus, metė iš telefono, kurį sudaužė, puolė su peiliu. Kieme buvo I. automobilis, bet jį buvo įlenkęs dieną prieš tai – buvo įspyręs ir už tą automobilio įlenkimą policija buvo jam paskyrusi baudą. Jis I. automobilį apgadino ne tą dieną, kaip nurodyta kaltinime. Jam buvo nustatytas girtumas didesnis nei 2 promilės. Nelabai viską pamena. Pamena, kad susipyko su I. ir ji mėtė indus. Iš jos namų išėjo tada, kai ji iškvietė policiją. Administracinio nusižengimo protokolą I. į kiemą įmetė dėl to, kad ji žinotų, kad jis gavo baudą. Nežino, kodėl I. jį apkalba, gal dėl to, kad nenorėjo su ja gyventi. Nemano, kad turi problemų su alkoholio vartojimu ir jam gydytis nereikia. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl automobilio durelių sugadinimo. Kitos dienos ryte I. buvo pas jį atvažiavusi ir pasakė, kad jis išdaužė jos namų langą ir pavogė jos telefoną. Jis lango jai neišdaužė. Konflikto su I. metu taip pat lango neišdaužė. Važinėja į užsienį, užsidirba ir iš to gyvena.

Nukentėjusioji A. I. parodė, kad tą dieną, apie 10 val. pas ją atėjo M. M., atsinešė alaus. Jie gėrė – jis alų, ji brendį. Jis pradėjo kvailioti ir jį išvarė. Vakare M. M. vėl buvo atėjęs, bet ji jo neįsileido į namus. Vėliau, vakare, ji jau miegojo ir išgirdo dūžtantį stiklą. Pašoko, ėjo pažiūrėti, kas atsitiko ir M. M. atėjo į vidų, paėmė jos telefoną. Kitą rytą ji nuėjo pas M. M. ir pasakė, kad jis paėmė telefoną ir išdaužė stiklą. Jis sakė, kad nieko nedarė. Tada parėjusi namo, nuėjo pas kaimynus, paprašė, kad iškviestų policiją. Be to, pastebėjo, kad buvo akmeniu apgadintos automobilio durelės. M. M. koja buvo apgadinęs kitas dureles. Tą kartą, kai išvarė M. M. iš namų, policijos nekvietė. Baudos lapelį rado padėtą prie durų, tai įmesti jo negalėjo, turėjo ateiti ir padėti. Namelį nuomojuosi iš S. Įvykis buvo 2023-04-21. M. M. policiją iškvietė kaimynai. M. M. buvo atėjęs tos pačios dienos vakare, dieną nebuvo atėjęs. Kai M. M. atėjo vakare, ji jo neįsileido. Dūžtantį stiklą išgirdo naktį, matė M. M. stovintį prie namo kampo, o tada jis užėjo ir atėmė iš jos telefoną. Nematė, kaip buvo apgadinta mašina, bet ji buvo apgadinta akmeniu tą pačią naktį. Patyrė žalą dėl telefono sugadinimo, nes tą pačią dieną iš salono buvo paėmusi naują telefoną. Telefono remontas kainavo 107,40 Eur. Už automobilio durelių pakeitimą sumokėjo 300 Eur. Viso prašo priteisti 407,40 Eur žalos. Tyrėjai pateikė du akmenis. Didesnį akmenį rado viduje prie virtuvės durų, juo buvo išdaužtas stiklas, o mažesnis akmuo buvo su mašinos dažais. Iki tos nakties automobilio durelės buvo sveikos. Telefonas buvo naujas. Kitą dieną paskambino namo savininkui ir pasakė, kad M. M. išdaužė langą. Telefoną ėmė iš (duomenys neskelbtini), pateikė sutartį dėl telefono įsigijimo.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad ryte jam paskambino I. ir pasakė, kad pažįstamas išdaužė langą. Jis turi namą (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja I.. Kai ji pasakė, kad išdaužtas langas, pasakė, kad kviestų policiją. Ji pasakė, kad policija jau iškviesta. Klausė pareigūnai, ar pažįsta M. M., sakė, kad nepažįsta. Kreipėsi į meistrus dėl lango pakeitimo, lango keitimas kainavo 180 Eur, dokumentus yra pateikęs. Sakė I., kad jai ir mašiną, ir telefoną apgadino, bet aplinkybių tiksliai jau nebepamena.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. balandžio 27 d. gavus A. I. pareiškimą, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 00.30 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas minėto namo virtuvės langas. Išėjusi į kiemą, jame pamatė M. M.. Namas priklauso R. S.. Ji savo mobiliojo ryšio telefonu „Xiomi Redmi Note 11“ kvietė policijos pareigūnus, tačiau tai pamatęs M. M., pagriebė jai iš rankų telefoną ir sviedė jį į virtuvės grindis. Po to, M. M. pasišalino iš jos namų. Ryte, apie 7.00 val., nuėjusi prie namo kieme stovėjusio jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pamatė prie automobilio gulintį akmenį, ir pastebėjo, kad yra apgadintos automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Dėl sudaužyto telefono jai padaryta 229 Eur žala, dėl apgadintų automobilio priekinių keleivio pusės durelių – 200 Eur žala ( 1 t., b. l. 12-18).

2023 m. gegužės 24 d. policijos komisariate gautas V. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 22 d. sužinojo, jog naktį buvo išdaužtas jam ir jo žmonai priklausančio gyvenamojo namo virtuvės lango stiklo paketas. A. I. nurodė, kad lango stiklą akmeniu išdaužė M. M.. Jiems padaryta 93,42 Eur turtinė žala. Jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir gavo sąmata, kurioje nurodyta, kad su lango stiklo paketu ir jo įdėjimu kaina būtų 157,03 Eur su PVM. Turtas nedraustas, nesignalizuotas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl išdaužto lango stiklo paketo ir kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 26-30).

Nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 00.30 val., ji miegojo savo namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomojasi iš R. S.. Miegodama išgirdo, kad loja jos šuo. Prabudusi kieme išgirdo rėkiančio pažįstamo M. M. balsą. Pastarasis ne pirmą kartą neblaivus ateina ir prašosi įleidžiamas į vidų. M. M. šaukė ir prašėsi, kad ji jį įleistų į vidų, tačiau ji jam durų neatidarė. Tada išgirdo stiklo dūžio garsą ir pamatė, kad išdaužtas namo virtuvės lango stiklo paketas. Išėjusi į kiemą, jame pamatė stovintį M. M., kuris buvo labai neblaivus. Nenorėdama su pastaruoju veltis į konfliktą, ji savo mobiliojo ryšio telefonu „Xiomi Redmi Note 11“ kvietė policijos pareigūnus. Tai pamatęs M. M., pagriebė jai iš rankų telefoną. Ji išsigando ir įbėgo atgal į namus. M. M. paskui ją įėjo į virtuvę ir sviedė jos mobiliojo ryšio telefoną į virtuvės grindis. Ji pradėjo prašyti M. M., kad jis išeitų iš jos namų ir kažkuriuo momentu pastarasis išėjo. Ji užsirakino duris. Iš karto policijos nekvietė, nes buvo išgėrusi alkoholio ir neturėjo veikiančio mobiliojo ryšio telefono. Atsikėlusi ryte, apie 7.00 val., ir nuėjusi prie kieme stovėjusio jai priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pamatė prie automobilio gulintį akmenį ir pastebėjo, kad yra apgadintos automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Automobilis draustas tik privalomuoju draudimu. Parėjusi į namus, rado virtuvėje tarp išdaužto lango šukių gulintį savo sudaužytą telefoną. Telefonas neveikė, ekranas buvo juodas. Apie išdaužtą virtuvės langą ji iškarto informavo namo savininkę R. S.. Namo savininkė nurodė, kad reikia kreiptis į policiją dėl turto sugadinimo. Dėl sudaužyto telefono jai padaryta 229 Eur žala, dėl apgadintų automobilio priekinių keleivio pusės durelių padaryta 200 Eurų žala (1 t., b. l. 80-87).

Akistatos protokole nurodyta, kad akistatos metu tarp nukentėjusiosios A. I. ir įtariamojo M. M., nukentėjusioji A. I. patvirtino, kad lango stiklo pakeltą akmeniu išdaužė M. M., kad pastarasis sudaužė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Xiomi Redmi Note 11“ bei akmeniu apgadino jos automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekines dureles. O įtariamasis M. M. tvirtino, kad įvykio metu pas A. I. į namo kiemą atėjęs nebuvo ir nieko nesugadino (1 t., b. l. 123-127).

2023 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – namas, (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo pirmas langas iš dešinės pusės yra užkaltas plastikine plėvele. Virtuvėje matosi išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas. Išdaužto lango stiklo išmatavimai - aukštis 138 cm, plotis 85 cm. Ant palangės matyti smulkių stiklo šukių. Fotografuota (1 t., b. l. 37-44). 2023 m. gegužės 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad lango stiklo paketo išoriniame stikle išdaužtos skylės išmatavimai yra 23,5 cm pločio ir 20 cm aukščio. Vidiniame lango stiklo pakete skylės išmatavimai yra 28,5 cm pločio ir 31 cm aukščio. Fotografuota (1 t., b. l. 58-64).

2023 m. balandžio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) virš priekinių automobilio keleivio durelių rankenos yra netaisyklingos formos 6 cm įlenkimas, matosi 1 cm ilgio įlenkimas ant juodos spalvos lango apvado. Fotografuota (1 t., b. l. 45-52).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkė yra UAB „Greiti autosprendimai“, o valdytoja - A. I. (1 t., b. l. 53-55).

2023 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota A. I. pateiktų (1 t., b. l. 65-68) dviejų akmenų apžiūra. Vienas akmuo aplipęs žemėmis, apvalios formos, 13,5 cm ilgio ir 6 cm pločio. Antras akmuo nelygios formos, kampuotas, 17,5 cm ilgio, 13 cm pločio ir 6 cm aukščio. Fotografuota. Po apžiūros akmenys grąžinti pagal pakvitavimą A. I. (1 t., b. l. 69-75, 76-77).

Iš 2023 m. birželio 2 d. nukentėjusiosios A. I. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų dokumentų matyti, kad telefoną „Xiomi Redmi Note 11“ A. I. įsigijo už 229 Eur, 2023 m. balandžio 21 d. sudarydama sutartį su (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 24 d. telefonas buvo pateiktas MTTC darbuotojams dėl problemų su įrenginio įsijungimu. Remonto informacijoje nurodyta, kad garantinis remontas negalimas, nes nustatyti mechaniniai pažeidimai, remonto kaina 107,40 Eur, kurią sumokėjus klientui, telefonas buvo sutvarkytas ir grąžintas (1 t., b. l. 110-115). Nukentėjusioji taip pat pateikė automobilio defektacijos aktą, kuriame nurodyta, kad automobilio priekinės dešinės pusės durų preliminari remonto kaina yra 300 Eur (1 t., b. l. 107).

2023 m. birželio 5 d. nukentėjusioji A. I. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateikė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuris 2023 m. balandžio 21 d. 16.35 val. buvo išrašytas M. M., o ji nutarimą rado savo namų kieme po įvykio, tai yra, 2023 m. balandžio 22 d. (1 t., b. l. 128-130, 131-134).

Iš nukentėjusiojo V. S. pateiktos (duomenys neskelbtini) PVC gaminių sąmatos matyti, kad stiklo paketo ir montavimo darbų kaina su PVM yra 157,03 Eur (1 t., b. l. 151-153, 154).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 500 Eur sumą, bet neviršija 20 000 Eur sumos.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis M. M. tyčia akmeniu išdaužė svetimą, R. ir V. S. priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 93,42 Eur vertės virtuvės lango stiklo paketą, po to, įėjęs į namo vidų, virtuvėje sudaužė svetimą A. I. priklausantį 229 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiomi Redmi Note 11“, bei po to, kieme akmeniu apgadino A. I. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės dešinės pusės priekines dureles, taip savo nusikalstamais veiksmais sugadino svetimą, bendros 522,42 Eur vertės turtą.

Nors kaltinamasis M. M. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė ir aiškino, kad jis negadino svetimo turto ir net nebuvo kaltinime nurodytu laiku pas A. I., tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia.

Nukentėjusioji A. I. parodė, kad kaltinamasis naktį prašėsi įleidžiamas į jos namus, o jai neatidarius durų, išdaužė namo virtuvės lango stiklo paketą. Išėjus į kiemą ir pamačius ten stovintį neblaivų kaltinamąjį, ji nenorėjo veltis į konfliktą, todėl savo mobiliojo ryšio telefonu ketino kviesti policijos pareigūnus, tačiau M. M., pagriebė jai iš rankų telefoną, ir atėjęs paskui ją į virtuvę, sviedė jos telefoną į grindis. M. M. išėjus, ji užsirakino duris, o ryte nuėjusi prie kieme stovėjusio savo automobilio, pamatė prie jo gulintį akmenį ir, kad yra apgadintos automobilio priekinės keleivio pusės durelės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vienodi, nuoseklūs ir neprieštaraujantys rašytinei bylos medžiagai. Nukentėjusioji apie įvykį pranešė ir namo savininkams, nurodydama tas pačias aplinkybes.

Nors kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę ir tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku net nebuvo pas nukentėjusiąją, tačiau nurodė, kad iš vakaro konfliktavo su nukentėjusiąja, kuri jam iškvietė policijos pareigūnus ir jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Kas teismo vertinimu patvirtina, kad kaltinamasis turėjo pretekstą galimai atkeršyti už jo ankstesnį išvarymą iš nukentėjusiosios namų, pareigūnų iškvietimą bei vėliau nenorą jo įsileisti.

Taigi, teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolus, akistatos protokolą, dokumentus apie žalos dydį, sprendžia, kad visi šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiųjų turtą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia apgadino būtent kaltinamasis M. M.. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad daužant lango stiklą, gadinant automobilio dureles, metant telefoną į žemą, bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiesiems padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 29-40), baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 44-53), nedirba (2 t., b. l. 59-61), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 62), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnyje) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), kaltės nepripažino, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimas numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji A. I. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 636,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis sudaužė 229 Eur vertės telefoną už kurio remontą sumokėjo 107,40 Eur, taip pat įlenkė automobilio dešinės pusės priekines dureles, kurių remonto kaina 300 Eur (1 t., b. l. 98).

Nukentėjusysis V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 187,03 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kaltinamojo išdaužto stiklo paketo kaina su įdėjimu – 157,03 Eur bei išlaidos kurui – 30 Eur, nes tris kartus teko vykti automobilio dėl lango stiklo paketo apžiūros (1 t., b. l. 155).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiosios A. I. telefonas ir automobilio durelės bei išdaužtas nukentėjusiojo V. S. namo lango stiklo paketas. Iš nukentėjusiojo V. S. pateiktos (duomenys neskelbtini) gaminių sąmatos matyti, kad stiklo paketo ir montavimo darbų kaina su PVM yra 157,03 Eur, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl lango stiklo paketo keitimo teko tris kartus vykti (duomenys neskelbtini), todėl išleido kurui 30 Eur. Iš A. I. pateikto automobilio defektacijos akto matyti, kad jos automobilio priekinės dešinės pusės durų preliminari remonto kaina yra 300 Eur, telefono remonto informacijoje nurodyta, kad telefono remonto kaina yra 107,40 Eur. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis V. S. patyrė 187,03 Eur turtinę žalą, o nukentėjusioji A. I. – 407,40 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusieji dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, teismo nurodytam turtinės žalos dydžiui esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajam V. S. 187,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiosios A. I. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisinat iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajai A. I. 407,40 Eur turtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje A. I. civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-19), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du akmenys, pakvitavimu grąžinti A. I. (1 t., b. l. 76-77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jai disponuoti savo nuožiūra; 2) dokumentai, kuriuos tyrimui pateikė nukentėjusieji ((duomenys neskelbtini) komercinis pasiūlymas (1 t., b. l. 106), automobilio defektacijos aktas (1 t., b. l. 107), (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl įrangos pirkimo-pardavimo (1 t., b. l. 113), remonto informacija (1 t., b. l. 114), atliktų darbų aktas (1 t., b. l. 115), (duomenys neskelbtini) gaminių sąmata (1 t., b. l. 154), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 131-132)), nuosprendžiui įsiteisėjus ir juos pateikusiems asmenims nepageidaujant jų atgauti, paliktini saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš M. M. nukentėjusiajam V. S. 187,03 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 3 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš M. M. nukentėjusiajai A. I. 407,40 Eur (keturių šimtų septynių eurų 40 centų) turtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje A. I. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) du akmenis, pakvitavimu grąžintus A. I., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai disponuoti savo nuožiūra; 2) dokumentus, kuriuos tyrimui pateikė nukentėjusieji (komercinį pasiūlymą (1 t., b. l. 106), automobilio defektacijos aktą (1 t., b. l. 107), susitarimą dėl įrangos pirkimo-pardavimo (1 t., b. l. 113), remonto informaciją (1 t., b. l. 114), atliktų darbų aktą (1 t., b. l. 115), PVC gaminių sąmatą (1 t., b. l. 154), nutarimą administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 131-132)), nuosprendžiui įsiteisėjus ir juos pateikusiems asmenims nepageidaujant jų atgauti, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.