Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-129 2005m. Teiseja E.Akeliene Procesinio sprendimo kategorija

2005 m. balandžio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. B. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. rugsejo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu aštuoneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

S. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 6 d. apie 20.30 val. savo namuose (duomenys neskelbiami) kaime esancios sodu bendrijos (duomenys neskelbiami) namelyje, tarpusavio konflikto su sugyventine I. Ž. metu, suduodamas jai viena smugi alkune i pilvo sriti, tuo padarydamas I. Ž. pilvo sumušima su blužnies trukimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu i pilvo ertme ir nuo ko I. Ž. mire, tycia nužude I. Ž. .

Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendi, perkvalifikuoti jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes teismas byla išnagrinejo nevisapusiškai ir nepilnai, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir paskyre per griežta bausme.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nurodo, kad jis, sudaves nukentejusiajai tik viena smugi alkune, negalejo suprasti, jog tokiais savo veiksmais, gali atimti žmogui gyvybe, ir nenumate, kad nuo to gali trukti blužnis ir nukentejusioji nukraujuoti. Apelianto teigimu, jeigu jis butu galejes numatyti, ar itarti, jog nukentejusioji mirs, butu dejes visas pastangas ja išgelbeti, - kvietes gydytojus, kaimynus. Skunde apeliantas atkreipia demesi i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei” 2 p., 5 p. 3 d., 26 p. 2 d. nuostatas ir mano, kad teismas jomis turejo vadovautis ir argumentuoti, kokie irodymai patvirtina, jog jis suprato, kad suduodamas tik viena smugi alkune, kesinasi i nukentejusiosios gyvybe ir numate, jog tokie jo veiksmai gali sukelti šios mirti, nors ir nenorejo nukentejusios mirties.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad byloje nera paneigta, jog nukentejusioji, budama apsvaigusi nuo alkoholio, galejo pati susižaloti krisdama ir atsitrenkdama i daiktus. Nukentejusioji ta vakara, tamsiu paros metu, budama daug išgerusi, išejo iš sodo namelio i degaline parsinešti alaus. Sodos bendrijos takai yra nesutvarkyti, duobeti, yra daug tvoru, statybiniu atlieku, todel nukentejusioji galejo griuti ir atsitrenkti i kietus daiktus. Be to, nukentejusioji po jo smugio atsitrenke i sofos kampa. Apeliantas, darydamas tokia išvada, atkreipia demesi ir i Kauno ekspertinio skyriaus specialisto išvadas. Pažymi, kad nukentejusioji, budama girta, ne karta yra susižalojusi ir del to nesikreipusi pagalbos.

Apeliantas taip pat mano, kad buvo butina i teismo posedi iškviesti eksperta, jog šis duotu išvada, ar neturejo itakos pasekmems nukentejusiosios bloga sveikatos bukle (kepenu ciroze ir kt.).

Apelianto teigimu, neištyrus visu šiu aplinkybiu, byloje liko nepaneigta, kad blužnis galejo trukti nuo atsitrenkimo, todel pagal nekaltumo prezumpcijos principa, visos abejones turi buti vertinamos, jo naudai.

Be to, apeliantas skunde pažymi, kad byloje liko neivertinti ir nukentejusiosios parodymai.

Nuteistasis S. B. taip pat mano, kad atsižvelgus i tai, kad byloje nera nustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, jis del nukentejusiosios mirties labai išgyveno, ja palaidojo, pats serga epilepsija, jo tevai yra seni, ligoti, jiems reikalinga jo pagalba, jis dirba, perkvalifikavus jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., yra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gyneja praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija iš esmes sutinka su pirmosios instancijos teismo irodymu ivertinimu ir S. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimu.

Pats nuteistasis S. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas pirmosios instancijos teisme niekada neneige, kad tarp jo ir I. Ž. kilus konfliktus, jis sudave alkune I. Ž. i pilvo sriti. Tikrinant šiuos parodymus S. B. parodymu patikrinimo juos patvirtino, parode, kaip jis dešines rankos alkune trenke I. Ž. i pilvo sriti. Nuteistasis S. B. , sudaves nukentejusiajai i pilvo sriti, neneige ir apeliacines instancijos teisme, tik gincijo, kad jo suduotas smugis sukele nukentejusiosios I. Ž. mirti. Jis mano, kad byloje nera paneigta, jog nukentejusiosios mirti sukeles sužalojimas galejo buti padarytas, nukentejusiajai nukritus ir atsitrenkus i daiktus ar paviršius, kai ji apsvaigusi nuo alkoholio, tamsios paros metu, ejo nesutvarkytais sodo bendrijos takais i degaline nusipirkti alkoholio ar vaikšciojant nakti po namus ir atsitrenkiant i siuvimo mašinos kampa. Teismo medicinos ekspertui atlikus nukentejusiosios I. Ž. kuno tyrima, buvo nustatyta, jog nukentejusioji I. Ž. mire nuo pilvo sumušimo su blužnies plyšimu. Kraujosruva minkštuosiuose audiniuose su blužnies plyšimu I. Ž. susidare kairiam šonui kontaktuojant su kietu buku daiktu, ji galejo gautis tiek suduodant kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant i kietus bukus daiktus ar paviršius (b.l.24-28). Siekiant pašalinti bet kurias abejones, patikrinti apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes apie smugiu I. Ž. lokalizacija, pobudi, ju priežastini ryši su pasekmemis - I. Ž. mirtimi - nagrinejant byla apeliacine tvarka, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertize. Šios ekspertizes išvados iš esmes neprieštarauja pirmosios teismo medicinos ekspertizes specialisto išvadoms, tik patikslina jas: I. Ž. mire nuo blužnies plyšimo, kuris komplikavosi nukraujavimu i pilvo ertme, I. Ž. mirti sukeles sužalojimas, krutines lastos kaires puses sumušimas pasireiškes kraujosruva minkštuose audiniuose ties vidurine pastine linija apatiniu šonkauliu lygyje, blužnies plyšimu, padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu budu riboto paviršiaus daiktu (galejo buti padarytas S. B. nurodytu budu, - alkune trenkiant nukentejusiajai i kairiji šona) keliu valandu begyje iki mirties. I. Ž. mirtis galejo ivykti laikotarpiu tarp 2004 m. liepos 6 d. apie 20.30 val., kai ivyko konfliktas, ir liepos 7 d. 7.00 val., kai nukentejusioji buvo rasta mirusi. Teismo medicinos ekspertas, atliekant irodymu tyrima apeliacines instancijos teisme, patvirtino ekspertizes išvadas, kad krutines lastos kaires puses sumušimas, pasireiškes kraujosruva, buvo padarytas tik vienu trauminiu poveikiu. Nurode, kad I. Ž. negalejo taip susižaloti griunant ir atsitrenkiant i plokšcia paviršiu, taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes ir užgriunant ant siuvimo mašinos, - iš fotolenteles prie 2004 m. liepos 7 d. ivykio vietos apžiuros protokolo (b.l. 15) matyti, kad siuvimo mašina yra gerokai aukšciau lyginant su ta vieta, kurioje buvo I. Ž. padarytas sužalojimas, buves jos mirties priežastimi. Tokiu budu, teismo medicinos ekspertizes metu nustatyta, kad priežastiniame ryšyje su I. Ž. mirtimi buvo, butent, smugis, suduotas jai alkune i kairiji šona. Taigi byloje surinktu faktiniu duomenu visetas irodo, kad tarp S. B. nusikalstamos veikos – smugio alkune I. Ž. sudavimo ir pasekmiu - I. Ž. mirties - yra priežastinis ryšys, t.y. I. Ž. mire, butent, nuo S. B. suduoto smugio alkune i pilvo sriti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. taip pat teigia, jog alkune suduodamas viena smugi I. Ž. i pilva, jis nenumates, jog I. Ž. nuo to gali mirti ir negalejes tai numatyti, tvirtina jos mirties nenorejes, t.y. gincija viena iš butinuju tycinio nužudymo sudeties požymiu - tycia. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje gali buti padaromas tik tycia (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine). Apie kaltininko tycios turini teismas sprendžia atsižvelgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki, ju pobudi, vieta, nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, elgesi ivykio metu, prieš nusikaltima ir po jo padarymo. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad S. B. nukentejusiaja I. Ž. nužude veikdamas netiesiogine neapibrežta tycia. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada yra teiseta ir pagrista. Nuteistasis S. B. sudave nukentejusiajai smugi alkune i pilva stipria jega (iš nuteistojo S. B. parodymu matyti, kad nuo jo smugio I. Ž. parvirto ant sofos, atsiremdama rankomis), i gyvybiškai svarbu organa. Darydamas šia veika S. B. suvoke, kad gali sukelti tiek nukentejusiosios mirti, tiek ir kitas pasekmes, - fizini skausma, lengva kuno sužalojima. Bet kuri iš šiu pasekmiu nuteistajam S. B. buvo priimtina, ji tenkino. Jis atliko visus veiksmus, kuriuos norejo, tai yra sudave smugiu nukentejusiajai tiek, kiek norejo, niekas jo veikos nenutrauke, veika neliko nebaigta. Po smugio sudavimo, nuteistasis S. B. suvoke, kad nukentejusioji I. Ž. yra gyva, klaidos del pasekmiu nebuvo, niekas netrukde S. B. atlikti veiksmus, po kuriu I. Ž. nebebutu gyva, taciau S. B. šiu veiksmu neatliko, paliko sumušta nukentejusiaja ir nuejo miegoti, nekreipe demesio i tai, kad nukentejusioji I. Ž. po jo suduoto smugio blogai jautesi, praše atsigerti vandens, išjungti televizoriu. S. B. suvoke, kad nuo jo suduoto smugio, palikta nukentejusioji guleti nesuteikus jai butinos medicinines pagalbos, gali mirti, taciau, jam buvo tas pats – nukentejusioji I. Ž. mirs ar liks gyva. Ryte atsikeles ir rades nukentejusiaja I. Ž. gulincia ant grindu, nepasiteiravo, kaip ji jautesi, išejo iš namu. Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad nuteistasis S. B. veike neapibrežta netiesiogine tycia ir jo veika kvalifikavo pagal kilusias pasekmes. Taigi, S. B. tycia nužude I. Ž. ir tokia jo veika negali buti perkvalifikuota i BK 132 straipsnio 1 dali. Pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsni veika kvalifikuojama tik tada, kai gyvybe atimama kitam žmogui del nusikalstamo pasitikejimo arba nusikalstamo nerupestingumo. R. B. atveju šiu požymiu nera, todel jis teisingai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali.

Nepagristas ir apeliacinio skundo argumentas, kad I. Ž. galejo mirti ne nuo suduoto smugio, o del to, kad sirgo kepenu ciroze. Nors pasekmems - I. Ž. mirciai, pagal atliktos teismo medicinos ekspertizes išvadas, galejo tureti itakos I. Ž. liga, - t.y. asmenims sergantiems kepenu ciroze yra sutrikusi kepenu funkcija, tame tarpe kraujo krešejimo funkcija, todel esant blužnies plyšimui bei vykstant kraujavimui, kraujo krešejimo pajegumas I. Ž. buvo sumažejas, taciau I. Ž. tiesiogine mirties priežastimi buvo krutines lastos kaires puses sumušimas, pasireiškes kraujosruva minkštuose audiniuose ties vidurine pažastine linija apatiniu šonkauliu lygyje, blužnies plyšimu, padarytas nuteistojo S. B. veiksmais.

Nuteistasis S. B. padare labai sunku nusikaltima – tycini nužudyma. Taciau, kolegijos nuomone, atsižvelgus i tai, kad byloje nenustatyta R. B. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, jog S. B. prisipažino padares baudžiamojo istatymo uždrausta veika ir nuoširdžiai gailisi, pats padenge žuvusiosios laidojimo išlaidas, jis neturejo tiesiogines tycios nužudyti I. Ž. , nužude I. Ž. veikdamas netiesiogine nekonkretizuota tycia, turi darba, rupinasi savo ligotais nedarbingais tevais (S. B. motina yra pirmos grupes invalide, tevas serga sunkia širdies liga), i jo paties sveikata, S. B. paskirta artima sankcijos vidurkiui laisves atemimo bausme yra per griežta. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgiant i aplinkybes, nustatancias padarytos nusikalstamo veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, ruši, aplinkybes, apibudinancias kaltininko asmenybe, S. B. skirtina minimali istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta veika, laisves atemimo bausme.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už del neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo vieneriu iki treju metu. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Šiame straipsnyje yra keletas apribojimu del vykdymo atidejimo taikymo. Pirma, asmuo gali buti nuteistas už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus, taciau jis neturi buti nuteistas už padarytus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Antra, jis turi buti nuteistas ne daugiau kaip trejiems metams. Šioje byloje S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali, o jo sankcijoje numatytas laisves atemimas iki nuo penkeriu iki penkiolikos metu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dali šis nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkiu tyciniu nusikaltimu, nes už ji istatyme numatyta didžiausia bausme viršija dešimt metus laisves atemimo. Ir nors už šio nusikaltimo padaryma S. B. nuteistas ne daugiau šešeriems metams, taciau jis padare labai sunku nusikaltima, todel taikyti S. B. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, nera istatyminio pagrindo.

Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta, likusioje dalyje apeliaciniu skundu ribose nuosprendis teisetas ir pagristas.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. rugsejo 27 d. nuosprendi pakeisti:

Nuteistajam S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirti bausme laisves atemima penkeriems metams, atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.