Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3035-473/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-07
Bylos Nr.: eI-3035-473/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00988-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: A. D. D.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr.eI-3035-473/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00988-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 22.2; 55.1.3; 57.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017-06-07Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjai A. D. D., pareiškėjos atstovui advokatui R. B., atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams D. B., V. S. ir E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. D. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-03-07 įsakymą Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veikos vertinimo“; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjos naudai nuo 2017-03-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos neišmokėto darbo užmokesčio dalį – po 137,03 Eur už kiekvieną mėnesį; 3) priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–11). Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog 2017-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, paaiškintas objektyvaus pobūdžio argumentais, jog pareiškėja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, tačiau trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, pavedimų vykdymo kokybė ganėtinai žema, neretai pavedimai įvykdomi pavėluotai, darbo laikas paskirstomas neefektyviai, informacija valdoma nesistemingai, renkama ne nuosekliai, o pagal poreikį, neteikiami pasiūlymai dėl renkamos informacijos periodiškumo, turinio apimties ir t. t. Dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ nepateikta pastabų, kodėl kvalifikacija įvertinta 2 balais. Tokiu būdu 2017-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ ir „Kvalifikacijos vertinimas“ dalyse nurodytos pastabos nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos veikla gali būti vertinama patenkinamai. Tiesioginis vadovas konkrečiai nenurodė, kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ji neatliko ar nesugebėjo atlikti ir kad jos kvalifikacija yra žema. Tiesioginio vadovo 2017-01-19 tarnybinės vertinimo išvados Nr. VI-94 komentaras nepagrįstas faktiniai duomenimis: neaišku, kuo remiantis nustatyta, jog pareiškėjai trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, pavedimų atlikimo kokybė žema, užduotys atliekamos pavėluotai. Pateikiama subjektyvaus pobūdžio tiesioginio vadovo nuomonė, jog pareiškėja neefektyviai skirsto darbo laiką, pasirenka neracionalius būdus funkcijoms atlikti, dėl to trinka ir vėluoja darbų atlikimas ar nukenčia kokybė. Išvadoje nepateikiama pagrindimo pastaboms, jog pareiškėja informaciją valdo nesistemingai ar neteikia pasiūlymų dėl renkamos informacijos periodiškumo, turinio, apimties. Tokio pobūdžio komentarai reikalauja, konkrečių veiklos pavyzdžių, apibendrintų pareiškėjos veiklos rezultatų rodiklių, veiklos vykdymo metodų, kurie, vertinant skirtas einamųjų metų užduotis, patvirtintų tiesioginio vadovo komentaras. Kadangi 2017-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. VI-94 faktinių duomenų, patvirtinančių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimą patenkinamai, nėra, darytina išvada, kad tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimas yra neobjektyvus, paremtas abstraktaus pobūdžio pastabomis, kurios neindividualizuotos, todėl nepatvirtina tarnybinės veiklos vertinimo. Nurodo, kad Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriuje dirba nuo 2004-01-13. Per visą darbo skyriuje laikotarpį jos veikla buvo vertinama tik gerai arba labai gerai, jai buvo suteikta II kvalifikacinė klasė. Aplinkybės, lėmusios jos 2016 metų patenkinamą tarnybinės veiklos vertinimą susijusios ne su darbine veikla, o su konfliktiniais santykiais su Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktore, kuriai pavaldus Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius. Šią aplinkybę patvirtina jos 2015 metų veiklos vertinimo procesas – 2016-01-25 direktorės el. laiškas patvirtino, kad pareiškėja kartu su kolegėmis įvertinama gerai. Atsižvelgdama į tai, ji pateikė 2016-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. VI-118, kurioje pažymėjo įvertinimą gerai. Tačiau po kurio laiko, direktorė liepė pasirašyti patenkinamą 2015 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje neaptarus departamento direktorės įrašytas darbas – Specialistų poreikio planavimo metodikos parengimas ir patvirtinimas (2016 II ketvirtis). Nesutikdama su šia išvada, ji atsisakė ją pasirašyti, ir po ilgų aiškinimusi su direktore, 2015 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada 2016 metų rudenį buvo pakeista į gerai, tačiau prie tiesioginio vadovo komentarų, buvo palikti komentarai patenkinamai. Analogiška situacija pasikartojo 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo procese. Ji su tiesioginiu vadovu aptarė užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atklikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, aptarė jos užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (pateiktą 2017-01-18 el. laišku), kurioje jos 2016 metų veikla buvo įvertinta gerai. Tačiau po kurio laiko jai buvo pateikta kita 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada su tiesioginio vadovo parašu su vertinimu patenkinamai, su kuria pareiškėja nesutiko. Vertinimo komisija, priimdama 2017-02-27 išvadą Nr. 5, nevertino jos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcija, jos kvalifikacijos ir jai nustatytų užduočių vykdymo rezultatų – t. y. netinkamai atlikto tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Komisijoje, nagrinėjant jos veiklos vertinimą, nebuvo analizuojama 2016 metų valstybės tarnautojų atliktų darbų visuma, o susikoncentruota tik ties dviem eiliniais darbais, kurie buvo atlikti tinkamai, tačiau ne nuo jos priklausančių priežasčių buvo pateikti pavėluotai. Specialistų poreikio planavimo metodikos projektas skyriaus vadovui buvo pateiktas 2016-10-27 el. laišku. Prie šios metodikos koregavimo buvo grįžta tik 2017 metų sausio mėnesį, tačiau skyriaus vedėjui nesutikus metodikos koregavimą įrašyti į 2017 metų jos darbo planus, metodikos klausimas nebuvo aptarinėjamas. Dėl sunkios emocinės būsenos 2016-04-18 palaidojus motiną, ji kreipėsi į departamento direktorę dėl galimybės metodikos projekto parengimo terminą nukelti vėlesniam laikotarpiui. Direktorė patikino, kad į nepalankias aplinkybes bus atsižvelgta, todėl nekeičiant metodikos parengimo termino, jai buvo leista darbą atlikti vėliau, darbas atliktas ir pateiktas 2016-10-27. Kitas komisijoje vertintas darbas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl darbo grupės teisės aktui, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, gydytojo odontologo padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičių ir pasiskirstymą, parengti sudarymo“, projekto rengimas. Rengti šį projektą ji buvo deleguota vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-09-26 raštu Nr. BR-3146 „Dėl atstovo delegavimo“. Ji buvo deleguota į Asmens sveikatos priežiūros departamento, kuriame pareigų nevykdė, sudaromą darbo grupę, tačiau Asmens sveikatos priežiūros departamento specialistė, atsakinga už odontologiją, kuri rinko visus delegavimo į darbo grupę raštus, visą medžiagą perdavė jos skyriaus vedėjui, kuris juos perdavė jai ir pasakė, jog darbo grupės įsakymo projektą ranga ji. Darbo grupės sudarymo įsakymo projekto rengimas nebuvo tiesioginė jos funkcija, todėl komisija, atlikdama jos tarnybinės veiklos vertinimą, nagrinėjo ne valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, o išimtinio, su jos įprastine darbine veikla mažai susijusio dokumento rengimą. Įsakymo „Dėl darbo grupės teisės aktui, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, gydytojo odontologo padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičių ir pasiskirstymą, parengti sudarymo“ projektas buvo parengtas, tačiau dėl to, kad nebuvo aiški ministerijos vadovybė, ji negalėjo užbaigti šio darbo iki 2016-12-30, nes 2016-12-23 el. laiškas patvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams tik 2016-12-23 tapo žinoma, kad viceministrės pareigas eis G. Š., kuri ir buvo įrašyta kaip minėtos darbo grupės pirmininkė. Gavus šią informaciją, darbo grupės sudarymo įsakymo projektas buvo tęsiamas ir baigtas 2017 metais. Ji nuo 2016-12-27 iki 2016-12-30 buvo kasmetinėse atostogose, o darbui grupės sudarymo projektą pagal papildomai pateiktą informaciją dar reikėjo koreguoti, papildant vienu nariu, koreguoti darbo grupės projekto pavadinimą, jo sąvokas derinant su Lietuvos Respublikos odontologinės praktikos įstatyme nustatytomis sąvokomis. Tarnybinės veiklos įvertinimo pasekmės – turėtos II kvalifikacinės klasės panaikinimas ir įpareigojimas tobulinti kvalifikaciją, todėl pripažinus, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo nepagrįstas, išnykta tokio vertinimo pasekmės. Neteisėtai panaikinus turėtą II kvalifikacinę klasę, jai turi būti atlyginta dėl to kilusi žala. Dėl nepagrįsto darbo nuvertinimo, ilgalaikio emocinio spaudimo bei įtampos darbe, jai buvo sutrikdyta sveikata ir pakirstas darbingumas, dėl to ji kreipėsi į gydytoją, kuri nustatė emocinį persitempimą, nervinę perkrovą, paskyrė vaistus ir poilsį, dėl to jai turo būti atlyginta 3 000,00 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–17). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metų atsakovės atstovai paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog ji atliko 2016-01-20 tarnybinio veiklos vertinimo išvadoje Nr. VII-118 jai suformuluotas užduotis, vykdė papildomus darbus. Nurodė, kad pareiškėja, vykdydama pirmąją užduotį – dalyvauti tobulinant specialistų, dirbančių sveikatos sektoriuje, veiklos organizavimą, jai nukreiptus pavedimus vykdė dažniausiai ženkliai vėluodama, kas kėlė objektyvią riziką stabiliai sveiktos priežiūros įstaigų veiklai, darbo santykiams šiose įstaigose bei šių įstaigų planams. Sveikatos priežiūros įstaigose vykstantys reorganizavimo ir pareigybių sąrašų keitimo procesai, darbo santykių pradžios ir pabaigos juridiniai faktai yra betarpiškai susiję su sveikatos apsaugos ministro įsakymų įsigaliojimo data, todėl pareiškėjos neveikimas, nesavalaikis ir nekokybiškas darbas derinant viešojo administravimo, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų struktūrų bei pareigybių sąrašų projektus, kėlė neigiamas pasekmes sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymui. Ilgai užtruko VšĮ Respublikonės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės struktūrų derinimas. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją 2016-02-04, o valdymo struktūra buvo pakeista 2017-03-27. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės valdymo struktūra derinama nuo 2016 menų birželio mėnesio iki šiol. Į Panevėžio priklausomybės ligų centro prašymą dėl papildomų pareigybių buvo atsakyta po 1,5 mėnesio nuo kreipimosi dienos. Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų teisėtus lūkesčius ir interesus, tekdavo užduotis perduoti kitiems skyriaus darbuotojams (pvz. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės struktūros keitimus). Antroji užduotis buvo rengti ir siūlyti priemones nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo rezidentūroje organizavimo bei finansavimo tobulinimui. Vykdydama šią užduotį pareiškėjas parengė planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas projektą, ir suderinus su sveikatos priežiūros specialistus rengiančiais universitetais, šiuos skaičius pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai; rinko einamųjų metų duomenis apie biomedicinos studentų ir rezidentų rengimą Vilniaus universitete bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pildė suvestines. Pareiškėjos indėlis į planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas projekto parengimą buvo minimalus, kurį gali atlikti ir žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį – pareiškėja raštu užklausė universitetus apie priimamų ir baigiančių absolventų skaičių ir maksimalias, optimalias ir minimalias universitetų planuojamas vietas pagal medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų vietas, o realiai informaciją parengė universitetai. Tam, kad būtų atliktas realus priėmimo į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas planavimas, reikalinga įvairiapusė specialistų poreikio planavimui reikalinga informacija, kurios pareiškėja surinkti, išanalizuoti ir pateikti negeba. Tą patvirtina faktas, kad pareiškėja iki šiol nėra pateikusi pagal pastabas pakoreguoto Specialistų poreikio planavimo metodikos projekto. Specialistų poreikio planavimo metodika, kurios pareiškėja neidentifikavo nė su vienu iš jai iškeltų uždavinių, priskiriamas antrai užduočiai. Projektas parengtas IV ketvirtį, o ne II, kaip buvo numatyta, motyvuojant nenumatytomis priežastimis. Žodiniu susitarimu terminas buvo nukeltas iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, po šio termino primenant pareiškėjai, kad reikią metodiką parengti. Pareiškėjai nereaguojant į vedėjo prašymą pateikti projektą, 2016-10-02 buvo pakartotinai nustatytas projekto pateikimo terminas iki 2016-10-16, projektas pateiktas tik 2016-10-27. Tačiau projektas buvo žemos kokybės, nesiūlantis sprendimų sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimui, o tik atkartojantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-09-26 įsakymą Nr. V-777 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų poreikio planavimo metodikos patvirtinimo“ kurį ir turėjo pakeisti nauja metodika. Projektui buvo pateiktos skyriaus vedėjo ir departamento direktorės žodinės pastabos, pasiūlant galimus planavimo modelius ir prašant jį koreguoti taip, jog teisės aktas būtų aiškus ir praktiškai pritaikomas. Pareiškėjai neatsižvelgus į jai išsakytas pastabas ir nepateikus naujo specialistų poreikio planavimo metodikos projekto, jis buvo grąžintas pareiškėjai 2017-01-05 el. paštu tobulinimui su departamento direktorės raštiškais pataisymais ir pastabomis. Skyriaus vedėjas nurodė pareiškėjai iki 2017-01-19 pateikti pagal pastabas projektą. Projektas iki šiol nepateiktas, tai rodo, kad pareiškėjai trūksta atsakomybės vykdant pavedimus, o pavedimų vykdymo kokybė ganėtinai žema, pavedimai vykdomi ženkliai pavėluotai. Taip pat, neaišku, kodėl pareiškėja 2016 metų darbui priskyrė planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas projekto parengimą, jei veiklas ji faktiškai vykdė 2015 ir 2017 metais: užklausas universitetams išsiuntė 2015 ir 2017 metais, savo indėlį į priėmimo skaičių planavimą praktiškai įdėjo 2015 metų gruodžio mėnesį ir 2017 metų vasario mėnesį, VUK posėdžiai įvyko 2015-12-29 ir 2017-02-21. Atsižvelgiant į tai, šis darbas negali būti vertinamas kaip 2016 metų užduočių vykdymas, 2016 metais pareiškėja nevykdė veikų, susijusių su rezidentūros vietų planavimu. Vykdydama trečiąją užduotį pareiškėja bendradarbiavo su savivaldybėmis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kaupė informaciją apie sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį paskirstymą šalyje; kaupė ir apibendrino informaciją iš šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir trūkumą. Tačiau, pareiškėja nedisponavo specialistų paskirstymo informacija, taip pat nesiūlė bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis būdų, motyvuodama vedėjui tuo, kad direktorė uždraudė vykdyti savivaldybių gydymo įstaigų apklausas apie juose dirbančių specialistų skaičių. Pažymėjo, kad informacinės sistemos „Sveidra“ posistemėje „Metas“ kaupiama visa informacija apie sveikatos priežiūros specialistų darbo vietas, krūvį, amžių, lytį, pasiskirstymą. Šią informaciją suveda ir atnaujina sveikatos priežiūros įstaigos, todėl apkrauti jas pakartotinio tos pačios informacijos pateikimo administracine našta nėra pateisinama. „Metas“ pagrindinis įrankis pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodytai funkcijai vykdyti. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 6.8 punkte nustatytas specialus reikalavimas mokėti dirbti kompiuteriu ir šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, tačiau pareiškėja, nepaisant to, kad buvo eilę kartų raginta departamento direktorės bei skyriaus vedėjo naudotis „Metas“ kaupiama informacija, nėra turėjusi prisijungimo prie šios posistemės, iki šiol nėra pasikreipusi į „Metas“ valdytoją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl prisijungimo. Nesinaudodama savo funkcijoms atlikti pagrindiniu informacinių technologijų įrankiu, pareiškėja negali faktiškai vykdyti pareigybės aprašymo 7.8 ir 7.9 punktais priskirtų funkcijų, kurios yra esminės, siekiant tinkamai vykdyti antrąjį bei trečiąjį uždavinius. Tai patvirtina, kad pareiškėja neefektyviai paskirsto darbo laiką, informaciją valdo nesistemingai, ją renka nenuosekliai, o pagal poreikį, neteikia siūlymų dėl informacijos turinio, periodiškumo. Pažymi, kad kalbant apie papildomus darbus, pareiškėja 2016 metais dalyvavo 1 komisijos ir 2 komitetų veikloje. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-10-31 įsakymu Nr. V-1224 „Dėl profesinės kompetencijos vertinimo komisijos gydytojo urologo prof. B. D. profesinei kompetencijai įvertinti sudarymo“ sudarytoje komisijoje pareiškėja buvo paskirta sekretore – vykdė techninį darbą. Pareiškėjos siūlymai formuojant atsakymus EBPO klausimynui buvo žemos kokybės ir departamento direktorė turėjo juos ženkliai koreguoti. Pažymėjo, kad atsakymų rengimas į raštus ir skundų nagrinėjimas, informacijos vertinimas, siūlymų teikimas įvairioms ataskaitoms, klausimynams ir pan. yra visų Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų prievolė. Pareiškėja 2016 metais gavo 186 raštus ir parengė 86 atsakymus. Dalis pareiškėjos atsakymų – 27 buvo parengti pavėluotai. Pareiškėja laiku nevykdė kitų pavedimų ir kontroliuojamų užduočių, viena iš jų – sudaryti darbo grupę iki 2016-12-30 teisės akto, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymą. Už šios užduoties vykdymą 2016-02-04 buvo paskira atsakinga pareiškėja, tačiau ji sąmoningai nevykdė šio pavedimo, pastoviai pabrėždama, kad čia ne jos priemonė, nors pagal pareigybės aprašymo 7.2, 7.9 ir 7.10 punktus tai yra pareiškėjos kompetencijai priskirti klausimai. Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už odontologijos paslaugų teikimo sritį, nesulaukdama kada bus vykdomas pavedimas ir sudaroma darbo grupė, ėmėsi iniciatyvos sudaryti darbo grupę, 2016-09-20 išsiuntė raštus dėl atstovų delegavimo. Skyriaus vadovas 2016 metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, gautus atsakymus asmeniškai perdavė pareiškėjai su nurodymu sudaryti darbo grupę. Tačiau ji aplaidžiai delsė parengti projektą, termino pabaigoje susirgo, po to atostogavo, o pavedimas įvykdytas 2017-02-10. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados „Kvalifikacijos dalyje“ pastabos neteikiamos, nes joje įrašomas galutinis vertinimo rezultatas ir karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketos. Valstybės tarnautojas pats įvertina savo kvalifikaciją ir užpildo karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo kvalifikacijos vertinimo anketą, įrašo atitinkamą komentarą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo prie atitinkamo kriterijaus nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą. Pareiškėja savo karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketos dalyje „Analizė ir pagrindimas“ savo kvalifikaciją įvertino 3 balais, tačiau skyriaus vedėjas šį kvalifikacijos vertinimo kriterijų įvertino 2 balais, parašydamas komentarą. Pakeitus šį vertinimą, bendras kvalifikacijos vertinimas tapo lygus 2 balams. Departamento direktorės santykiai su pareiškėja yra pagarbūs ir dalykiški. Siūlymas 2016 metais pareiškėjos veiklą už 2015 metus vertinti patenkinamai buvo ne tendencingas, o pagrįstas paaiškėjusiais faktais, kad jau tada pareiškėja aplaidžiai vykdė jai priskirtas funkcijas, motyvuodama sunkia motinos liga, sudėtingais santykiais su buvusiu padalinio vadovu. Patikėjusi pareiškėjos pasiryžimu siekti geresnės darbo kokybės ir užjausdama dėl sunkios motinos sveikatos, direktorė sutiko pakilti vertinimą gerai. Pažymėjo, kad tarnybinio vertinimo išvados projektą su pagrindiniais praėjusių metų rezultatais pateikė pati pareiškėja, o skyriaus vedėjas įrašė vertinimą su komentarais. Pareiškėja Vertinimo komisijai nurodė, jog ji šiame skyriuje, nepaisant jo pavadinimo keitimo, dirba nuo 2004 metų. Taip pat, paminėjo, jog ankstesnė jos atliekama funkcija – teikti siūlymus dėl įstaigų valdymo struktūrų, dabar yra išskaidyta į šešias atskiras funkcijas. Dėl funkcijos išskaidymo jai ženkliai padidėjo darbo krūvis, o tai, pasak pareiškėjos, reikalauja detalesnio įsigilinimo atliekant šias funkcijas. Tačiau pareiškėja eilę metų atlikdama tą pačią funkciją, kurios reglamentavimas nebuvo kintantis, turėjo būti įsigilinusi į visus niuansus, problemas, puikiai išanalizavusi teisinį reglamentavimą, pasinaudojusi geriausiais gerosios praktikos pavyzdžiais, sukūrusi vieningą darbo sistemą ir metodus, kaip atlikti valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų vertinimą, kad būtų pasiektas efektyviausias rezultatas. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, turėdama informacijos, kad pareiškėja ne visuomet tinkamai atlieka savo funkcijas, nukreipia valdymo struktūras ir pareigybių sąrašus vertinti kitiems administracijos padaliniams, kuriems šios funkcijos nepriklauso. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.13 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, vykdydamas šias funkcijas, konsultuoja sveikatos priežiūros įstaigų valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų rengimo, darbo, susijusiais su sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų ypatumais, ir kitais klausimais. Būtent pareiškėjai rengiant atsakymą į Elektrėnų savivaldybės mero 2016-11-15 raštą Nr. 01-14-310, didžioji dalis parengto atsakymo turinio yra parengta Personalo skyriaus, kuriam funkcija teikti konsultacijas nepriskirta. Tai įrodo, kad pareiškėja negeba visapusiškai valdyti informacijos, negeba tinkamai paskirstyti darbo laiko pavestų funkcijų atlikimui, taip pat jai sudėtinga nusistatyti prioritetinius darbus bei pasirinkti racionalius metodus tiems darbams atlikti. Pareiškėja vertinimo komisijai negalėjo įvardinti priežasčių nulėmusių nesavalaikį pavedamų užduočių atlikimą – nurodė, jog gerai atlieka pavestas užduotis. Skyriaus vedėjui pristačius pareiškėjai pavestus ir neatliktus darbus, pareiškėja vertinimo komisijai nepaneigė tiesioginio vadovo pateiktų įrodymų dėl neatliktų darbų. Skyriaus vedėjas pareiškėjos 2017-01-13 kvalifikacijos vertinimo anketoje nesutiko su analizės ir pagrindimo kriterijumi, kurį pati pareiškėja buvo įvertinusi trimis balais. Vedėjas šį kriterijų įvertino dviem balais, parašydamas komentarą, kad dažnai nesiūlo galimų problemų sprendimo variantų, o laukia vadovų nurodymų, kaip spręsti problemą. Šį tiesioginio vadovo komentarą patvirtina faktai, susiję su viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pareigybių sąrašų vertinimu, kuomet vienodo statuso ir vienodo lygio respublikinėms ligoninėms taiko skirtingi kriterijai, tvirtinant pareigybių sąrašus. Vertinimo komisijai pareiškėja nepateikė savo veiklos gerinimo sprendimo būdų, o akcentavo, kad galimai jos veikla pagerėtų pakėlus kvalifikaciją mokymuose, tačiau per 2016 metus tiesioginis vadovas ir Personalo skyrius nesulaukė prašymo dalyvauti mokymuose. Tiesioginis vadovas 2016-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. VI-118 buvo siūlęs pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją, tačiau pareiškėjas valios tobulinti kvalifikaciją nebuvo išreiškusi. Pareiškėjos išreikštas noras kelti kvalifikaciją mokymuose, patvirtina, kad jai trūksta profesinių įgūdžių atliekant pavestas užduotis, kad sąlygoja, kad užduotys įvykdomos bei funkcijos atliekamos patenkinamai, o rezultatai nėra pakankamai geri. Prie pareiškėjos skundo pridėtas 2017-01-05 tiesioginio vadovo laiškas, kuriuo prašyta per dvi savaites, t. y. iki 2017-01-19 pateikti pakoreguotą pagal pastabas planavimo metodiką, tačiau 2017-04-07 pakoreguotas projektas dar nebuvo pateiktas. Tai patvirtina, kad pareiškėjai trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, o pavesti darbai neatliekami laiku. Vertinant kitas dvi 2016 metams nustatytas užduotis ir jų rodiklius – dalyvauti tobulinant specialistų, dirbančių sveikatos sektoriuje, veiklos organizavimą bei kaupti ir nagrinėti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, poreikį bei trūkumą; nagrinėti sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir paskirstymo po šalies regionus kitimo tendencijas, pareiškėja vertinimo komisijai nepristatė išvadų, surinktos informacijos kitimo tendencijų, analizės, kurią ji atliko išnagrinėjusi sukauptą informaciją vykdant užduotį, todėl kyla abejonės, ar pareiškėja šias užduotis savarankiškai gali vykdyti, nes pati pareiškėja vertinimo komisijai pristatė, kad Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas svarsto planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų absolventų skaičių. Taip pat, pareiškėja, vertindama įstaigų valdymo struktūras ir pareigybių sąrašus, nėra pateikusi metodinių pasiūlymų dėl valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų rengimo. Tai patvirtina tiesioginio vadovo komentarą, jog pareiškėja informaciją renka ne sistemingai, neteikia pasiūlymų dėl renkamos informacijos turinio bei jos neanalizuoja. Pareiškėja įstatymo projektą dėl darbo grupės siūlymams dėl gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, gydytojo odontologo padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičiaus bei jų paskirstymo reglamentavimo parengti sudarymo pateikė tik 2017-01-26, kuris buvo patvirtintas 2017-02-10 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-128. Šiuo įsakymu tik sudaryta darbo grupė, surašytos asmenų pavardės, pareigos ir iš Nacionalinio burnos sveikatos 2016–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių plano perrašyta užduotis darbo grupei – tai elementarus techninis darbas, kuris įvykdytas daugiau nei po metų nuo pavedimo gavimo. Ši aplinkybė patvirtina tiesioginio vadovo komentarą, kad pareiškėjais trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, o užduotys atliekamos pavėluotai. Atliekant pareiškėjos kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Vertinimo komisija tinkamai patikrino pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikti tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, pareiškėjos atsakymai pateikė vertinimo komisijai pakankamai informacijos, kuri, kartu su kitais vertinimo komisijos turimais duomenimis, leido spręsti, jog valstybės tarnautojos tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada yra pagrįsta. Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjais panaikintos kvalifikacinės klasės, vertintinas, kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, o atmetus pagrindinį reikalavimą, išnyksta pagrindas tenkinti išvestinį reikalavimą. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturinę žalą nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jo Sveikatos apsaugos ministerija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, dėl ko pareiškėja įgytų reikalavimą į neturtinės žalos atlyginimą. Žalos fakto pareiškėja taip pat neįrodo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalyje

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 2017-03-07 įsakymo Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veikos vertinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo bei pareiškėjos teisės į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimą bei neturtinės žalos atlyginimą.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-06-10 įsakymu Nr. V-728 patvirtinto Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo V skyriuje nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos: analizuoti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį pasiskirstymą Lietuvos Respublikoje pagal amžiaus grupes, lytį ir veiklos sritį (7.1 punktas); rengti įsakymų dėl ministerijai pavaldžių viešojo administravimo įstaigų valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų projektus (7.5 punktas); pagal kompetenciją vertinti, derinti, rengti ir/ar dalyvauti rengiant LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra ministerija, nuostatus ir įstatus (7.6 punktas); pagal kompetenciją vertinti, derinti, rengti ir/ar dalyvauti rengiant viešojo administravimo įstaigų prie ministerijos nuostatus (7.7 punktas); teikti siūlymus dėl sveikatos priežiūros išteklių valdymo informacinių sistemų (7.8 punktas); dalyvauti planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimo poreikį, dalyvauti rengiant studentų, rezidentų priėmimo į aukštąsias mokyklas planus (7.9 punktas); nagrinėti sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos reglamentavimo procesus, teikti siūlymus šių procesų tobulinimui (7.10 punktas); pagal kompetenciją rengti bei vertinti teisės aktų projektus ir kitus dokumentus (7.11 punktas); bendradarbiauti su mokslo, mokymo įstaigomis, sveikatos priežiūros specialistų profesinėmis sąjungomis, specialybių draugijomis ir kitomis institucijomis nagrinėjant ir sprendžiant klausimus pagal skyriui nustatytus uždavinius ir funkcijas (7.12 punktas); konsultuoti sveikatos priežiūros įstaigų valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų rengimo, darbo sąlygų ypatumais, ir kitais klausimais (7.13 punktas); pagal kompetenciją nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus (7.14 punktas); teikti siūlymus skyriaus vedėjui dėl skyriaus veiklos gerinimo (7.15 punktas); skyriaus vedėjo pavedimu vaduoti kitus skyriaus darbuotojus (7.16 punktas); užtikrinti, kad viešai ir oficialiai tarnybos klausimais reiškiama nuomonė neprieštarautų oficialiai ministerijos pozicijai (7.17 punktas); tobulinti kvalifikaciją konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje (7.18 punktas); savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos kanclerio potvarkiais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, departamento nuostatais, skyriaus nuostatais, šiuo pareigybės aprašymu (7.19 punktas); laiku ir kokybiškai vykdyti su skyriaus funkcijomis susijusius kitus nenuolatinio pobūdžio skyriaus vedėjo, departamento direktoriaus ir ministerijos vadovybės pavedimus žodžiu ir raštu, siekiant strateginių ministerijos tikslų įgyvendinimo, asmeniškai atsakyti už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą (7.20 punktas) (t. I, b. l. 12–14).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus valstybės tarnautojos A. D. D. 2016-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. VI-118 (toliau –Tarnybinės veikos vertinimo išvada Nr.VI-118) nustatytos šios einamųju metų užduotys: 1) dalyvauti planuojant ir koordinuojant žmonių išteklių valdymą bei dalyvauti tobulinant specialistų, dirbančių sveikatos sektoriuje, veiklos organizavimą; 2) rengti ir siūlyti priemones nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo suformavimui, įgyvendinimui ir tobulinimui; 3) kaupti ir nagrinėti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, poreikį bei trūkumą; nagrinėti ir derinti pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir pasiskirstymo po šalies regionus kitimo tendencijų. Pirmajai užduočiai įvykdyti nustatyti šie vertinimo rodikliai: 1.1 bendradarbiauti su savivaldybėmis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, siekiant kaupti informaciją apie sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį pasiskirstymą šalyje (pagal amžiaus grupes, veiklos sritis); 1.2 vertinti ir teikti siūlymus dėl pateiktų derinti viešojo administravimo, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymo struktūrų, pareigybių sąrašų projektų; 1.3 vertinti, derinti ir rengti ir/ar dalyvauti rengiant LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra ministerija, nuostatus ir įstatus, ir viešojo administravimo įstaigų prie ministerijos nuostatus; 1.4 konsultuoti sveikatos priežiūros įstaigas bei jų vadovus dėl įstaigų valdymo struktūrų ir pareigybių sąrašų rengimo, dėl klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų ypatumais; 1.5 dalyvauti organizuojamų darbo grupių veikloje, kuri susijusi su žmonių išteklių planavimu, jų funkcijomis, veiklos organizavimu bei jo tobulinimu (pvz.: dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plano sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų; dėl sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plano tikslų, uždavinių ir priemonių, finansuojamų 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, priežiūros komiteto veiklos). Antrajam uždaviniui įgyvendinti nustatyti šie rodikliai: 2.1 organizuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-12 įsakymu Nr. V-1168 patvirtinto Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto posėdžius, siekiant aptarti ir svarstyti bei priimti patariamuosius sprendimus dėl sveikatos priežiūros specialistų pasiūlos, poreikio ir trukumo nustatymo mechanizmo tobulinimo; 2.2 parengti numatomą priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą skaičių, jo paskirstymą pagal medicinos kryptis ir studijų programas, ir šiuos skaičius suderinus su sveikatos priežiūros specialistus rengiančiais universitetais, pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip tais metais siūlomą priimti į rezidentūrą absolventų skaičių, reikalingą valstybės reikmes atitinkančiam poreikiui patenkinti; 2.3 teikti nuomonę pagal skyriaus kompetenciją, aptariant klausimus, susijusius su įvairiuose Lietuvos regionuose inicijuojamais pirminės sveikatos priežiūros centrų reorganizavimo procesais, siekiant juos prijungti prie ligoninių. Trečiajam uždaviniui įgyvendinti nustatyti šie rodikliai: 3.1 rengti einamųjų mokslo metų suvestines apie biomedicinos srities studentų ir rezidentų rengimą; 3.2 kaupti informaciją iš šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir trūkumą; nuolat stebėti SAM interneto svetainės darbo pasiūlymų skiltyje esančią informaciją apie darbo pasiūlymus sveikatos priežiūros specialistams, kas pusę metų rengti pateiktos informacijos apibendrinimus; 3.3 siekiant užtikrinti efektyvų medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų dalyvavimą sveikatos politikos formavime medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų veiklos srityje, skatinant vystyti studentų visuomenės ir vyriausybinių organizacijų atstovų bendradarbiavimą, organizuoti ir dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamuose medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų atstovų – įkurto Medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų forumo – pasitarimuose, kuriuose būtų svarstomi medicinos studentams, gydytojams rezidentams ir jauniesiems gydytojams aktualūs medicinos studijų, rezidentūros organizavimo, jaunųjų specialistų įsidarbinimo klausimai ir ieškoma galimų problemų sprendimo būdų arba pasiūlymų jiems spręsti bei įgyvendinti (t. I, b. l. 26–31).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016-01-08 įsakymu Nr. v-14 „Dėl Nacionalinės burnos sveikatos 2016–2020 metų programos patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinę burnos sveikatos 2016-2020 metų programą (t. II, b. l. 73–78). Šios priemonės plano vienas iš uždavinių – optimizuoti odontologinės sveikatos priežiūros sistemą, o plano 3.9 punkte nustatyta, jog siekiant minėto uždavinio būtina, be kita ko, sudaryti darbo grupę teisės akto, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymą, parengimą. Priemonės įgyvendinimo terminas 2016 metai (t. II, b. l. 79–86). Už šios priemonės įvykdymą 2016-02-04 atsakinga paskirta pareiškėja. Ši užduotis įvykdyta 2017-02-20 – priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-02-10 įsakymas Nr. V-128 „Dėl darbo grupės siūlymams dėl gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, gydytojų odontologų padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičiaus bei jų pasiskirstymo reglamentavimo parengti sudarymo“ (t. II, b. l. 87, 90). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2016-09-20 09-20 raštu Nr. (10.1.1.1.-421)10-7744 „Dėl atstovo delegavimo“, kurį parengė V. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos odontologų rūmus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos rektorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekaną, prašydama į darbo grupę, kuri parengtų teisės akto, reguliuojančio gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymą, projektą, deleguoti atstovą (t. II, b. l. 89).

Sveikatos apsaugos ministerija 2016-09-26 raštu Nr. BR-3146 „Dėl atstovo delegavimo“ nurodė Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamentui deleguoti atstovą darbo grupei, kuri parengtų teisės akto, reguliuojančio gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymą, projektą (t. I, b. l. 60).

Pareiškėja parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. įsakymo Nr. V- „Dėl darbo grupės teisės aktui, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, gydytojo odontologo padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičių ir pasiskirstymą, parengti sudarymo“ projektą (t. I, b. l. 61).

VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 2016-02-04 raštu Nr. K2-515 (gauta 2016-02-04, reg. Nr. 9-5765) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama patvirtinti naujai papildytą trūkstamų pareigybių sąrašą, panaikinti ir pakeisti dalį pareigybių (t. II, b. l. 18, 19).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017-03-27 įsakymu Nr. V-345 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo“ patvirtino VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės valdymo struktūrą bei pareigybių sąrašą (t. II, b. l. 20).

VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė 2016-03-16 raštu Nr. S-687(1.12) „Dėl organizacinės valdymo struktūros pakeitimo“ (gautas 2016-03-18, reg. Nr. 9-7152) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama pritarti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Apsaugos skyriaus įkūrimui ir patvirtinti naują organizacinės valdymo struktūros projektą (t. II, b. l. 25). Šis raštas 2016-04-28 vykdymui nukreiptas pareiškėjai, vėliau V. K. Ž. (t. II, b. l. 23, 24). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016-05-11 įsakymu Nr. V-610 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. V-74 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitė VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės valdymo struktūrą bei papildė pareigybių sąrašą (t. II, b. l. 26).

Pareiškėja 2016-08-29 el. laišku Departamento direktorei pateikė parengtus atsakymus į Lietuvos stojimo į EBPO organizaciją klausimyno E dalį. Departamento direktorė 2017-04-09 el. laišku persiuntė pareiškėjos siųstą klausimyno E dalį skyriaus vedėjui. El. laiške departamento direktorė nurodė: „Medžiagą rengė, bet labai žemos kokybės. Teko nemažai paplušėti, kad tiktų EBPO“ (t. II, b. l. 62–68).

Panevėžio priklausomybės ligų centras 2016-10-28 raštu Nr. 540(1.14) „Dėl papildomų etatų skyrimo“ (gautas 2016-11-02, reg. Nr. 9-22850) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas dienos stacionaro paslaugai teikti skirti 2,5 etato (t. II, b. l. 21). Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2016-11-30 raštu Nr. 12-3365 „Dėl papildomų etatų skyrimo Panevėžio priklausomybės ligų centrui“ informavo Sveikatos apsaugos ministeriją apie tai, kad į Panevėžio priklausomybės ligų centro 2017 metų sutartį įtraukti dienos stacionaro suaugusiųjų psichiatrijos paslaugos neturės galimybės (b. l. 21). Sveikatos apsaugos ministerija 2017-01-12 raštu Nr. (10.1.4-1-302)10-258 „Dėl papildomų etatų skyrimo“, kurį parengė pareiškėja, informavo Panevėžio priklausomybės ligų centrą apie tai, kad negali pritarti papildomų 2,5 etato skyrimui (t. II, b. l. 22).

Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai 2016-12-23 el. laišku informuoti, jog nuo 2016-12-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrės pareigas eina G. Š. (t. I, b. l. 62).

Skyriaus vedėjas 2017-01-05 el. laišku persiuntė pareiškėjai direktorės pakoreguotą metodiką ir nurodė per 2 savaites, t. y. iki 2017-01-19 pateikti pakoreguotą pagal pastabas planavimo metodiką (t. I, b. l. 59).

Departamentas 2017-01-20 raštu Nr. (10.1.4.1-302)10-550 „Dėl numatomo priėmimo į rezidentūrą“, kurį parengė pareiškėja, kreipėsi į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Podiplominių studijų centrą, prašydama pateikti numatomo 2017 metais priėmimo į medicinos bei odontologijos rezidentūrą vietų minimalius ir maksimalius skaičius pagal programas (t. I, b. l. 28). Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 2017-01-31 raštu Nr. (1.6)150000-S-29 pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos 2017–2018 metų planuojamus rezidentūros vietų skaičius (t. II, b. l. 29–31). Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas 2017-01-25 raštu Nr. Dv12-112 „Dėl priėmimo į valstybės finansuojamų rezidentūros studijų programų vietas 2017/2018 m. m.“ pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto galimybes priimti studijuoti valstybės finansuojamose rezidentūros studijų programų vietose 2017/2018 mokslo metais pagal atskiras rezidentūros studijų programas (t. II, b. l. 32–34).

Sveikatos apsaugos ministerija 2015-11-25 raštu Nr. (10.1.4.1-302)10-10540 „Dėl priėmimo ir stojimo į medicinos rezidentūrą“, kurį parengė pareiškėja, kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, Lietuvos medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų forumą, prašydama pateikti įžvalgas ir siūlymus apie tai, koks optimalus skaičius priėmimo į valstybės finansuojamą rezidentūrą pagal kiekvieną specializaciją turėtų būti nustatytas, kad būtų patenkinti studentų – būsimų rezidentų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų lūkesčiai (t. II, b. l. 55).

Sveikatos apsaugos ministerijoje 2015-12-12 vyko Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto posėdis, kurio metu buvo pristatyta ir aptarta informacija, susijusi su rezidentūros daliniu finansavimu, taip pat aptariami numatomų 2016 metais priėmimo į valstybės finansuojamą rezidentūrą pagal studijų programas optimalūs skaičiai ir teikiami siūlymai. Posėdžio sekretore paskirta pareiškėja (t. II, b. l. 56–58).

Sveikatos apsaugos ministras 2016-10-31 įsakymu Nr. V-1224 „Dėl profesinės kompetencijos vertinimo komisijos gydytojo urologo prof. B. D. profesinei kompetencijai įvertinti sudarymo“ sudaryta profesinės kompetencijos vertinimo komisija gydytojo urologo prof. B. D. profesinei kompetencijai įvertinti. Komisijos sekretore paskirta pareiškėja (t. II, b. l. 60, 61).

Pareiškėja 2017-01-13 el. laišku išsiuntė tiesioginiam vadovui karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurioje „Lyderystę“ įvertino 2 balais, „Supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą „ 3 balais“, „Analizę ir pagrindimą“ – 3 balais“ (t. II, b. l. 95–96).

Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje, užpildytoje 2017-01-13 ir pasirašytoje pareiškėjos bei tiesioginio jos vadovo, pareiškėjos „Lyderystė“ įvertinta 2 balais, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ – 3 balais, „Finansų valdymas“ – 2 balais, „Analizė ir pagrindimas“ – 3 balais. Nesutikdamas su pareiškėjos „Analizės ir pagrindimo“ įsivertinimu, tiesioginis vadovas pateikė pastabą: „Vertinus 2 balais, kadangi dažnai nesiūlo galimų problemų sprendimo variantų, o laukia vadovų nurodymų, kaip spręsti problemą“ (t. I, b. l. 20).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus valstybės tarnautojos A. D. D. 2017-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 (toliau –Tarnybinės veikos vertinimo išvada Nr.VI-94) I dalyje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nurodyti pagrindiniai praėjusių metų pareiškėjos veiklos rezultatai: 1) bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kaupta informacija apie sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį pasiskirstymą šalyje; 2) vertinti ir teikti siūlymai pateiktų derinti viešojo administravimo, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymo struktūrų, pareigybių sąrašų projektams (I–IV ketv. vertinti 7-nių įstaigų valdymo struktūrų ir trijų įstaigų pareigybių sąrašų projektai); 3) vertinti, derinti ir /ar dalyvauta pagal kompetenciją juos rengiant LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra ministerija, taip pat ir viešo administravimo įstaigų prie ministerijos nuostatų ir įstatų projektai (I–IV ketv. vertinti ir dalyvauta keičiant dviejų įstaigų nuostatų projektai); 4) dalyvauta komitetų ir darbo grupių veikloje: a) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-815 patvirtinto Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plano 4 priedo „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties ir sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo <...>“ ir 7 priedo „Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo <...>“ sričių tikslų, uždavinių ir priemonių, finansuojamų 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, įgyvendinimo priežiūros komitetų veikloje; b) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-11-03 įsakymu Nr. V-1127 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, trumpalaikio turto inventorizacijos atlikimo“ veikloje; 5) parengtas planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas projektas ir, suderinus su sveikatos priežiūros specialistus rengiančiais universitetais, šie skaičiai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai (2016 m. I ketv. parengtas teikimas Švietimo ir mokslo ministerijai); 6) parengtas Specialistų poreikio planavimo metodikos projektas (parengtas IV ketv., o ne II ketv. dėl nenumatytų priežasčių), tačiau su departamento vadovės daugybiniais pataisymais ir pastabom gražintas tobulinimui; 7) rinkti einamųjų mokslo metų duomenys apie biomedicinos srities studentų ir rezidentų rengimą Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pildytos suvestinės (2016 m. II pusmetis); 8) kaupta ir apibendrinta informacija iš šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir trūkumą (2016 m. I ir II pusmetį parengtos keturios (2016-01-15, 2016-06-30, 2016-09-30 ir 2016-12-30) SAM interneto svetainėje esančios informacijos apie laisvas darbo vietas sveikatos priežiūros specialistams suvestinės bei apibendrinimai). Papildomai, ne pagal užduotis: 9) rengti atsakymai ir teiktos išvados bei pasiūlymai įvairioms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms iš viso parengta 70 atsakymų (iš gautų 163 raštų, o kiti iš jų – teikta informacija) ir 16 atsakymų piliečiams (iš 22-jų gautų, nes į P. U. keletą vienodų paklausimų rengti bendri atsakymai) pagal paklausimus: a) dėl gydytojų rezidentų rezidentūros studijų apmokėjimo galimybių įstaigoms bei savivaldybių administracijoms (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-11-07 įsakymą Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už studentų ir gydytojų rezidentų studijas ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų paskolų sutarčių sudarymo su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis gydytojų rezidentų gerovei užtikrinti tvarkos aprašo patvirtinimo“; parengtas ir atnaujintas sutarčių pagal šį įsakymą sąvadas; b) dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų, darbo pobūdžio bei dėl funkcijų (pagal pareigybių aprašymą) atlikimo pagrįstumo; c) dėl įvairių klausimų, susijusių su rezidentūra (dėl skaičiaus patvirtinimo, dėl finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis, dėl rezidentūros studijų programų keitimo); d) dėl įstaigų darbuotojų priskyrimo/nepriskyrimo sveikatos priežiūros specialistams; e) dėl sveikatos specialistų veiklos atitikimo įgytai profesinei kvalifikacijai; 10) vertinta informacija, gauta iš ES institucijų; teikti siūlymai formuojant atsakymus EBPO klausimynui bei ekspertams; 11) gavus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimąsi su prašymu patikrinti IĮ prof. B. D. urologijos klinikos gydytojo B. D. profesinę kompetenciją, vadovaujantis Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“, nuostatomis, dalyvauta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-10-31 įsakymu Nr. V-1224 „Dėl profesinės kompetencijos vertinimo komisijos gydytojo urologo prof. B. D. profesinei kompetencijai įvertinti sudarymo“ sudarytos komisijos darbe (rengti komisijos posėdžiai, rengti posėdžių protokolai, raštai įstaigoms, organizacijoms, vertinamajam ir ministrui apie profesinės kompetencijos vertinimo eigą bei rezultatus); 12) Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės delegavimu dalyvauta Medicinos ir odontologijos rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbe. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 II dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pažymėta, jog valstybės tarnautoja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 III dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pareiškėjos gebėjimas visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas įvertintas 2 balais, gebėjimas efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertinas 2 balais, gebėjimas pasirinkti racionaliausią būdą / metodą funkcijoms atlikti įvertintas 2 balais. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 III dalyje pateiktas tiesioginio vadovo komentaras: „A. D. D. gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinu patenkinamai, nes nors užduotis ji vykdo, tačiau trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, pavedimų vykdymo kokybė ganėtinai žema, neretai pavedimai vykdomi pavėluotai. Darbo laikas paskirstomas neefektyviai. Informacija valdoma nesistemingai, renkama ne nuosekliai, o pagal poreikį. Neteikiami pasiūlymai dėl renkamos informacijos periodiškumo, turinio, apimties. Informacija gaunama ne racionaliausiais metodais. Specialistė ne visada tinkamai pasirenka racionaliausią būdą funkcijoms atlikti, dėl ko trinka ir vėluoja darbų atlikimas ar nukenčia kokybės. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 III dalyje „Gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ „Visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas“ įvertintas 2 balais, „Efektyvus darbo laiko paskirstymas“ įvertintas 2 balais, „Racionaliausio būdo / metodo pasirinkimas funkcijoms atlikti“ įvertintas 2 balais. Bendrai pareiškėjos gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertintas 2 balais. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 IV dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pareiškėjos kvalifikacija įvertinta dviem balais (t. I, b. l. 15–17).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017-02-27 išvadoje Nr. 5 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė suteikti nuosekliai žemesnę (trečią) kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją (t. I, b. l. 22).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017-03-07 įsakymu Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veiklos vertinimo“ suteikė pareiškėjai nuosekliai žemesnę (trečią) kvalifikacinę klasę bei pavedė tobulinti kvalifikaciją žmogiškųjų išteklių planavimo ir racionalių sprendimų paieškos ir efektyvaus darbo laiko paskirstymo mokymuose (t. I, b. l. 24).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. nurodė, jog užima Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų departamento direktorės pareigas. Nurodė, kad pareiškėja dirba patenkinamai, jos žemas produktyvumas ir atsakomybės laipsnis, Bendras indėlis į skyriaus ir departamento darbą nevertas didesnio įvertinimo negu patenkinamai. Pareiškėja atlieka užduotis ženkliai vėluodama, visas pavestas užduotis laiko iki paskutinės minutės, suėjus užduočių vykdymo terminui ji ateina pasiklausti kaip geriau tas užduotis būtų galima atlikti, tai rodo, kad pareiškėja neįvaldžiusi savo darbo metodologijos. Ji negeba kvalifikuotai atlikti funkcijų, nustatytų pareigybės aprašyme. Ji nėra kreipusis į informacinių sistemų valdytoja dėl jai darbui būtinos prieigos prie sistemos „Metas“ suteikimo. Darbus pareiškėja atlieka nekokybiškai, kai kuriuos jos darbus teko perdaryti jai pačiai – teikti informaciją Europos ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo agentūrai. Perskaičius pareiškėjos pateiktą informaciją buvo matyti, jog pareiškėja nesusigaudo kokioje sistemoje dirba, buvo padaryta daug klaidų, pademonstruotos prastos anglų kalbos žinios. Santykiai su pareiškėja dalykiški ir korektiški. Optometrijos veiklos aprašų ir Medicinos fizikų veiklos aprašų parengimas buvo vilkinamas, šią aplinkybę pareiškėja slėpė, kol į Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi optometrininkų ir oftolmologų atstovai. Daugelį pareiškėjai priklausančių darbų teko perduoti atlikti kitiems Skyriaus ar padalinių darbuotojams. Metodikos parengimo terminas buvo nustatytas vertinimo išvadoje.

Teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: labai gerai (1 papunktis); gerai (2 papunktis); patenkinamai (3 papunktis); nepatenkinamai (4 papunktis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 10 punktą tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo planuojamas atlikti užduotis, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir siūlymą dėl karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo. Valstybės tarnautojui planuojamos atlikti užduotys turi būti aiškios, realiai įvykdomos, turi turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nustatydamas valstybės tarnautojui planuojamas atlikti užduotis, tiesioginis vadovas kiekvienam valstybės tarnautojui nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius bei riziką, kuriai esant planuojamos atlikti užduotys gali būti neįgyvendintos. Šie rodikliai turi būti suformuluoti aiškiai ir leisti įvertinti konkretaus rezultato pasiekimą, o jų reikšmės turi būti pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesudėtingai patikrinamos. Taisyklių 18 punktas nustato valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą vertinimo komisijoje, kuri apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 punktas); valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 punktas); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai) (18.3 punktas); vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 punktas). Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Teismo išvados

Vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, buvo atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos 2016 metų vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 II dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pažymėta, jog valstybės tarnautoja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 III dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pareiškėjos gebėjimas visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas įvertintas 2 balais, gebėjimas efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertinas 2 balais, gebėjimas pasirinkti racionaliausią būdą / metodą funkcijoms atlikti įvertintas 2 balais. Bendrai pareiškėjos gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertintas 2 balais. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 IV dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pareiškėjos kvalifikacija įvertinat dviem balais (t. I, b. l. 15–17). Bendras pareiškėjos tarnybinės veikos vertinimas – patenkinamai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados apie tai, kad ji iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjai trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareiškėjai trūksta profesinių įgūdžių, jos nepakankama kvalifikacija, dažnai užduotys įvykdomos bei funkcijos atliekamos nepakankamai gerai, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus valstybės tarnautojos A. D. D. 2016-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. VI-118 (toliau – Tarnybinės veikos vertinimo išvada Nr.VI-118) nustatytos šios užduotys: 1) dalyvauti planuojant ir koordinuojant žmonių išteklių valdymą bei dalyvauti tobulinant specialistų, dirbančių sveikatos sektoriuje, veiklos organizavimą; 2) rengti ir siūlyti priemones nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo suformavimui, įgyvendinimui ir tobulinimui; 3) kaupti ir nagrinėti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, poreikį bei trūkumą; nagrinėti ir derinti pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir pasiskirstymo po šalies regionus kitimo tendencijų (t. I, b. l. 26–31). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus valstybės tarnautojos A. D. D. 2017-01-19 tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. VI-94 (toliau –Tarnybinės veikos vertinimo išvada Nr.VI-94) I dalyje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nurodyti pagrindiniai praėjusių metų pareiškėjos veiklos rezultatai: 1) bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kaupta informacija apie sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį pasiskirstymą šalyje; 2) vertinti ir teikti siūlymai pateiktų derinti viešojo administravimo, LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymo struktūrų, pareigybių sąrašų projektams (I–IV ketv. vertinti 7-nių įstaigų valdymo struktūrų ir trijų įstaigų pareigybių sąrašų projektai); 3) vertinti, derinti ir /ar dalyvauta pagal kompetenciją juos rengiant LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra ministerija, taip pat ir viešo administravimo įstaigų prie ministerijos nuostatų ir įstatų projektai (I–IV ketv. vertinti ir dalyvauta keičiant dviejų įstaigų nuostatų projektai); 4) dalyvauta komitetų ir darbo grupių veikloje: a) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-815 patvirtinto Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plano 4 priedo „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties ir sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo <...>“ ir 7 priedo „Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo <...>“ sričių tikslų, uždavinių ir priemonių, finansuojamų 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, įgyvendinimo priežiūros komitetų veikloje; b) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-11-03 įsakymu Nr. V-1127 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, trumpalaikio turto inventorizacijos atlikimo“ veikloje; 5) parengtas planuojamų priimti į medicinos ir odontologijos rezidentūrą vietų skaičiaus, priėmimo vietų paskirstymo pagal medicinos kryptis ir studijų programas projektas ir, suderinus su sveikatos priežiūros specialistus rengiančiais universitetais, šie skaičiai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai (2016 m. I ketv. parengtas teikimas Švietimo ir mokslo ministerijai); 6) parengtas Specialistų poreikio planavimo metodikos projektas (parengtas IV ketv., o ne II ketv. dėl nenumatytų priežasčių), tačiau su departamento vadovės daugybiniais pataisymais ir pastabom gražintas tobulinimui; 7) rinkti einamųjų mokslo metų duomenys apie biomedicinos srities studentų ir rezidentų rengimą Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pildytos suvestinės (2016 m. II pusmetis); 8) kaupta ir apibendrinta informacija iš šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir trūkumą (2016 m. I ir II pusmetį parengtos keturios (2016-01-15, 2016-06-30, 2016-09-30 ir 2016-12-30) SAM interneto svetainėje esančios informacijos apie laisvas darbo vietas sveikatos priežiūros specialistams suvestinės bei apibendrinimai). Papildomai, ne pagal užduotis: 9) rengti atsakymai ir teiktos išvados bei pasiūlymai įvairioms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms iš viso parengta 70 atsakymų (iš gautų 163 raštų, o kiti iš jų – teikta informacija) ir 16 atsakymų piliečiams (iš 22-jų gautų, nes į P. U. keletą vienodų paklausimų rengti bendri atsakymai) pagal paklausimus: a) dėl gydytojų rezidentų rezidentūros studijų apmokėjimo galimybių įstaigoms bei savivaldybių administracijoms (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-11-07 įsakymą Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už studentų ir gydytojų rezidentų studijas ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų paskolų sutarčių sudarymo su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis gydytojų rezidentų gerovei užtikrinti tvarkos aprašo patvirtinimo“; parengtas ir atnaujintas sutarčių pagal šį įsakymą sąvadas; b) dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų, darbo pobūdžio bei dėl funkcijų (pagal pareigybių aprašymą) atlikimo pagrįstumo; c) dėl įvairių klausimų, susijusių su rezidentūra (dėl skaičiaus patvirtinimo, dėl finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis, dėl rezidentūros studijų programų keitimo); d) dėl įstaigų darbuotojų priskyrimo/nepriskyrimo sveikatos priežiūros specialistams; e) dėl sveikatos specialistų veiklos atitikimo įgytai profesinei kvalifikacijai; 10) vertinta informacija, gauta iš ES institucijų; teikti siūlymai formuojant atsakymus EBPO klausimynui bei ekspertams; 11) gavus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimąsi su prašymu patikrinti IĮ prof. B. D. urologijos klinikos gydytojo B. D. profesinę kompetenciją, vadovaujantis Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“, nuostatomis, dalyvauta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-10-31 įsakymu Nr. V-1224 „Dėl profesinės kompetencijos vertinimo komisijos gydytojo urologo prof. B. D. profesinei kompetencijai įvertinti sudarymo“ sudarytos komisijos darbe (rengti komisijos posėdžiai, rengti posėdžių protokolai, raštai įstaigoms, organizacijoms, vertinamajam ir ministrui apie profesinės kompetencijos vertinimo eigą bei rezultatus); 12) Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės delegavimu dalyvauta Medicinos ir odontologijos rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbe (t. I, b. l. 15–17). Tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr.VI-94 tiesioginis vadovas, vertindamas nustatytų uždavinių įvykdymą nurodė, jog pareiškėja neįvykdė 2 užduotyje nustatyto įpareigojimo: Specialistų poreikio planavimo metodikos projekto – parengtas IV ketv., o ne II ketv. dėl nenumatytų priežasčių, tačiau su departamento vadovės daugybiniais pataisymais ir pastabom gražintas tobulinimui. Vertindamas kitus pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus, tiesioginis pareiškėjos vadovas nenurodė, ar jai suformuluoti uždaviniai 2016 metams įvykdyti ar neįvykdyti, ar įvykdyti nevisiškai. Atsiliepime teismui atsakovė nurodė, kad pareiškėja, vykdydama pirmąją užduotį, jai nukreiptus pavedimus vykdė dažniausiai ženkliai vėluodama. Ilgai užtruko VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės struktūrų derinimas. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi 2016-02-04, o valdymo struktūra buvo pakeista tik 2017-03-27. VšĮ Šiaulių ligoninės valdymo struktūra derinama nuo 2016 metų birželio mėnesio iki šiol, į Panevėžio priklausomybės ligų centro prašymą dėl papildomų pareigybių buvo atsakyta tik po 1,5 mėn. nuo kreipimosi dienos. Kartais pareiškėjos užduotis tekdavo perduoti kitiems skyriaus darbuotojams. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2016-02-04 prašymas Nr. K2-515 (gauta 2016-02-04, reg. Nr. 9-5765) patvirtinti naujai papildytą trūkstamų pareigybių sąrašą, panaikinti ir pakeisti dalį pareigybių (t. II, b. l. 18, 19). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-03-27 įsakymu Nr. V-345 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtinta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės valdymo struktūra bei pareigybių sąrašas (t. II, b. l. 20). Taigi, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės struktūros derinimas užtruko daugiau nei metus laiko. Teismo vertinimu, toks ilgas įstaigos struktūros ir pareigybių sąrašo derinimas yra nepateisinamas, kadangi, kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2016-02-04 prašymo Nr. K2-515, šis prašymas buvo teikiamas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus 2015-04-27 ataskaitos Nr. VAA-8 pateiktą rekomendaciją dėl trūkstamų pareigybių sąrašo papildymo. Todėl pareiškėjos argumentai, jog tokio ilgo laiko tarpo reikėjo tam, kad ligoninės l. e. p. direktorė galėtų įsigilinti į visus restruktūrizavimo pakeitimus, yra visiškai nepagrįsti ir nepateisinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Ta aplinkybe, jog VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimui nenustatyti kontroliniai darbų įvykdymo terminai, negali būti pateisinamas toks ilgas aptariamo darbo įykdymo terminas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-06-06 buvo gauta VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu Nr. S-3870(1.13) pateikta tvirtinti ligoninės valdymo struktūra. Į ši prašymą pareiškėja parengė 2016-06-30 atsakymą Nr. BR-2367 (t. III, b. l. 34, 35), tačiau dėl jos ligos VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei buvo atsakyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016-06-30 raštu Nr. BR-2361, kurį parengė D. B., ir kuriuo buvo prašoma patikslinti pareigybių sąrašą bei valdymo struktūrą (t. II, b. l. 134). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017-01-13 raštu Nr. S-326(1.13) buvo patikslinta ligoninės valdymo struktūra (t. III, b. l. 36–40). Kaip matyti iš bylos medžiagos, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės struktūra nėra patvirtinta iki šios dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjos indėlis atliekant VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės valdymo struktūros derinimą nėra svarus, kadangi nors ir pagal pareiškėjos pateiktas pastabas, tačiau atsakymą į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016-06-06 prašymą Nr. S-3870(1.13) vis dėl to, parengė kita darbuotoja, be to, šis darbas neatliktas iki šios dienos jo vykdymas tęsiasi beveik metus laiko. Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio priklausomybės ligų centras 2016-10-28 raštu Nr. 540(1.14) „Dėl papildomų etatų skyrimo“ (gautas 2016-11-02, reg. Nr. 9-22850) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas dienos stacionaro paslaugai teikti skirti 2,5 etato (t. II, b. l. 21). Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2016-11-30 raštu Nr. 12-3365 „Dėl papildomų etatų skyrimo Panevėžio priklausomybės ligų centrui“ informavo Sveikatos apsaugos ministeriją apie tai, kad į Panevėžio priklausomybės ligų centro 2017 metų sutartį įtraukti dienos stacionaro suaugusiųjų psichiatrijos paslaugos neturės galimybės (b. l. 21). Sveikatos apsaugos ministerija 2017-01-12 raštu Nr. (10.1.4-1-302)10-258 „Dėl papildomų etatų skyrimo“, kurį parengė pareiškėja, informavo Panevėžio priklausomybės ligų centrą apie tai, kad negali pritarti papildomų 2,5 etato skyrimui (t. II, b. l. 22). Kaip matyti iš bylos medžiagos, galutinis atsakymas Panevėžio priklausomybės ligų centrui buvo pateiktas beveik po 1,5 mėnesio. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jos parengto atsakymo pateikimas užtruko dėl ilgo derinimo, nepagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga – iš pareiškėjos pateiktos informacinės sistemos išrašo nėra galimybės nustatyti, kada šis raštas buvo pateiktas derinimui (t. III, b. l. 49, 50). Be to, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog atsakymo parengimas užtruko dėl to, jog reikėjo išsamiai ir pagrįstai atsakyti į aptariamą raštą, kadangi iš Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-01-12 rašto Nr. (10.1.4-1-302)10-258 „Dėl papildomų etatų skyrimo“, matyti, jog jis parengtas remiantis Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2016-11-30 raštu Nr. 12-3365 „Dėl papildomų etatų skyrimo Panevėžio priklausomybės ligų centrui“ ir iš esmės jokių papildomų veiksmų šiuo atveju pareiškėjai atlikti nereikėjo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė 2016-03-16 raštu Nr. S-687(1.12) „Dėl organizacinės valdymo struktūros pakeitimo“ (gautas 2016-03-18, reg. Nr. 9-7152) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama pritarti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Apsaugos skyriaus įkūrimui ir patvirtinti naują organizacinės valdymo struktūros projektą (t. II, b. l. 25). Šis raštas vykdymui nukreiptas pareiškėjai (t. II, b. l. 23, 24), tačiau šios ligoninės valdymo struktūros derinimo pareiškėja neįvykdė dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių – motinos mirties ir po to sekančios emocinės būsenos, nors, kaip teigia atsakovė, šis darbas nukreiptas pareiškėjai prieš mėnesį iki nepalankių aplinkybių atsiradimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės struktūros keitimo vertinimo darbus atliko pareiškėja (t. III, b. l. 51–58) bei Personalo skyriaus darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos argumentai, jog ji viena atliko VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės struktūros keitimo vertinimo darbus, atmetami, kaip nepagrįsti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr.VI-118 nustatyta užduotis – dalyvauti planuojant ir koordinuojant žmonių išteklių valdymą bei dalyvauti tobulinant specialistų, dirbančių sveikatos sektoriuje, veiklos organizavimą įvykdyta ne visšiškai.

Vertinat pareiškėjai Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje VI-118 nustatytą antrąją užduotį – rengti ir siūlyti priemones nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo suformavimui, įgyvendinimui ir tobulinimui, matyti, jog Specialistų poreikio planavimo metodikos projektas parengtas IV ketv., o ne II ketv., tačiau su departamento vadovės daugybiniais pataisymais ir pastabomis gražintas tobulinimui. Taigi, šis darbas 2016 metais nebuvo baigtas nei II ketv., nei IV ketv., vadinasi negalima konstatuoti, jog užduotis įvykdyta visiškai. Teismo vertinimu, Specialistų poreikio planavimo metodikos projekto parengimas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo vertinamas pagrįstai, nes, kaip matyti iš pareiškėjos pareigybės 7.9 punkto pareiškėja privalo dalyvauti planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimo poreikį, dalyvauti rengiant studentų, rezidentų priėmimo į aukštąsias mokyklas planus, pagal kompetenciją rengti bei vertinti teisės aktų projektus ir kitus dokumentus (7.11 punktas). Iš Specialistų poreikio planavimo metodikos turinio matyti, kad ši metodika turi nustatyti sveikatos priežiūros specialistų poreikio nustatymo ir reikiamo sveikatos priežiūros specialistų parengimo planavimo nustatymo principus. Taigi, šios metodikos parengimas aktualus pačiai pareiškėjai, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl turėjo būti dedamos maksimalios pastangos šios metodikos parengimui. Teismas sutinka, jog šio teisės akto parengimas yra sudėtingas, didelės apimties ir specialių žinių reikalaujantis darbas, tačiau teismo vertinimu, pati pareiškėja, matydama, kad nepajėgs šio darbo atlikti, galėjo kreiptis į skyriaus vedėja ar departamento direktorę prašydama tarnybinės pagalbos arba pateikti pasiūlymus, kaip atlikti šį darbą kuo greičiau ir geriau, galimai pasitelkiant kitos srities specialistus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja šiuo klausimu jokių veiksmų nesiėmė, ko pasekoje ne visiškai įvykdė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje VI-118 nustatytą antrąją užduotį.

Vertinant Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje VI-118 nustatytą trečiąją užduotį – kaupti ir nagrinėti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, poreikį bei trūkumą; nagrinėti ir derinti pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir pasiskirstymo po šalies regionus kitimo tendencijų matyti, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje naudojamasi informacinės sistemos „Sveidra“ positėme „Metas“, kurioje kaupiama visa informacija apie sveikatos priežiūros specialistų darbo vietas, krūvį, amžių, lytį, pasiskirstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prie šios posistėmės iki šiol nėra prisijungusi, nors pareigybės aprašymo 7.1 punkte jai nustatyta funkcija – analizuoti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių geografinį ir organizacinį pasiskirstymą Lietuvos Respublikoje pagal amžiaus grupes, lytį ir veiklos sritį. Šios funkcijos vykdymas pareiškėjai priskirtas sveikatos apsaugos ministro 2015-06-10 įsakymu Nr. V-728. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog šią funkciją pareiškėja vykdo nuo 2003-10-31, vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-31 įsakymu Nr. V-637 patvirtinta Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu (t. II, b. l. 119–121). Teismo vertinimu, pareiškėjas nesinaudodama informacinės sistemos „Sveidra“ positėme „Metas“, neturėjo objektyvių galimybių visiškai įvykdyti Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje VI-118 nustatytą trečiąją užduotį – kaupti ir nagrinėti informaciją apie sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą, poreikį bei trūkumą.

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjos tiesioginis vadovas, įvertinęs tai, kad pareiškėja iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pagrįstai pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino 3 balais.

Tarnybinės veiklos vertinimo išvados VI-94 pareiškėjos gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertintas 2 balais – pareiškėjos gebėjimas visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas įvertintas 2 balais, gebėjimas efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertinas 2 balais, gebėjimas pasirinkti racionaliausią būdą / metodą funkcijoms atlikti įvertintas 2 balais. Šioje dalyje pateiktas tiesioginio vadovo komentaras – „A. D. D. gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinu patenkinamai, nes nors užduotis ji vykdo, tačiau trūksta atsakomybės už vykdomus pavedimus, pavedimų vykdymo kokybė ganėtinai žema, neretai pavedimai vykdomi pavėluotai. Darbo laikas paskirstomas neefektyviai. Informacija valdoma nesistemingai, renkama ne nuosekliai, o pagal poreikį. Neteikiami pasiūlymai dėl renkamos informacijos periodiškumo, turinio, apimties. Informacija gaunama ne racionaliausiais metodais. Specialistė ne visada tinkamai pasirenka racionaliausią būdą funkcijoms atlikti, dėl ko trinka ir vėluoja darbų atlikimas ar nukenčia kokybė“. Bylos duomenimis nustatyta, jog Specialistų poreikio planavimo metodikos projektas su departamento vadovės daugybiniais pataisymais ir pastabomis gražintas tobulinimui. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2016-08-29 el. laišku departamento direktorei pateikė parengtus atsakymus į Lietuvos stojimo į EBPO organizaciją klausimyno E dalį. Departamento direktorė 2017-04-09 el. laišku persiuntė pareiškėjos siųstą klausimyno E dalį skyriaus vedėjui. El. laiške departamento direktorė nurodė: „Medžiagą rengė, bet labai žemos kokybės. Teko nemažai paplušėti, kad tiktų EBPO“ (t. II, b. l. 62–68). Tai, kad atsakymai į klausimyną buvo žemos kokybės patvirtino ir liudytoja apklausta departamento direktorė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2016-01-08 įsakymu Nr. v-14 „Dėl nacionalinės burnos sveikatos 2016–2020 metų programos patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinę burnos sveikatos 2016-2020 metų programą (t. II, b. l. 73–78). Šios priemonės plano vienas iš uždavinių – optimizuoti odontologinės sveikatos priežiūros sistemą, o plano 3.9 punkte nustatyta, jog siekiant minėto uždavinio būtina, be kita ko, sudaryti darbo grupę teisės akto, kuris reguliuotų gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymui, parengimą. Priemonės įgyvendinimo terminas 2016 metai (t. II, b. l. 79–86). Už šios priemonės įvykdyma 2016-02-04 atsakinga paskirta pareiškėja. Ši užduotis įvykdyta 2017-02-20 – priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-02-10 įsakymas Nr. V-128 „Dėl darbo grupės siūlymams dėl gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, gydytojų odontologų padėjėjų, burnos higienistų ir dantų technikų skaičiaus bei jų pasiskirstymo reglamentavimo parengti sudarymo“ (t. II, b. l. 87, 90). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2016-09-20 09-20 raštu Nr. (10.1.1.1.-421)10-7744 „Dėl atstovo delegavimo“, kurį parengė V. B.“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos odontologų rūmus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos rektorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekaną, prašydama į darbo grupę, kuri parengtų teisės akto, reguliuojančio gydytojų odontologų, burnos higienistų ir burnos technikų skaičių ir pasiskirstymą, projektą, deleguoti atstovą (t. II, b. l. 89). Kaip nurodo atsakovas atsiliepime, pareiškėja šio pavedimo nevykdė, teigdama, jog čia ne jos priemonė. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šio darbo vykdymas priklauso pareiškėjos kompetencijai, remiantis pareigybės aprašymo 7.2, 7.9 ir 7.10 punktais. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėja vengė vykdyti jau paskirtą užduotį, ko pasekoje ši užduotis buvo įvykdyta pavėluotai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja iš 86 parengtų atsakymų vėlavo parengti 27 atsakymus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sutinka su tiesioginio vadovo gebėjimo efektyviai paskirstyti darbo laiką įvertinimu 2 balais, tačiau pasisako, jog tiesioginio vadovo teiginys, jog pareiškėja informaciją valdo nesistemingai, renka ne nuosekliai, o pagal poreikį, ne visada tinkamai pasirenka racionaliausią būdą funkcijoms atlikti, dėl ko trinka ir vėluoja darbų atlikimas ar nukenčia kokybė neatspindi pareiškėjos gebėjimo visapusiškai valdyti informaciją bei gebėjimo tinkamai pasirinkti racionaliausią būdą funkcijoms atlikti. Tiesioginis vadovas šių paminėtų išvadų nepagrindė objektyviais duomenimis, nenurodė, kuo pasireiškė negebėjimas visapusiškai valdyti informaciją, o taip pat negebėjimas pasirinkti racionaliausią būdą funkcijoms atlikti. Kaip minėta, dėl to, kad pareiškėja vėluoja atlikti jai paskirtus darbus, jos gebėjimas efektyviai paskirstyti darbo laiką buvo įvertintas 2 balais. Atsakovės nurodytos aplinkybės – kad Personalo skyrius teikė siūlymus dėl kai kurių įstaigų valdymo struktūrų, pareigybių sąrašų bei įstatų / nuostatų bei prisidėjo rengiant raštą Elektrėnų savivaldybei, nepagrindžia pareiškėjos gebėjimo visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas bei gebėjimo pasirinkti racionaliausią būdą / metodą funkcijoms atlikti įvertinimo 2 balais. Taigi, teismas pasisako, jog Tarnybinės veikos vertinimo išvadoje Nr. VI-94 pareiškėjos gebėjimo visapusiškai valdyti informaciją atliekant funkcijas bei gebėjimo pasirinkti racionaliausią būdą / metodą funkcijoms atlikti įvertinimas 2 balais yra nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje, užpildytoje 2017-01-13 ir pasirašytoje pareiškėjos bei tiesioginio jos vadovo, pareiškėjos „Lyderystė“ įvertinta 2 balais, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ – 3 balais, „Finansų valdymas“ – 2 balais, „Analizė ir pagrindimas“ – 3 balais. Nesutikdamas su pareiškėjos „Analizės ir pagrindimo“ įsivertinimu, tiesioginis vadovas pateikė pastabą: „Vertinus 2 balais, kadangi dažnai nesiūlo galimų problemų sprendimo variantų, o laukia vadovų nurodymų, kaip spręsti problemą“ (t. I, b. l. 20). Pažymėtina, kad Taisyklių „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ III dalyje „Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai“ vertinant „Analizę ir pagrindimą“ vadovaujamasi šiais kriterijais: valstybės tarnautojas nustato pagrindines problemas ir siūlo galimus sprendimo būdus apsvarstydamas argumentus „už“ ir „prieš“ bei sprendimų variantų riziką; seka informacijos srautus, sistemina, apibendrina ir perduoda informaciją; teikdamas pasiūlymus vadovaujasi geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, proporcingumas, skaidrumas, prieinamumas ir atskaitomybė); susieja surinktą informaciją su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus ir juos tobulinti. Tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos “Analizę ir pagrindimą” skyrė 2 balus dėl to, jog pareiškėja dažnai nesiūlo galimų problemų sprendimo variantų, o laukia vadovų nurodymų, kaip spręsti problemą, taigi tiesioginis vadovas „Analizę ir pagrindimą“ vertino motyvuodamas vienu kriterijumi – valstybės tarnautojas nustato pagrindines problemas ir siūlo galimus sprendimo būdus apsvarstydamas argumentus „už“ ir „prieš“ bei sprendimų variantų riziką, tačiau kiti trys kriterijai, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta, skiriant įvertinimą 2 balais yra nepagrįsti, tiesioginis vadovas, dėstydamas nesutikimo su pareiškėjos „Analizės ir pagrindimo“ įsivertinimu dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas nesutinka su pareiškėjos „Analizės ir pagrindimo įvertinimu” 2 balais, kadangi buvo vertinamas tik vienas kriterijus – valstybės tarnautojas nustato pagrindines problemas ir siūlo galimus sprendimo būdus apsvarstydamas argumentus „už“ ir „prieš“ bei sprendimų variantų riziką, o dėl kitų trijų kriterijų – seka informacijos srautus, sistemina, apibendrina ir perduoda informaciją; teikdamas pasiūlymus vadovaujasi geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, proporcingumas, skaidrumas, prieinamumas ir atskaitomybė); susieja surinktą informaciją su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus ir juos tobulinti, nepasisakyta.

Taisyklių 19 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Teismų praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, jog buvo aptariamos priežastys lėmusios pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą patenkinamai, taip pat priežastys dėl kurių buvo ne laiku atliekamos užduotys, tiesioginis vadovas pristatė Specialistų planavimo metodikos bei Gydytojų odontologų darbo grupės sudarymo rengimo aplinkybes, tačiau nebuvo nuodugniai vertinamas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas, kas nagrinėjamu atveju turėjo būti padaryta, kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas patenkinamai turi itin neigiamų pasekmių valstybės tarnautojo teisiniam statusui. Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skyriaus vedėjo surašyta Tarnybinės veiklos vertinimo išvada VI-94 nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Vertinimo komisijos išvada , kurioje pateiktas siūlymas suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją, taip pat yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-03-07 įsakymas Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veiklos vertinimo“ kuriuo įgyvendintas vertinimo komisijos siūlymas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjos naudai nuo 2017-03-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos neišmokėto darbo užmokesčio dalį – po 137,03 Eur už kiekvieną mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-03-07 įsakymas Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veiklos vertinimo“ kuriuo pareiškėjai suteikta nuosekliai žemesnė (trečia) kvalifikacinę klasė yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, daro išvadą, jog pareiškėjai priteistina negauta piniginės algos dalis nuo 2017-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad dėl nepagrįsto jos darbo nuvertinimo, ilgalaikio emocinio spaudimo bei įtampos darbe pareiškėjai buvo sutrikdyta sveikata ir pakirstas darbingumas: apima silpnumas, temsta akyse, svaigsta galva, kyla kraujospūdis. Darbo kodekso 250 straipsnis numato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjos prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus patirtus išgyvenimus dėl neteisėto tarnybinės veiklos vertinimo, daro išvadą, kad šis vertinimas sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pareiškėjai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašoma 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, kadangi teismui per trumpą laiką išnagrinėjus bylą konstatuotina, kad pareiškėjos išgyvenimai negali būti laikomi maksimaliais, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, jai priteisiamas 100,00 Eur žalos atlyginimas.

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur už skundo teismui parengimą, 150,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 200,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė advokato R. B. 2017-03-27 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 01193 250,00 Eur sumai bei 2017-04-21 išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 01200 600,00 Eur sumai (t. II, b. l. 181, 183). Pinigų paėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja 2017-03-27 advokatui sumokėjo 250,00 Eur sumą, o 2017 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo advokatui 600,00 Eur sumą (t. II, b. l. 182, 184). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), 2016 metų III ketvirtį buvo 793,3 Eur, 2016 metų IV ketvirtį – 822,8, taigi pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo priteisti dydžio, vertinant ir tą aplinkybė, kad pareiškėjos prašymas priteisti 3 000,00 Eur neturinę žalą tenkintas dalyje, teismo vertinimu atitinkanti teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistina iš atsakovės pareiškėjos naudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl ši suma pareiškėjai priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. D. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-03-07 įsakymą Nr. K-248 „Dėl A. D. D. tarnybinės veikos vertinimo“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjai nuo 2017-03-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl žemesnės kvalifikacinės suteikimo.

Priteisti A. D. D. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. D. D. 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė